Ko nepaskandino liūtys, nubaus valdininkai?

Nuolatiniai smarkūs šio rudens lietūs, pavertę javų laukus, ypač Rytų Lietuvoje, neišbrendamomis pelkėmis, negalėjo nekliudyti sodų ir daržų. Apsidraudę grūdų augintojai dar gali kreiptis į draudikus, o ką daryti daržininkams, kurių produkcijos vienintelė Lietuvoje pasėlius nuo menkesnių grėsmių draudžianti vokiško kapitalo įmonė nei šiemet, nei pernai, nei prieš dešimt metų neįtraukė į savo paslaugų sąrašą? Pamoka paskatins? Kur valdžios seniai žadami, bet vis neįsteigiami agroverslo rizikos draudimo fondai, kokio šiaudo griebtis morkų ir kopūstų augintojams, kuriems Vyriausybė per tvaną atkišo skustuvą: kelių policija baudžia daržininkus, kad veždami derlių iš laukų jie išpurvina regioninius kelius. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikisi, kad skaudi šių metų pamoka, beveik pusę amžiaus nematyto smarkumo liūtys paskatins pagaliau įsteigti specialius fondus agroverslo pajamoms apsaugoti nuo pražūtingų gamtos reiškinių ir rinkos kainų svyravimų. Apie tokią struktūrą seniai kalbama. „Mūsų Vyriausybės programoje numatyti pačių ūkininkų inicijuoti sektoriniai žemės ūkio (pirmiausia augalininkystės, gyvulininkystės) rizikos draudimo fondai, sukaupti iš žemdirbių įmokų, įsitraukiant bankams, draudimo įstaigoms, kritiniais atvejais prisidedant ir valstybei“, – aiškino ministras. Anot B. Markausko, grūdininkai pritaria Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos departamento direktoriaus Vyganto Katkevičiaus parengtam projektui. Ministras tikisi, kad per mėnesį bus pradėti konstruktyvūs pokalbiai su socialiniais partneriais, o fondai atsiras dar iki šio politinio ciklo pabaigos – 2020 metų. Algimanto SNARSKIO piešinys Menka paguoda „Rizikos valdymo fondai pranašesni už draudimo įmones – pagrįsti solidarumo principu (kiekvieno dalyvio įmokos nedidelės, atitinkančios jų finansines galimybes), tokius fondus pigiau administruoti“, – pabrėžė B. Markauskas. O daržovių augintojų ministras negalėjo labai paguosti. „Gal į Lietuvą ateis nauja draudimo kompanija, pasiruošusi siūlyti savo paslaugas daržininkams ir sodininkams. Bet nuo tokių liūčių, kai sinoptikai kai kuriose vietovėse suskaičiavo dvigubai daugiau kritulių, negu įprasta tokiu metų laiku Lietuvoje, net ir grūdų augintojų niekas nesiryžo drausti. Draudimo kompanijos – pelno siekiančios įmonės, nenori dirbti nuostolingai. Dėl klimato kaitos sukeltų anomalijų draudimo įmokos dar augs“, – prognozavo ministras. Palankaus atsakymo nesitiki Liūčių sukeltai žalai sušvelninti Vyriausybė paskelbė Lietuvoje ekstremaliąją žemės ūkio sektoriaus padėtį, paankstino tiesiogines išmokas žemdirbiams, paragino ūkininkus apie faktinius savo nuostolius pranešti savivaldybėms, paprašė Europos Sąjungos (ES) pagalbos, nors palankaus atsakymo nesitiki, nes įprastai ES padeda tik tada, kai nelaimė ištinka daugumą Bendrijos narių. Spalio 17 d. į ŽŪM atvykę savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai su ministerijos vadovybe tarėsi dėl nuostolių apskaičiavimo metodikos. Pasak ministro, kai kuriose vietovėse laukai taip pažliugę, kad neįmanoma kukurūzų nupjauti silosui. Ministras B. Markauskas šią savaitę lankėsi Lenkijoje. Serocko mieste apie 40 km į šiaurę nuo Varšuvos vyko didžiausias Rytų ir Vidurio Europos 15-asis pieno kooperatyvų forumas. Per jo pertrauką B. Markauskas priminė Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotiniui Philui Hoganui, kad nuo liūčių nukentėję Lietuvos žemdirbiai laukia Briuselio pagalbos. „Neramu dėl ES lėšų – o jeigu negausime? Galimybės padėti žemdirbiam iš šių, taip pat 2018 metų biudžeto paaiškės suskaičiavus ūkininkų nuostolius ir išgirdus ES atsakymą. Gera žinia – ES Tarybai pirmininkaujanti Estija ir Europos Parlamentas praėjusią savaitę susitarė dėl vadinamojo „Omnibus“ reglamento žemės ūkio skyriaus. ES šalims leista lanksčiau laikytis ES bendrosios žemės ūkio politikos atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ar regioninius poreikius. Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis galėsime padėti stichijos nuskriaustiems ūkininkams“, – sakė ministras B. Markauskas. „Omnibus“ pritaikytas vokiečiams Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė patvirtino, kad liūčių pasekmes skaudžiai pajuto ir daržininkai, LDAA nariai. „Nuimtos bulvės pūva. Jų, ko gero, pritrūks“, – nuogąstavo direktorė. ES bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimai Z. Cironkienei nesukelia tokio optimizmo kaip ministrui. „Omnibus“ reglamentas palengvina piečiau esančių ES šalių dalią, pritaikytas Vokietijos, Olandijos žemės ūkio reik­mėms, bet nelabai atsižvelgia į Lietuvos ypatumus. Daržovių sektorius mažas ir rizikingas. O draudimo kompanijos nenori rizikuoti. Vokietijos draudimo bendrovės specializuotas padalinys „VH Lietuva“ iš daržovių augintojų užsiprašė per didelių savo paslaugų įkainių, tačiau nuo tikros grėsmės (tokios, kaip šiemetis tvanas – red. past.) nedraudė. Jeigu ir numatomi rizikos valdymo fondai nustatys panašias sąlygas ūkininkams kaip vokiečiai, nebus prasmės jiems nešti savo pinigus“, – samprotavo LDAA direktorė. Anksčiau būdavo atvirkščiai Apie 131 ha morkų, kopūstų, svogūnų, agurkų kasmet auginantis Kėdainių r. ūkininkas Vid­mantas Kvedaras baisėdamasis kalba, kad tokių nelemtų metų dar neregėjo per savo gyvenimą. „Mūsų ir javininkų laukai niekuo nesiskiria. Mano žemėje ežerai tyvuliuoja. Dalis kopūstų sunyko, kitų būklės negaliu patikrinti, nes į laukus neįvažiuoju. Kombainas slidinėja į šalis, traiško morkas, kurių galai papuvę, visas ima, bet tokių pažeistų, apgedusių neįmanoma bus laikyti sandėliuose. Anksčiau būdavo atvirkščiai – per sausa kasti morkas, tekdavo drėkinti žemę. Pinigus investuodavome laukams lietinti. Ir štai kaip viskas apsivertė... Kolega daržininkas guosdamasis kaltino lietuvišką klimato juostą: iš ankstyvųjų daržovių nesisekdavo užsidirbti ir anksčiau, kopūstais Lietuvos prekybos centrus aprūpindavo Makedonija, Lenkija. Laimėdavome iš rudeninio derliaus – per žiemą laikome sandėliuose, o pavasarį gana pelningai parduodame. Ir še tau... Draugas liūdnai pajuokavo: tokiu oru galime tik pasikuisti laukuose“, – be entuziazmo pasakojo V. Kvedaras. Visiems pinigų neužteks LDAA valdybos narys V. Kve­daras nelabai tiki, kad pasėlių ir augalų draudimas ar rizikos valdymo fondai būtų išsigelbėjimas. „Į rizikos fondus tektų daug įmokėti. O Daržovių augintojų asociacija nedidelė – šimtas narių. Nesurinktume pakankamai lėšų. Ministerija apskaičiavo, kad, negalutiniais duomenimis, liūčių sukelta žala – apie 40 mln. eurų. Neužtektų pinigų, jeigu visi ūkininkai (grūdininkai, daržininkai, pašarinių žolių augintojai), nukentėję nuo patvinusio vandens, pasiskųs- tų“, – svarstė Kėdainių r. daržovių augintojas V. Kvedaras. LDAA direktorė Z. Cironkienė pranešė, o Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius patvirtino, kad Lietuvos valdžia, užuot padėjusi kaip iš kibiro pliaupusio lietaus nuskriaustiems žemdirbiams, juos dar labiau skandina. Vietoj pagalbos – bauda „Policija gaudo ūkininkus, vežančius daržoves iš laukų, ir skaudžiai baudžia, kad šlapiomis žemėmis aplipę ūkininkų transporto priemonių (priekabų) ratai išpurvina išpuoselėtus regioninius kelius“, – pasakojo LDAA direktorė Z. Cironkienė. Kelmės r. ūkininkė Irma Vaupšienė paprašė parlamentaro K. Starkevičiaus padėti. Pasak ūkininkės, iš lauko vežantiems daržoves ūkio darbininkams tenka skersai pervažiuoti regioninį kelią Šiauliai–Užventis, asfaltu nusigauti apie 200 m iki žvyrkelio, o policija už tai skyrė ... 150 Eur baudą. „Policininkai kaltina ūkininkę purvinant kelią. I. Vaupšienė paaiškino, kad kiekvieną kartą mechanine šluota nuvalo asfaltą. Negana to, tame ruože atsirado nuolatiniai policijos patruliai, visiškai neleidžiantys prisiartinti prie kelio, Vaupšų ūkis net per saulėtesnes dienas negalėjo nuimti kopūstų derliaus. Ūkyje dirba 80 žmonių, jie pasidarys nebereikalingi, o derlius supus laukuose. Kreipiausi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir Susisiekimo ministerijos vadovą Roką Masiulį sunkiu metu padėti ūkininkams užuot trukdžius – nurodyti pavaldžioms tarnyboms pastatyti kelio ženklus, įspėjančius apie slidų kelio ruožą, kol ūkininkai nuims kopūstus ir suveš į saugyklą“, – pasakojo K. Starkevičius. Išradinėja dviratį Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto nario K. Starkevičiaus, Vyriausybė klaidina visuomenę, neva žemdirbiams, bet kurioje privačioje draudimo įmonėje apdraudusiems pasėlius ir augalus nuo sausros, krušos, liūties, audros, iššalimo, iš Lietuvos valstybės biudžeto atlyginama iki 50 proc. draudimo įmokų. „Jokia bendrovė nedraudžia nuo tokių stichinių meteorologinių reiškinių, kurie dabar užpylė Lietuvą“, – paaiškino K. Starkevičius. Seimo narys pataria ministerijai neišradinėti dviračio, bet pasinaudoti praėjusios kadencijos parlamentarų iniciatyva steigti Žemės ūkio stabilizavimo fondą. „2016 m. balandžio 7 d. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks fondas susilpnintų krizių poveikį žemės ūkiui, sutvirtintų žemdirbių galimybes išlikti ir vienodžiau paskirstytų maisto gamybos grandinės dalyvių pajamas. Žemės ūkio produkcijos supirkėjai, kaip apibrėžia Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, į šį fondą turėtų perduoti 0,5 proc. išmokėtos sumos už įsigytą iš žemdirbių produkciją (be pridėtinės vertės mokesčio)“, – priminė K. Starkevičius. Senas bagažas traukia į dugną K. Starkevičius kritikavo ne­pakankamas Vyriausybės pas­tangas liūčių sukeltai žemės ūkio krizei įveikti. „Nuostolius reikėtų atlyginti tik tiems ūkininkams, kurie gamina produkciją, sukuria pridėtinę vertę. Gerai, kad Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis, bet valdžios optimizmo nesimato. Ne tik Lietuvą merkė liūtys. Ir lat­viai ketina prašyti Briuselio pagalbos. Kooperuokimės su Latvija, kreipkimės į Europos Komisiją kartu. ES neduos lėšų, jeigu sugalvosime kompensacijas paskirstyti „sofos ūkininkams“ pagal turimus hektarus kaip priedą prie tiesioginių išmokų. Bet jeigu pasakysime, kad europinius pinigus panaudosime žemės ūkio stabilizavimo fondams steigti – tada didelė tikimybė, kad mus išgirs. Yra nemažai būdų nukentėjusiems ūkininkams padėti. Galima sumažinti žemės mokesčius arba visai nuo jų atleisti“, – kalbėjo K. Starkevičius. Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS