Kompensacijų už servitutus istorija: trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Šios savaitės Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas žemės ir miško savininkams sugrąžina tikėjimą, kad valstybėje yra svarbus lygiateisiškumo, pagarbos privačiai nuosavybei principas. Vyriausybei teks taisyti metodiką, pagal kurią per pastaruosius kelerius metus apskaičiuotos iš išmokėtos vienkartinės kompensacijos už tinklų operatorių naudai nustatytą žemės servitutą.

Žingsnis po žingsnio

Būtinybė nustatyti žemės servitutus elektros tinklams, energetikos objektams atsirado atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjus žemės reformą. Tačiau šioje srityje ganėtinai ilgai egzistavo sovietinių laikų tvarka.

Pirmasis žingsnis siekiant teisiškai sureguliuoti santykius žengtas 2004 metais. Elektros energetikos įstatymas apibrėžė servituto pagal įstatymą ir pagal sutartį sąvokas. Įtvirtinta, kad iki įstatymo priėmimo (2004-ųjų liepos 10 d.) visi elektros tinklai įrengti teisėtai, jų apsaugos zonų ribose įstatymu nustatytas žemės servitutas. Didžioji dalis šios grupės infrastruktūros atsirado nuo 1964 metų iki nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat šiuo įstatymu nustatyta, kad nauji perdavimo, skirstomieji tinklai žemėje, nuosavybės teise nepriklausančioje tinklų operatoriams, gali būti tiesiami tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Antrąjį svarbų žingsnį įstatymų leidėjai žengė 2017 metų liepos 4 d. Naujos redakcijos įstatymas įtvirtino nuostatą, kad žemės savininkui ar naudotojui turi būti atlyginta žala, kurią jis patiria dėl tinklų operatorių veik-
los tiesiant, įrengiant ir aptarnaujant elektros įrenginius. Vyriausybė buvo įpareigota per tam tikrą terminą parengti vienkartinių kompensacijų už nustatytus servitutus maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarką.

Įteisinti civilizuotus turtinius santykius Lietuvą ragino patys žemės savininkai, ūkininkai. Prieš gerą dešimtmetį buvo nemažai diskutuojama apie tai, kokių nepatogumų ir papildomų išlaidų patiria žemdirbiai dėl kiekvieno žemės sklype pastatyto elektros stulpo, atramos. Buvo netgi mėginta įvertinti dėl servituto patiriamą faktinę žalą, kuri susidaro netekus galimybės naudotis tam tikra žemės dalimi, padidėjusias degalų, taip pat ir žmogaus darbo sąnaudas.

Ragino ir Aukščiausiasis Teismas

Ledus padėjo pralaužti, precedentą sukūrė Joniškio rajono gyventojas Petras Šonta. Jis pirmasis prisiteisė kompensaciją, vienintelis Lietuvoje – periodinę kompensaciją.

Atkaklus žemės savininkas turėjo dešimtis sekėjų, kurie ryžosi taip pat kreiptis į teismą, dar daugiau žmonių stebėjo bylinėjimąsi,  trukusį šešerius metus.

Prireikė ne vienų metų pastangų, kad teismas pradėtų procesą. Atlygio už servitutą iš energetikų paprašęs P. Šonta, tuomet dar ūkininkavęs, vietos vadukų buvo nubaustas – nuo 2007 metų pradžios jam nutrauktas elektros tiekimas (neatnaujintas iki šiol).

Bylinėjimosi metu pasikeitė kelios valdžios. Kito tinklų operatorius pradžioje buvo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, paskui LESTO, galiausiai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).

Dėl šios bylos net du kartus pasisakė Aukščiausiasis Teismas (AT): 2015-ųjų balandžio 22 d. bei 2017-ųjų vasario 22 d.
AT pripažino, kad žemės savininkas turi teisę prašyti kompensacijos už servituto teise jo sklype eksploatuojamus energetikų objektus. Pažymėjo, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinas.

Taip pat ir paskutinis bylos nagrinėjimo etapas nebuvo lengvas, atsakovas siekė jį vilkinti. Vis dėlto 2018 metų sausį Vilniaus apygardos teismas paskelbė verdiktą: žemės savininko naudai iš ESO priteisti periodinę kompensaciją (jos dydis nustatytas atsižvelgiant į elektros perdavimo tinklų ir elektros pastotės užimamą plotą), pradedant ją mokėti nuo 2012 m. iki laiko, kai bus įvesta vieninga kompensacijų mokėjimo tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta tų pačių metų vasarą…

Savininkų nuomonę ignoravo

Metodika („Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika“) Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta 2018 metų liepos 25 d.

Beje, šių metų pradžioje (2020 m. sausio 22 d.) Vyriausybės nutarimu metodika buvo išdėstyta nauja redakcija, pakoreguotas jos pavadinimas: „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika“. Tačiau teisinis reguliavimas, pagal kurį apskaičiuojama ir mokama maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nepakito.

Derinimo procesas rengiant Metodiką 2018 m. užtruko keletą mėnesių. Tvarką rengusi Energetikos ministerija nuostatas derino su įvairiomis ministerijomis, tarp jų ir ŽŪM, taip pat su Valstybine kainų ir energetikos komisija, tinklų operatoriais ESO bei LITGRID…

Tačiau su žemės ir miško savininkais, Žemės ūkio rūmais (ŽŪR) toks svarbus dokumentas nebuvo derinamas. Jų reikiamos pastabos buvo tiesiog ignoruojamos. O juk jau tada raštais ir žodžiu žemės savininkų atstovai sakė, kad Metodikos nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo, pagarbos privačiai nuosavybei principams.

Tvarka viena, bet standartai dvejopi

Nelygu kaip servitutas nustatytas – įstatymu ar sutartimi, – nustatyta skirtinga vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, skirtingas koeficientas.

Kai servitutas „įstatyminis“, kompensacija prilygsta dešimtadaliui žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, rinkos vertės. Kai servitutas „sutartinis“, numatyta kelis kartus didesnė maksimali kompensacija – pusė žemės sklypo dalies rinkos vertės, o jeigu žemės sklypo nebegalima naudoti pagal jos pagrindinę paskirtį – gali būti kompensuojama viso sklypo nurodyta rinkos vertė.

„Įstatyminio“ servituto atvejais numatyta tik vienos rūšies vienkartinė kompensacija – už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. O kompensacija už sutartimi nustatytą žemės servitutą pagal Metodiką gali būti sudaryta iš keturių dalių, žemės savininkui ar valdytojui atlyginama ir už sunaikintus sodinius, pasėlius, iškirstą mišką.

Gąsdino, kad gali brangti elektra

Rengiant metodiką labiausiai bijota vieno – kad nebūtų pakenkta viešajam interesui, kompensacijos nepabrangintų elektros.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką, preliminariu vertinimu, lėšų poreikis kompensacijoms už įstatymu nustatytą servitutą skirstymo dalyje siekė apie 32 mln. Eur (infrastruktūra, naudojama energijos skirstymui, įrengta daugiau kaip 1 mln. žemės sklypų), dar apie 30 mln. Eur perdavimo dalyje.

Taikant kitokias galimas kompensavimo formules, kaip buvo pabrėžiama diskusijose, lėšų poreikis kompensacijoms būtų kelis kartus didesnis, per didelė našta valstybei. Nesvarbu, kad šios išlaidos pagal įstatymą turi būti išmokėtos ne iškart, o per dvejus metus nuo subjekto savininko pareiškimo pateikimo dienos.

Vis dėlto nutiko taip, kaip ir prognozavo žemės savininkų atstovai, paleidžiant į gyvenimą Metodiką. O jie kalbėjo, kad daug žmonių tiesiog nesikreips į tinklų operatorių dėl kompensacijos, nes vargo daug, o kompensacijų – ašaros. ESO svarstė, kad reikės išmokėti apie 32 mln. Eur, o faktiškai neprireikė nė 2 mln. Eur.

Dėl kompensacijos už servitutą iš viso kreipėsi apie 25,5 tūkst. pareiškėjų, jiems išmokėta 1,745 mln. Eur.

KT išvada – nemaloni Vyriausybei

Šią savaitę, liepos 8 d., dėl kompensavimo už servitutą tvarkos pasisakė KT. Jis įvertino visas aplinkybes. Tai, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių, ir pagal Konstituciją kiti asmenys turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų.

Taip pat ir tai, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, ir įstatymuose nuosavybės teisių apsauga gali būti skirtingai reguliuojama, atsižvelgiant į skirtingą nuosavybės teisių subjektų padėtį, siekiant apibrėžtų tikslų.

Pagal KT išaiškinimą, asmenims, kuriems priklausančioje žemėje buvo tiesiami elektros tinklai, kiti įrenginiai buvo statomi po to, kai jie įgijo nuosavybės teises į tą žemę, praradimai, patirti dėl nuosavybės teisės apribojimų tinklų operatorių naudai nustačius žemės servitutą, turi būti atlyginami vienodai – nepaisant to, kada elektros tinklai buvo nutiesti, kiti įrenginiai pastatyti (iki 2004 m. liepos 10 d. ar vėliau).

Metodika prieštarauja Konstitucijai, nuosavybės neliečiamumo ir lygiateisiškumo principams. Taip KT pažymėjo, jog Vyriausybės nustatyta tvarka prieštarauja ir Elektros energetikos įstatymo nuostatoms.

KT atkreipė dėmesį: „tol, kol Vyriausybė nėra nustačiusi vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytais žemės servitutais, mokamų nuostoliams, patirtiems dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, atlyginti, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, asmenų teisė gauti tokią kompensaciją gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka“.

Pagarba tiems, kurie nesitaiksto

Pagarba žmonėms, kurie nesitaiksto su valdžios primetama tvarka. Servitutų istorija pasiekė KT ir šiandien turime objektyvų išaiškinimą tik žemės savininkų iniciatyva. Metodikos nuostatas žemesnės instancijos teismui 2018 m. apskundė miško savininkė. Jos argumentus teisėjai pripažino pagrįstais, todėl atsižvelgė į prašymą kreiptis išaiškinimo į KT, kad šis pasakytų, ar Vyriausybės nustatyta kompensacijų už servitutus tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

Šiandien žinome, jog Metodika prieštarauja ir Konstitucijai, ir Elektros energetikos įstatymui. Tačiau to nematė ar nenorėjo matyti visas būrys kvalifikuotų teisininkų ministerijose, Vyriausybės kanceliarijoje. Į žemės ir miškų savininkų, ŽŪR signalus tinkamai nereagavo parlamentarai.

Ministerija tikslins nuostatas

Alina Žilinaitė

Energetikos ministerijos atstovė

Dydžiai dėl vienkartinių kompensacijų už servitutus buvo pasirinkti atsižvelgus į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateiktą šių kompensacijų vertinimą ir jų galimą įtaką elektros energijos tarifui. Energetikos ministerija šiuo metu nagrinėja Konstitucinio Teismo argumentus ir artimiausiu metu ruošiasi tikslinti galiojantį teisinį reguliavimą.

Išplečia didesnės kompensacijos gavėjų ratą

Dr. Algis Gaižutis

Lietuvos žemės ir miškų savininkų asociacijos pirmininkas

Ne žemės ir miško savininkas bylinėjosi ir laukė šio KT sprendimo. KT pripažino, kad ginčytina Metodika neatitinka nei Konstitucijos, nei Elektros energetikos įstatymo nuostatų.

KT konstatavo du labai svarbius dalykus. Kad savininkai, kurie susigrąžino nuosavybę, kol ten dar nebuvo elektros tinklų ar kitų įrenginių, taip pat ir tie, kurie susigrąžino anksčiau, bet jiems nebuvo nuosavybės dokumentuose nustatyti servitutai nuo elektros linijos, turi teisę gauti visavertę kompensaciją, iki pusės rinkos vertės. Klausimas dėl nuosavybės atkūrimo datos (iki 2004 m. liepos) išplečia didesnės kompensacijos gavėjų ratą.

Kitas labai svarbus dalykas. Anksčiau į vienkartinę kompensaciją nebuvo įskaitoma iškirstų miškų, sunaikintų pasėlių ir pan. vertė. KT įtvirtino, kad į tai lygiai taip pat turi būti atsižvelgta. Iš kitos pusės pabrėžė, kad nustatant maksimalią kompensavimo sumą reikia išlaikyti tinkamą santykį – derinti finansines valstybės galimybes, privačios nuosavybės interesus, viešąjį interesą tiekti energiją visuomenei.

Viešai paskelbtas KT sprendimas įgijo įstatymo galią, KT išaiškinimas taikomas tiesiogiai, todėl žemės ir miško savininkai jau gali kreiptis į teismus. Sprendime tai ir nurodyta, kad kol Vyriausybė nepakeitė, nepatikslino tos Metodikos, yra galimybė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl nuostolių išieškojimo.

Nerimą kelia, kaip politikai ir Vyriausybė, ministerijos valdininkai interpretuos KT išaiškinimą. Tai labai priklausys nuo teisinio raštingumo, geranoriškumo bei aktyvios žemės ir miško savininkų pozicijos. Labai apmaudu, kai neatsižvelgiama nei į galiojančią teisenos sąrangą, nei teisėtus lūkesčius, normalią teisinės valstybės praktiką.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė