„ŪP“ knygų, knygelių ir kalendorių jūra

Kad „Ūkininko patarėjas“ per 25-erius atsikūrimo metus laiko tuščiai nešvaistė, įrodo daugybė jo veiklos apraiškų, viena iš akivaizdžiausių – knygų leidyba. Mat kas į knygą surašyta, sunku paneigti ir iš atminties ištrinti. Vertinga knyga, net ją sudeginus ar kitaip sunaikinus, lieka gyventi. Taip pasakytina ir apie UAB „Ūkininkas patarėjas“ leidžiamas knygas, knygeles ir kalendorius: juose surašyta išmintis spėjo virsti daugybę žmonių džiuginančia apčiuopiamybe. Kitaip tariant, „Ūkininko patarėjo“ neperiodiniuose leidiniuose sudėtų žinių sėklos plačiai šalyje sudygo, tapdamos dailiomis sodybomis, jaukiais, tvirtais namais, derlingais daržais, sodais, uogynais, stipresne skaitytojų sveikata, gražesne išvaizda ir elgesiu, gardesniais kasdieniais bei šventiniais valgiais.
„Ūkininko patarėjo“ knygos skubėjo ir skuba su skaitytojais dalytis praktiniais patarimais, padedančiais jiems įvairiais gyvenimo atvejais.

Gimė kaip knyga, augo kaip laikraštis, pirmtako neatsisakė
„Ūkininko patarėjas“ 1925 m. užgimė kaip knygelė, kurioje dalijamasi ūkininkaujančiajam aktualia patirtimi. Per 1925-1926 metus Lietuvos ūkininkai gavo po kelis nemokamus knygelinius „Ūkininko patarėjus“. Leidinys 1927 m. virto prenumeruojamu žemės ūkio laikraščiu su nemokamais knygynėlio priedais, 1929 m. – savaitraščiu su „Jaunojo ūkininko“ bei „Šeimininkės“ priedais. Toks ėjo iki 1944 m. Panašus atsikūrė 1989-ųjų pabaigoje, kalėdmečiu, – kaip savaitraštis, turintis jauniesiems ūkininkams bei šeimininkėms skirtus puslapius.

Koja kojon su aktualijomis
Atsikūręs „Ūkininko patarėjas“ tradiciją tęsti praktinio pobūdžio knygelių leidybą pradėjo 1991 m. – kai sustiprėjo morališkai ir finansiškai, t. y. pasijuto labai reikalingas savo skaitytojams ir atrado galimybių dosniau su jais dalytis patarimais. „Ūkininko patarėjas“ knygelių leidybos tradiciją pradėjo tęsti ir tebetęsia atsižvelgdamas į tai, kas laikraščio leidimo dienomis su žeme susijusiam žmogui svarbiausia.
Kas aktualiausia jam buvo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę? Žemės ūkio objektų privatizavimas, teisių į žemės nuosavybę susigrąžinimas. Tad pirmosios „Ūkininko patarėjo“ knygelės ir buvo „Privatizacija“ bei keturių dalių „Agrarinė reforma“ – norminių aktų rinkiniai, padėję žmonėms susivokti žemės įmonių turto privatizavimo ir teisių į žemę susigrąžinimo labirintuose. Jos išleistos 1991 m.
Kas aktualu buvo susigrąžinusiesiems tėvų ar senelių žemę bei sprunkantiems į kaimą miestiečiams, kuriems sunku ant grindinio pragyventi? Ogi žinoti, kaip dirbti žemę, auginti paukščius, gyvulius, daržoves, veisti sodus, uogynus, statyti gyvenamuosius bei ūkinius statinius, krosnis, židinius, tvarkyti sodybą.
„Ūkininko patarėjas“ telkia šių sričių specialistus mokslininkus bei praktikus – prašo parašyti atitinkamo turinio knygelių arba laikraščio darbuotojai jas rengia, visi – su didele meile ir rūpestingai.

Ir praktiška, ir įdomu
Kiek daug įdomybių ir praktinių žinių kiekviename pirmosios knygynėlio serijos – „Ūkininko patarėjo“ knygynėlio“ – leidinyje! Antai antroji šio knygynėlio knygelė „Žąsų auginimas“, išleista 1993 m.: vos 35 puslapių, o tikra glausta enciklopedija apie namines žąsis. Joje primenama, jog Lietuvoje žąsys auginamos jau XVI a., po Valakų reformos (1557 m.) valstiečiai turėjo dvarui duoti nuo kiekvieno valako po žąsį arba 1,5 grašio.
XIX a. užauginti paukščiai rudenį būriais buvo varomi į Prūsiją. Daugiausia žąsų mūsų šalyje auginta iki XX a. vidurio. Knygelėje aprašomos naminių žąsų veislės, aiškinama, kokia turi būti jų paukštidė, girdykla, diendaržis, kaip daromos paprasto pašaro bei mineralinių medžiagų lesalinės, supažindinama su žąsiukų perinimu, auginimu, jauniklių bei suaugusių žąsų lesinimu, lentelėse nurodant lesalų bei mineralinių medžiagų kiekį, patariama, kaip padidinti žąsų dėslumą, kaip jas penėti kepenėlėms, kada ir kaip pešti. „Jaunų žąsų plunksnos subręsta 75-80 d., ir pirmąkart gyvas žąsis galima pešti 10-11 savaitę. Iš įvairių kūno vietų reikia ištraukti po plunksną. Jeigu ištrauktos plunksnos galiukas sausas ir baltas, – plunksnos tinka pešimui. Jei išpešta plunksna kraujuoja arba pasirodo tirštas skystis, – dar reikia palaukti kelias dienas. Nepešame silpnų, sergančių, su pažeista oda paukščių. Pešimo dieną žąsų nešeriame. Paukštį dedame sau ant kelių (galvą nuo savęs). Pešame plunksnų augimo kryptimi tas plunksnas, kurios atsipalaiduoja“, – aiškina knygelė. Ji dar spėja pamokyti pjauti žąsis, apsaugoti jas nuo tuberkuliozės, aspergiliozės, A ir D avitaminozių, kitų ligų, pateikia žąsienos ir kepenėlių patiekalų receptų.

Dosniai dalijamasi paslaptimis
Panašiu principu parašyti kiti „Ūkininko patarėjo“ knygynėlio“ leidiniai: Domininko Kukenio „Užauginsi bekoną per penkis mėnesius“, Valės Garbačiauskienės „Šėriau šėriau sau žirgelį“, Česlovo Juknos „Karvutė mūsų maitintoja“, Birutės Zapasnikienės „Ožka prasigyvenant – ožka nusigyvenant“ bei „Avis aprengs ir pamaitins“.
„Ūkininko patarėjo“ knygynėlio“ serijoje po knygelę arba dvi tris išleista ir apie kalakutus, triušius, agurkus, pomidorus, braškes, bruknes, spanguoles, česnakus, abrikosus bei persikus, sojas, soras, vynmedžius, salotas, kopūstines daržoves, svogūnines ir darželio gėles, lauko rūsius ir kaupus, prieskoninius augalus, obelis, serbentus, spygliuočius sodyboje, vaismedžių genėjimą, uogakrūmius, modernius augalus, sodo kenkėjus bei ligas, žaliąsias trąšas, ekologinį daržą bei sodą, augalų laistymą, šlapių žemių nusausinimą ir sukultūrinimą, mažąsias hidroelektrines, mėsos rūkymą, bitininkavimą.
Ne viena iš minėtųjų knygų, kaip ir kraštovaizdžio specialisto Jono Vaidelio „Žalioji sodybos skraistė“ bei medžio skulptoriaus Algimanto Sakalausko „Medžio dirbiniai“ tapo bibliografinėmis retenybėmis, mat išsamios, populiariai parašytos, atskleidžiant atitinkamos srities paslaptis.

Statybų, remonto palydovas
Kiti „Ūkininko patarėjo“ knygynėlio“ leidiniai, kaip antai: Česlovo Ramono „Statybos medžiagos“, Miko Tamašausko „Statau pirtį“ skubėjo į pagalbą vyrams, norintiems savo rankomis sodyboje kildinti statinius, juos įrengti. Šią misiją netruko perimti ir išplėsti kito UAB „Ūkininko patarėjas“ leidinio – „Meisteris“ knygynėlis.
„Meisterio“ knygynėlio“ serijoje išleistos knygelės moko statyti garažus, pavėsines, židinius, tvoras, vartus, molio namus, remontuoti medinius namus, kitą būstą, mūryti ir betonuoti pastatus, įsirengti juos, statyti šiltnamį, staliauti bei šaltkalviauti, lituoti, susimeistrauti lauko baldus, net vėjo, vandens elektrines, grūdų malūnėlį, sulčių spaustuvą, prietaisą šakočiams kepti, daržovių sėjamąją, šalinti automobilių bei traktorių elektros įrangos gedimus, kasti šulinius, tvenkinius ir juose auginti žuvis, galąsti įrankius, prižiūrėti automobilį, išsirinkti ir išsikelti televizijos anteną, sodinti ir karpyti gyvatvorę, sodyboje pritaikyti akmenis. Po tiekos darbų ne nuodėmė vyrams atsipūsti. Kaip? Medžiojant, žuvaujant, laimikio patiekalų bei alučio paragaujant – siūlo pusiau poilsinės, pusiau valgių „Meisterio“ knygynėlio“ knygelės „Darau savo alų“, „Su blizge ir kabliuku“, „Medžioklės laimikis ant stalo“, „Patarimai medžiotojui“. Pastaroji moko pažinti žvėrių pėdsakus, plėšriuosius paukščius, medžioti su skalikais, varovais, kitais būdais, neužsikrėsti lapių niežais, doroti laimikį, ruošti žvėrienos marinatus. Ši 2004 m. leista knygelė taip pat tapo bibliografine retenybe.

Sveikatai ir laimei
Dar daugiau valgių receptų knygelių išleista „Šeimininkės“ knygynėlio“ serijoje. „Su meškere ir katilu“, „Grybų valgiai“, „Padažai užpilai“, „Padažų magija“ „Kuo pavaišinti netikėtą svečią“, „Bandelės ir pyragai“, „Kruopų patiekalai“, „Kviečiu į šventę“, „Salotos ir mišrainės“, „Skaniausi bulvių valgiai“, „Svečiai užgriuvo“, „Vėdarai, kugelis ir cepelinai“, „Žuvų patiekalai“, „Silkių valgiai“, „Silkės ir salotos“, „Velykų vaišės“, „Agurkus raugiu, marinuoju, sūdau“, „Naminis vynas ir trauktinės“, „Rūkiniai: mėsos, dešrų ir žuvies rūkyti gaminiai“, „Konservavimas“, „Paveldėtas receptas“, „Šeimininkės tortai ir pyragai“, „Lietuva prie balto stalo“ – tik dalis skaitytojų labai pamėgtų šios serijos leidinių apie valgių gaminimą. Ne viename iš jų atgyja senovinių patiekalų receptai, jais dalijasi kulinarinio paveldo žinovės bei žurnalo „Šeimininkė“ skaitytojai.
„Šeimininkės“ knygynėlis“ neužmiršo ir besidominčiųjų sveika mityba, natūraliu gydymusi – išleido knygeles apie patiekalus, kuriuos valgant sveikstama, jaunėjama: „Valgau ir jaunėju“, „Vaistai sveikiesiems“, „Amžinos jaunystės maistas“, „Pasveikau tik įtikėjusi savo jėgomis“.
Kai kurių valgių receptų knygelių pratarmėse primenama, kad svarbiausia jų sudėtinė dalis – meilė, kad žmonės, kurie užaugo pyragais kvepiančiuose namuose, yra laimingesni.
„Šeimininkės“ knygynėlio“ receptų knygelės populiarios, nes, jose, kaip teigia jų pirkėjai, tiksliai nurodyti produktų kiekiai, todėl pavyksta pagaminti patiekalą.
Šioje serijoje išleistos ir knygelės apie ligonių slaugymą namuose, kapų tvarkymą, mezgimą, nėrimą, skiautinius, kelnių ir kitų drabužių siuvimą, floristiką, šeimos daržą, vėžį ir kitas ligas, stalo serviravimą, elgesį prie stalo, gyvūnėlių auginimą namuose.

Pelnė pirmojo Lietuvoje kalendorių sudarytojo premiją
Ilgus metus visų trijų UAB „Ūkininko patarėjas“ leidinių knygynėliai kiekvieną ketvirtį išleisdavo po knygelę. Ją galima buvo užsisakyti kartu su atitinkamu laikraščiu ar žurnalu: „Ūkininko patarėju“, „Šeimininke“, „Meisteriu“ („Meisteriu ir Margarita“). Tradicijos išleisti tris patarimų knygeles kas ketvirtį teko atsisakyti, nes paštas labai pabrangino jų pristatymo prenumeratoriams paslaugas.
Dabar UAB „Ūkininko patarėjas“ knygynėlio leidiniai ne prenumeruojami, o platinami knygynuose, prekybos centruose, redakcijoje bei Aleksandro Stulginskio universitete veikiančiame „Ūkininko patarėjo“ kioske, taip pat mugėse, kituose renginiuose.
Didelio populiarumo, puikaus įvertinimo sulaukdavo ir sulaukia kasmečiai UAB „Ūkininko patarėjas“ kalendoriai: „Mano metai“, „Rasų kalendorius“, „Sėjos ir darbų pagal Mėnulį kalendorius“, „Ūkiškas kalendorius“. Pastarasis 1999-aisiais pripažintas geriausiu kalendoriumi šalyje – pelnė Lauryno Ivinskio premiją. Šia premija 1998 m. apdovanota populiariausia „Šeimininkės“ knygynėlio“ knyga-kalendorius „Mano metai“.
Bet kuris UAB „Ūkininko patarėjas“ knygynėlio leidinys net nesusijusįjį su žeme paskandina įdomybių, vertingų patarimų jūroje, iš kurios nesinori gelbėtis. Knygynėlį sudaro daugiau nei 300 pavadinimų leidiniai. Jų yra dažno Lietuvos gyventojo namuose. „Knygelės, kalendoriai – labai įdomūs, naudingi, o naujausi – dar ir puikios poligrafijos, spalvotai iliustruoti“, – tvirtina jų skaitytojai.

Laimučio BRUNDZOS nuotrauka

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.