Kooperatyvai lietuvių ūkininkams padėtų stiprėti ir plėstis

Galimybė dirbti pelningiau, turėti didesnę derybinę galią ir ūkiuose džiaugtis moderniomis technologijomis – tai vos keli kooperatyvų teikiami privalumai. Nors ūkininkų kooperatyvai jau daugelį metų sėkmingai veikia Vakarų Europos šalyse, Lietuva pagal jų kiekį nuo jų vis dar atsilieka. Vis dėlto ekspertai pažymi, jog didesnis kooperavimosi lygis teigiamai veikia ne tik pačius ūkininkus, bet ir visą šalies ekonomiką.
Šiuo metu mūsų šalyje yra per 500 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), iš jų žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) per 200 ir jie jungia daugiau nei 12 procentų šalies ūkininkų. Vidutinį lietuvišką žemės ūkio kooperatyvą sudaro nuo 5 iki 10 narių, o kitose Europos šalyse šis skaičius dažnai siekia ir 100.
Daugiausia Lietuvos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) skaičiuoja tik 10–15 veiklos metus, o Europos Sąjungos šalyse senbuvėse jų amžius neretai gali siekti ir 100 metų.

Kooperuojasi ir sūrininkai, ir mėsininkai
Tiesa, nors Lietuvos ūkininkai nėra labai organizuoti, tačiau situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę. Kooperavimosi privalumus pajutusių ūkininkų Lietuvoje jau ne vienas, o jų veikla pati įvairiausia.
Penkias Dzūkijos šeimas vienijantis 2011 m. įkurtas kooperatyvas „Mūsų sūriai“ – vienas iš sėkmingo ūkininkų susibūrimo pavyzdžių. Varėnos rajono Dargužių kaime įsikūręs kooperatyvas parduoda penkių skirtingų smulkiųjų sūrininkų ūkiuose pagamintus pieno gaminius ir užsiima sūrio degustacijų organizavimu.
Nors kiekviena ūkininkų šeima sūrius gamina atskirai, tačiau jų pardavimu užsiima kartu su savo kooperatyvo part­neriais.
Kooperuotis dėl išlikimo rinkoje 2015 m. nusprendė ir žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“, užsiimantis prekyba brandinta jautiena ir jos gaminiais. Sprendimą burtis į kooperatyvą ir veikti drauge paskatino tai, jog aukštos kokybės gyvulius užauginusiems mėsinių galvijų augintojams realizuoti turimą jautieną ypač sunku, o už ją gaunama kaina nepadengia visų patiriamų išlaidų. Dar viena problema buvo ir reikalingas nuolatinis, stabilus tam tikro produkcijos kiekio tiekimas.
Kooperatyvo valdybos pirmininkas Gintaris Petrėnas pripažįsta, kad sprendimas įkurti kooperatyvą kainavo daug laiko ir jėgų. Vis dėlto dabar kooperatyvo gaminiai jau yra atradę kelią į parduotuves ir turgavietes, taip pat parduodami tiesiogiai klientams.
„Tik didelio užsispyrimo vedami, padarę begalę klaidų ir ne kartą nusukę klystkeliais, atėjome iki to, ką dabar turime“, – sako „Sartų laukų jautienos“ valdybos pirmininkas.

Užkrečiantis Danijos pavyzdys
Bendras žemės ūkio gamintojų veikimas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau Vakaruose jis jau daugybę metų yra įprasta ūkininkų veiklos praktika, kurios gerieji pavyzdžiai galėtų tapti įkvėpimu ir mūsų ūkininkams.
Pavyzdžiui, kai kuriose Vakarų Europos šalyse kooperatyvai užima nuo 70 iki 90 proc. žaliavinio pieno rinkos ir valdo pieno perdirbimo įmones.
Plotu už Lietuvą mažesnėje, tačiau savo žemės ūkio produktais visame pasaulyje garsėjančioje Danijoje kooperatyvams priklauso beveik visi gamintojai. Gilias pieno produktų gamybos tradicijas puoselėjančioje Skandinavijos šalyje ypač paplitę pieno kooperatyvai.
Praėjusiais metais Lietuvoje viešėjęs Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos atstovas Esben Tranholm Nielsen teigia, kad dalis kooperatyvų gautų pajamų nuolat skiriama investicijoms ir konsultacijoms.
„Ne visada svarbu būti dideliam, svarbiau –  turėti gerą produktą“, – tokia nuostata vadovaujasi E. T. Nielsen.
Be to, Danijos kooperatyvai savo veiklą sėkmingai vykdo ir už šios šalies ribų. Kaimyninėje Švedijoje danų žemės ūkio kooperatyvai valdo nemažą dalį mėsos ir pieno sektorių, taip pat vis aktyviau įsitvirtina ir grūdų sektoriuje.
Pačioje Švedijoje, taip pat garsėjančioje kooperatyvų gausa, pastaraisiais metais pastebimos kooperatyvų stambėjimo tendencijos. Nemažai švedų kooperatyvų taip pat neapsiriboja namų rinka ir investicijas kreipia į kaimynes Norvegiją bei Daniją.
Dar vienu įkvepiančiu pavyzdžiu Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams galėtų būti ir Belgijos ūkininkai. Apie 4 000 šios šalies augintojų jau dabar susibūrę į septynis kooperatyvus, užsiimančius vaisių ir daržovių eksportu ir bendradarbiaujančius su kaimyninių šalių kolegomis.

Iniciatyvas burtis remia investicijomis
Žemės ūkio produktų gamintojams nusprendus burtis į gamintojų grupes neišvengiamai iškyla ir finansinis klausimas. Pradinio kapitalo trūkumas dažnai ir atbaido žemdirbius nuo sprendimo įkurti kooperatyvą. Suprasdama ga­mintojų vienijimosi svarbą, ES remiama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa ir užsibrėžė lengvinti gamintojų grupių steigimą žemės ūkio sektoriuje.
Viena iš šiam tikslui pasiekti sukurtų priemonių yra „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“. Investicijas pagal šią priemonę gali gauti iš ne mažiau kaip 10 fizinių ir (ar) juridinių asmenų sudaryta ir verslo plano pagrindu oficialiai pripažinta gamintojų grupė.
Kaip teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kooperacijos poskyrio vedėjas vedėjas Alfredas Gustas, šiai priemonei įgyvendinti 2014–2020 metų laikotarpiu yra numatyti 1,788 mln. Eur.
„Priemonė remia įvairius žemės ūkio veiklos subjektų sukurtus juridinius asmenis, pavyzdžiui, kooperatines bendroves (kooperatyvus), jiems įgyvendinant penkerių metų verslo planą. Investicijomis siekiama remti tokias veiklas, kurios paskatintų žemės ūkio produktų žaliavas teikiančius ūkininkus įsilieti į rinkas ir taip prisidėti prie viso žemės ūkio sektoriaus plėtros. Įsteigtos gamintojų grupės padės susijungusiems žemės ūkio produktų gamintojams efektyviau dalyvauti rinkų procesuose, taip pat racionalizuoti savo ūkių veiklą, palankiau parduoti juose pagamintus produktus ir gauti daugiau pajamų“, – teigė A. Gustas.
Didžiausia paramos suma, kurią gali gauti šia priemone nusprendę pasinaudoti juridiniai asmenys, už vienus veiklos metus negali viršyti 100 tūkst. Eur. Be to, parama pagal minėtąją priemonę proporcingai mažėja: parama už pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ir penktuosius verslo plano įgyvendinimo metus negali viršyti atitinkamai 10, 9, 8, 7 ir 6 proc. metinės parduotos produkcijos vertės.
ŽŪM specialistų nuomone, įsteigtų gamintojų grupių naudą turėtų pajusti visi žemės ūkio produktų gamintojai. Kooperatyvai ir kiti ūkininkų susivienijimai ne tik užtikrins ekonominį gyvybingumą ir galimybę iš produkcijos užsidirbti didesnes pajamas, bet ir padės drauge pergyventi įvairias rinkos krizes.

Redakcijos nuotraukos