Kova su laukiniais gyvūnais – į vienus vartus

Atėjus pavaŪkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas tikina, kad su bebrais reikia pradėti rimtą kovą.sariui, ypač paaštrėja bebrų ir ūkininkų „santykiai“. Prabudę po žiemos miego, bebrai uoliai imasi savo darbų: graužia, verčia medžius, ardo melioracijos įrenginius, užtvindo ūkininkų laukus. Ne mažiau bėdų pridaro šernai, kurie ypač rudenį mėgsta pašeimininkauti derlinguose ūkininkų laukuose. O vilkų padaryta žala per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje siekia daugiau kaip 180 tūkstančių eurų. Jie papjovė 1 552 gyvulius. O kur dar laukiniai paukščiai, kurie mielai nutupia pasisotinti jaunuose želdiniuose. Laukinių gyvūnų daroma žala skaičiuojama šimtais tūkstančių eurų, tačiau vis dar nerandama atsakymų, kaip sumažinti šiuos nuostolius ar juos kompensuoti.
Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas parodė bebravietes savo ūkyje Armoniškių kaime. Prie čia tekančios Šešupės įsikūrę bebrai kasmet padaro nemažai žalos, o kova su jais kol kas nedavė jokių rezultatų. Tačiau ne tik dėl bebrų, bet ir dėl kitų laukinių gyvūnų daromos žalos piktinasi ūkininkai.
„Yra daug laukinių gyvūnų, kurie ūkininkams padaro nemažų nuostolių. Jie realiai priklauso valstybei, tačiau nesugebama sureguliuoti laukinių gyvūnų skaičiaus taip, kad jie nebūtų kenkėjai. Medžiotojų būreliai tą bėdą nuo savęs nustumia, o reikiamos pagalbos nesulaukiame ir iš valstybės. Bandyta pagalbos ieškotis per draudimą, tačiau yra iškeltos tam tikros sąlygos, kurios praktiškai yra beveik neįgyvendinamos, tad realiai ūkininkams lieka tik nuostoliai be jokio atlygio“, – tikina Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Ypač S. Jundulas pyksta ant bebrų, kurie, anot jo, yra visiškai niekam nereikalingi gyvūnai. Šie graužikai gyvena kone visose didžiosiose Lietuvos upėse, upeliuose, dirbtiniuose tvenkiniuose, daugumoje ežerų, pelkių bei dalyje melioracijos griovių bei kanalų. Bebrai gyvenamose teritorijose sunaikina ne tik pakrančių augaliją (nugraužia net 60–70 cm ar metro skersmens medžius), bet ir ardo vandens telkinių krantus, melioracijos griovius, pralaidas bei kitokius įrenginius, kasdami urvus, statydami užtvankas, užtvindydami miškus ir laukus. Pasak S. Jundulo, bebrai ne tik apgraužė visus jo paupio medžius, bet nuėmė ir dalį runkelių derliaus, iššliaužiojo javus.
„Šis gyvūnas nėra naudingas niekam, nei gamtai, nei žmogui. Gal jų populiaciją reikia išlaikyti, bet šiuo metu bebrų yra tiek privisę, kad žalos jie pridaro tikrai labai daug. Mano sodyba prie upės, tad ką tik pasodinu, tuoj jie nugraužia. Nė vienas medelis nespėja užaugti, net į tujas kapliadančiai įsisuka. Visus želdinius esu priverstas aptverti metaliniu tinklu. Susitarti su jais neįmanoma. Manau, nereikėtų leisti jiems tiek daugintis ir veistis. Galbūt reikėtų praplėsti bebrų medžioklės sezoną ir skatinti medžiotojus, kad juos medžiotų“, – svarstė ūkininkų atstovas.
Bebrų medžioklės sezonas vienas ilgiausių: prasideda rugpjūčio 1 d. ir tęsiasi iki balandžio 15 dienos. Bebrai medžiojami tykojant su šunimis bei gaudant spąstais, tačiau nei dėl jų kailio, nei dėl mėsos ar delikatesinės uodegos medžiotojai per daug nesivaržo. Taigi, bebrai sėkmingai dauginasi ir ramiai dirba savo kenkėjiškus darbus.

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos