Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Kodėl rasoja nauji langai?

2017/09/28


Mūsų laikraščio skaitytojas Antanas Blažinskas iš Šiaulių rašo, kad neseniai pasikeitė langus ir vietoje senų, vėjo perpučiamų įsistatė naujus plastikinius. Tačiau netrukus pamatė, kad nauji langai pradėjo rasoti. „Anksčiau buvo viena problema, langai buvo nesandarūs ir artėjant žiemai juos būtinai reikėdavo kamšyti ir apklijuoti, – rašo skaitytojas, – o dabar atsirado kita. Langai tikrai puikūs ir sandarūs, bet dažnai aprasoja.“ Tad kodėl rasoja nauji langai? Su šiuo reiškiniu tikriausiai susiduria ir daugiau žmonių, įsistačiusių plastikinius langus. Į klausimą atsako „Saulės langų“ gamybos vadovas Giedrius DRAZDAUSKAS.

Šiek tiek iš mokyklinės fizikos kurso Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kuri lango pusė rasoja. Langai gali rasoti tiek iš vidinės, tiek iš išorinės, arba lauko pusės. Tačiau iš pat pradžių – šiek tiek paprasčiausios fizikos, kad suprastumėte, kodėl tai iš viso vyksta. Langų rasojimas iš vidinės pusės atsiranda dėl trijų veiksnių: oro temperatūros, oro drėgmės, atsirandančios dėl garavimo, ir vandens kondensacijos. Garavimas – tai procesas, kurio metu per tam tikrą laiką iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau vandens molekulių negu iš dujinės į skystą. Kondensacijos metu vyksta priešingas reiškinys – per tą patį laiko tarpą daugiau molekulių pereina iš dujinės būsenos į skystą. O štai nuo temperatūros priklauso, kiek vandens gali susikaupti ore. Kuo kambario temperatūra aukštesnė, tuo didesnė vandens garų ore prisotinimo riba. Kitaip sakant, šiltas oras gali sukaupti ir išlaikyti daugiau drėgmės negu vėsus. Kai tarp garavimo ir kondensacijos procesų atsiranda pusiausvyra, susidaro vadinamasis rasos taškas. Šį terminą girdėję tikriausiai visi, kas statėsi naujus langus, bet galbūt ne visi žino, ką jis tiksliai reiškia. Tai reiškia, kad santykinis drėgnumas esant tam tikrai oro temperatūrai pasiekė 100 proc. Vandens ore daugiau prisikaupti nebegali, todėl prasideda kondensacija, arba rasojimas. Langai dažniausiai rasoja tose patalpose, kuriose intensyviausias garavimas – virtuvėje, vonioje, miegamuosiuose. Kadaise, kai visi langai buvo senos konstrukcijos ir tikrai vėjo prapučiami, tokios problemos nekamuodavo. Vėjas pro juos prakošdavo ir natūraliai „vėdindavo“ patalpas, taip pašalindamas iš patalpų perteklinę drėgmę. Pats paprasčiausias ir dažniausiai pateikiamas rasos taško susidarymo pavyzdys yra butelis, karštą dieną išimtas iš šaldytuvo. Nors išėmėte jį sausą, bet jau netrukus visas butelis aprasojo. Kodėl? Juk ką tik buvo sausas. Taip nutinka todėl, kad pats butelis gana šaltas, o oras kambaryje šiltas, taigi temperatūrų skirtumas didelis. Ir tada butelį gaubiantis oras nuo šalto butelio atšąla pats, nebegali išlaikyti tiek vandens, kiek galėjo iki tol, įvyksta kondensacija, ore buvęs vanduo susitelkia į lašus ir padengia butelio paviršių. Teoriškai išvengti rasojimo galima tik dviem būdais: padidinti kambario temperatūrą arba sumažinti drėgmės kiekį ore.

Ką daryti, kad langai nerasotų iš vidaus? Kadangi temperatūrą patalpose norime išlaikyti komfortišką ir jos didinti paprasčiausiai nebegalime, telieka sumažinti drėgmės kiekį. Kaip to pasiekti, kai nauji langai išties sandarūs? Patalpų vėdinimas. Tai pats paprasčiausias būdas. Net jeigu lauke šalta, vis tiek keletą kartų per dieną reikėtų atverti langus ir įleisti gaivaus oro (to nereikia daryti tiems, kurie turi priverstinę ventiliaciją). O iš patalpų tuo metu pasišalins drėgnas oras. Šaltas oras lauke žiemą būna daug sausesnis negu šiltas kambariuose, todėl kambario oras, susimaišęs su lauko oru, iš karto pasidaro gerokai sausesnis. Kai kurie žmonės, nenorėdami prarasti brangiai kainuojančios šilumos, praveria tik mažą plyšelį. Iš to nieko gera nebus. Nustatyta, kad geriau kelioms minutėms atverti visus langus, negu ilgokai laikyti pravertą vadinamąjį „mikroplyšį“. Per tas kelias minutes, kol vėdinsite kambarius, oro temperatūra gali nukristi keliais laipsniais, bet nespės atšalti sienos, o tai ir yra svarbiausia. Be to, šaltas sausas oras nuo šildymo prietaisų sušyla kur kas greičiau negu patalpose esantis drėgnesnis. Nepakankamai vėdinant ir turint gerus termoizoliacinius langus gali nutikti didesnė bėda – galite įsiveisti pelėsį. O tada rūpesčių turėsite kur kas daugiau. Orlaidės. Ar esate languose arba sienose įsirengę orlaides? Kai kurie žmonės mano, kad orlaidės išleidžia iš namų šilumą. „Juk įsistatome sandarius langus, tai kodėl vėl turime dėti orlaides kaip senuose languose ir šaldyti kambarius?“ – sako jie. Tačiau jeigu orlaidžių nėra ir neturite priverstinės ventiliacijos, tai nevėdinamos patalpos tampa kaip gerai izoliuota dėžutė, kurioje susikaupusi drėgmė paprasčiausiai neturi kur dingti. O naujos orlaidės yra tobulesnių konstrukcijų, sandarios ir tikrai nebėra „skylė“ languose arba sienoje. Oro kanalai palangėse. Kai kurie žmonės, kurie šildosi ra­dia­toriais ir turi plačias palanges, skundžiasi, kad rasoja ne tik langai, bet vanduo kaupiasi ir ant pačių palangių. Taip gali nutikti todėl, kad šiltas oras nuo radiatorių tiesiog nepasiekia lango, nes jo cirkuliacijos kelyje atsiranda kliūtis – ta pati plati palangė. Kambario oras pakankamai šiltas, bet pats langas išlieka vėsesnis ir to užtenka rasos taškui susiformuoti. Tokiais atvejais patariama pačiose palangėse įtaisyti oro kanalus, kad šiltas oras nuo radiatoriaus kiltų tiesiai prie lango. Tada vyks tinkama oro cirkuliacija ir patalpų vėdinimas nebus toks reikalingas. Patikrinkite natūralaus vėdinimo ortakius virtuvėje, tua­lete, vonioje. Gali būti, kad jie seniai „apžėlė“ ir užsikimšo, todėl sutriko natūrali ventiliacija ir patalpose ėmė kauptis drėgmė. Priverstinė ventiliacija. Jei­gu galite ir tam yra sąlygos, įsirenkite rekuperaciją. Dabar variantų yra visokių. Tai pats geriausias vėdinimo būdas, nes beveik neprarasite šilumos ir oras visose patalpose visada bus gaivus ir vienodai šiltas. Taigi ir langai nerasos. O išlaidos atsipirks gana greitai. Langų konstrukcija. Gali būti, kad jūsų langai buvo įstatyti ir sumontuoti netinkamai. Net keturi penktadaliai dabartinių langų kokybės priklauso nuo to, ar kokybiškai jie buvo sumontuoti, ar kokybiškomis medžiagomis užsandarinti plyšiai.

Daugiau dažniausiai yra geriau Nors sakoma, jog daugiau ne visada yra geriau, bet verta žinoti, kad trijų stiklų paketas rasoja mažiau negu dviejų. Trijų stiklų paketas yra storesnis ir jo šilumos laidumas mažesnis, todėl tokio paketo vidinis stiklas visada bus šiltesnis negu dviejų stiklų paketo. Be to, žiemą, kai temperatūra lauke nukrenta maždaug iki -10˚C laipsnių šalčio, o oras kambariuose nepakankamai šiltas ir dar drėgnas, dviejų stiklų paketo langai gali net apledėti. Žinoma, trijų stiklų paketas visada bus brangesnis negu dviejų, bet žmonės, įsistatę langus su tokiais paketais, ne tik patirs mažesnį diskomfortą dėl rasojančių langų, bet ir taupys šilumą. O tie, kurie jau turi įsistatę dviejų stiklų paketą ir pavydžiai žiūri į kaimynus, pradėjusius statytis vėliau ir įsidėjusius šiltesnį trijų stiklų paketą, gali nenusiminti. Panorėję jie gali kreiptis į savo langų gamintoją ir užsisakyti, kad ir jiems senesnį paketą pakeistų nauju. Dabar jau galima tai padaryti, tik, žinoma, tai turi būti to paties gamintojo gaminys. Taip pat langai daugiau rasoja tada, kai stiklo paketas yra su aliuminio rėmeliais, nes aliuminis mažiau negu plastikas izoliuoja iš patalpų vidaus besiskverbiančią šilumą. Tokių paketų stiklai dažniausiai rasoja ir žiemą netgi apšąla langų pakraščiuose, o vidurinė lango dalis lieka sausa, nes ji būna šiltesnė. Kai kurie žmonės mėgsta, kai kambariuose būna žemesnė temperatūra. Atminkite, gali būti, kad tada, kai kambario temperatūra žemesnė negu 18 °C arba santykinis oro drėgnumas didesnis negu 60 proc., kambario oras jau persotintas vandeniu ir stiklas kaip šaltesnis paviršius pradeda rasoti. Tokiu atveju nors šiek tiek padidinkite kambario temperatūrą.

Langai rasoja iš išorės? Tai labai gerai! Dabar pakalbėsime apie tai, kodėl langai rasoja iš išorės. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet tai reiškia tik viena – jūsų langai tikrai puikios kokybės! Ir sumontuoti jie tinkamai. Šį kai kam galbūt ir nemalonų reiškinį lemia būtent kokybiškas stiklo paketas. Dabartiniai paketai gaminami su selektyviniu stiklu viduje. Išorėje – paprastas stiklas, praleidžiantis ir šilumą, ir šaltį, o tarpas tarp stiklų pripildytas inertinėmis dujomis, kurios veikia kaip termoizoliatorius. Tikriausiai pastebėjote, kad iš išorės langai dažniausiai būna aprasoję drėgną vėsų rytą, kai lauke dar nėra didesnio šalčio, džiovinančio orą, bet temperatūra jau pakankamai žema. Kambariuose šilta, vidinis stiklo paketo langas irgi šiltas, bet dėl selektyvinio stiklo ir dujų užpildo tarp stiklų šiluma neišeina į lauką. Taigi išorinis stiklas negali įšilti ir lieka beveik toks pat šaltas kaip lauko temperatūra. Lauke dėl drėgmės ir vėsios temperatūros ant visų paviršių, tad ir ant šio stiklo, formuojasi rasos taškas. Kitaip sakant, langas aprasoja. Gali kilti klausimas, kodėl rasoja tik langai? O kiti lauke esantys paviršiai, sienos, medžiai? Iš tikrųjų jie irgi aprasoję, tik mes to taip gerai nepastebime. Lango stiklas yra kelis kartus poliruotas, todėl ir rasa ant jo aiškiausiai matosi. Bet kai pakils saulė ir jūsų išorinis stiklas sušils, rasa ant jo nudžius ir jis vėl bus skaidrus bei sausas. O jeigu jums vis tiek kyla abejonių, jeigu išmėginote visus įmanomus būdus, bet langai iš vidaus vis tiek rasoja, kreipkitės į savo langų gamintoją. Jis geriausiai žino savo gaminį, todėl tikrai galės ir turės Jums paaiškinti, kodėl taip yra, kokios priežastys ir kodėl rasoja būtent jūsų stiklai.

Parengė projekto vadovas Regimantas BALTRUŠAITIS 123rf.com nuotrauka

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...