Kiauliena brangsta, bet kiaulių augintojai nedžiūgauja

Šviežia kiauliena, tarkime, sprandinė, nugarinė, kitos šios mėsos dalys, Lietuvos prekybos tinkluose ir turgavietėse nuo šių metų pavasario iki dabar yra pabrangusios apie 30 proc. Tačiau kiaulienos gaminiai, pavyzdžiui, rūkyti ir sūdyti lašiniai, kumpiai, dešros, per šį laiką pabrangę mažiau nei žaliava – apie 5 proc. Šiuos duomenis ŪP pateikęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius spėja, kad tokia situacija ilgai nesitęs – kiaulienos perdirbėjai negali dirbti nuostolingai, todėl brangins gaminius tiek, kiek yra pabrangusi šviežia kiauliena. Beje, pastaroji dar gali brangti.

Padidėjo kiaulienos eksportas į Kiniją 

Kodėl šalyje brangsta kiauliena? Ar nenutiks, kad ji įgis aukso vertę? Ar lietuvių nuo seno pamėgtieji sūdyti ir rūkyti lašiniai netaps seilę varvinančiu nostalgišku prisiminimu?

Pasak LMPA direktoriaus E. Mackevičiaus, pagrindinė kiaulienos brangimo priežastis – Kinijoje labai išplitęs afrikinis kiaulių maras (AKM). Kadangi dėl AKM  Kinijoje teko išpjauti labai daug kiaulių, o ten kiaulienos poreikis tradiciškai didžiulis, šios mėsos importas iš Europos Sąjungos (ES) nuo pernai į šią šalį padidėjo 49,9 proc. Tad suprantama, kad, Kinijoje padidėjus kiaulienos poreikiui ir jai pabrangus, mėsą iš ES labiau apsimoka eksportuoti ten, kur daugiau už ją moka. Šiuo atveju ją pelningiau eksportuoti į Kiniją.

Taigi ne veltui ES biržinės kiaulių skerdenos kainos, – o jas diktuoja Vokietija, – nuo šių metų pavasario kilo kaip ant mielių. Pasak E. Mackevičiaus, metų pradžioje biržinė skerdena kainavo 1,35 Eur/kg, kovo viduryje – 1,45 Eur/kg, paskui per dvi savaites staigiai jos kaina šoktelėjo iki 1,7 Eur/kg, iki vasaros vidurio kilo iki 1,8 Eur/kg, liepos pirmoje pusėje nukrito iki 1,75 Eur/kg. „Tikėjomės atsipūsti, tačiau biržinė kiaulių skerdenos kaina vėl po truputį lipa aukštyn“, – teigia LMPA vadovas, pabrėždamas, jog paminėtos kainos yra statistinės vidutinės – „realios Vokietijoje dar aukštesnės būna, bet ir tokie vidurkiai rodo tendencijas.“

Skerdena – tai paskerstos, išdarinėtos, tačiau neišpjaustytos – į nugarinę, kumpį, sprandinę ir kitas dalis nepadalytos – kiaulės.

Kinai diktuoja pasaulinę kiaulienos rinką

„Kinai dėl AKM išskerdė kiaules, todėl, prašydami jiems tiekti kiaulieną, diktuoja pasaulinę šios mėsos rinką“, – konstatuoja E. Mackevičius. Pasak jo, tiekėjai mieliau parduoda kiaulieną kinams, nes jie daugiau už ją siūlo. Tačiau tiekėjus tiekti kuo daugiau kiaulienos Kinijai kol kas stabdo ilgalaikiai sutartiniai įsipareigojimai.

AKM – mirtina kiaulių liga. Nuo jos nėra nei vaistų, nei skiepų. Vienintelė kovos su AKM priemonė – naikinti kiaules. Kinija oficialiai praneša šįmet sunaikinusi per milijoną kiaulių. Tačiau manoma, kad gerokai daugiau – apie 60 mln. kiaulių.

Kinijoje kiaulienos kaina, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, padidėjusi 50 proc. Spėjama, kad kiauliena ten iki metų pabaigos gali pabrangti dvigubai. Mat per Kinijos Liaudies Respublikos 70-metį negalima apsieiti be kepto paršelio – tenykščio turto ir sėkmės simbolio.

ES biržoje ir Lietuvoje kiaulienos kaina dabar stabilizavosi. Tačiau neilgai trukus ji gali padidėti ne tik dėl minėtos Kinijos sukakties. AKM vis labiau apima ir kitas Azijos šalis – Vietnamą, Mongoliją, Šiaurės Korėją, neseniai vienas šios ligos atvejis užfiksuotas Pietų Korėjoje. Vadinasi, ir tose šalyse didėja įsivežamos kiaulienos poreikis.

Ne visur galima eksportuoti 

Atrodytų, augink, Lietuvėle, kuo daugiau kiaulių, ir, prisiminusi tarpukarį, kai spėriausiai šalies ekonomiką kėlė kriuksės, kuo daugiau jų eksportuok. Tačiau tokią svajonę gerokai žlugdo ne tik Lietuvoje siaučiantis AKM.

E. Mackevičius primena, kad trečiosios šalys, pavyzdžiui, Japonija, Pietų Korėja, Kinija, neįsileidžia kiaulienos, užaugintos šalyse, kur užfiksuoti AKM atvejai. Į kitas ES šalis galima kiaulieną eksportuoti tik iš bendrijos šalių, taigi ir Lietuvos, teritorinių dalių, kurios nepatenka į AKM zoną.

Pasak pašnekovo, Lietuva užsiaugina tik 40 proc. kiaulienos poreikio: „60 proc. šviežios kiaulienos skerdenos atsivežame ir perdirbame – išpjaustome arba paverčiame gaminiais. Lenkija, Vokietija ir Belgija – pagrindinės kiaulių skerdenos į Lietuvą tiekėjos.“

Lietuvoje išlikę AKM nepaliestų „salelių“ – kodėl jose neauginama pakankamai kiaulių?

Pigios dešros – iš atliekų

Parduoti ar / ir perdirbti kiaules auginantys įmonių vadovai ir ūkininkai sako, jog toks verslas nuostolingas dėl šalies prekybos tinklų diktato.

„Ne mes, kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai, nustatinėjame kiaulienos kainas. Lietuvą valdo didžiuliai prekybos tinklai. Jie žaidžia, kaip nori – vadovauja,  nustatinėdami kiaulienos ir produktų iš jos kainas. Anksčiau, būdavo, prekybos tinklai užsako tam tikrą kiekį kiaulienos gaminių, tarkime, tiek ir tiek „Sostinės“, „Daktariškos“ dešros. Dabar to nedaro. Jie reikalauja, kad lentynose būtų tiek ir tiek procentų dešros, kurių kaina iki 1,50 Eur/kg ar 1,50 Eur/kg. Pasakykite, iš ko galima pagaminti tokią dešrą?! Todėl mėsos perdirbimo įmonės priverstos iš Europos vežti atliekines mėsas, naudoti visokius rišiklius, standiklius. Ar ne kuriozinė prekybos tinklo reklama, raginanti pirkti dešrą, kurioje yra mėsos?! Ar ne gėda mūsų valdžiai, besidžiaugiančiai, kad dešra atpigo?! Jiems nesvarbu, iš ko dešra pagaminta, svarbu – kad pigi“, – piktinasi Jurbarko rajono „Dainių“ kiaulių komplekso direktorius Kasparas Jurevičius.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 107, p. 1-3-4

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė