Kovą su sniegu kelininkai dažnai skaudžiai pralaimi

Kaimiškųjų vietovių gyventojams nukakti į darbus, o vaikams – į mokyklas per gausiai užpustytus kelius šiemet dažnai neįmanoma. Vietos keliams prižiūrėti seniūnijoms nepakanka lėšų, tad mėginama gelbėtis prašant bendrovių ar ūkininkų pagalbos. Ne mažiau problemų kyla ir regioniniuose keliuose, nes jų priežiūra vyksta tik ekonominiu režimu, o druskos ir smėlio ištekliai išseko dar žiemai neįpusėjus. Net naujoji automagistralė „Via Baltica“ šios žiemos egzaminų neišlaikė.

Ką turi, tą ir barsto

Po regioninių AB „Kelių priežiūra“ įmonių centralizacijos vadovavimą perėmė didmiesčiai, bet situacijos regionuose jie nesuvaldo. Magistraliniuose keliuose situacija ne ką geresnė. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ paskelbė ekstremalią situaciją, bet ji ne mažiau ekstremali ir miestų gatvėse, regioniniuose bei kaimų keliuose. VĮ „Marijampolės kelių tarnyba“, prižiūrinčios šio regiono kelius ir dalį „Via Baltica“ magistralės, vadovas Arvydas Malinauskas teigė, kad per šią žiemą tarnyba dirba be atokvėpio – sniego valytuvais neteko darbuotis gal tik vieną dieną. Ant kelių jau išpilta rekordiškai daug – apie 3,5 tūkst. tonų – druskos, baigiami išeikvoti visų metų ištekliai. Taip pat išberta apie 900 tonų smėlio ir druskos mišinio, kuriuo dažniausiai barstomi rajoniniai keliai. Pasak Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, Marijampolėje iš 300 gatvių nuolat valomos 108 pagrindinės miesto gatvės, kuriomis transportas juda daugiausia – tai įvairios miesto centro, pramonės rajonų gatvės. Kitos gatvės taip pat nelieka užmirštos, jos valomos pagal poreikį ir užsakymus. „Pavyzdžiui, jeigu iškrito daug sniego ar atsirado plikledis, mes darome papildomą užsakymą ir tas gatves nuvalome. Paprastai apie poreikį informuoja darbų rangovai, mūsų specialistai, kurie apvažiuoja visas miesto seniūnijas ir sprendžia, ką daryti. Jei apsnigta gatve važiuoti įmanoma arba ji slidi tik šiek tiek, valymo technikos ten nesiunčiame. Jei taip švaistytumėmės, iš karto ištiktų bankrotas. Visų gatvių, skersgatvių tikrai neturime galimybės kasdien nuvalyti ar pabarstyti. Žinoma, jei gyventojai kreipiasi, į tai reaguojame ir problemiškas vietas nuvalome bei pabarstome“, – tikina už tvarkos priežiūrą mieste atsakingas M. Lelešius. Anot jo, kiek sunaudojama druskos keliams barstyti, labiausiai priklauso nuo plikledžio – jis druskos „suvalgo“ daugiausia. Gruodį ant Marijampolės gatvių ir šaligatvių buvo išberta apie 400 t druskos, o sausį kone dvigubai daugiau – apie 700 t. Visam miestui valyti, gatvėms prižiūrėti per ištisus metus (įskaitant šiukšlių išvežimą) iš savivaldybės biudžeto skiriama apie 600 tūkst. eurų. „Ši žiema ypatinga. Labai daug ne tik sniego, bet ir plikšalų. Gal prieš kokius 5 metus buvo kažkas panašaus. Susiduriame su staigiais klimato pokyčiais: čia pat dar pliusinė temperatūra, bet tuoj užsnigo, pašalo, todėl labai slidu. Kartais per dieną barstyti tenka po du kartus. Ir gali labai stengtis, bet esant 8 laipsniams šalčio druska tampa neefektyvi. Kai kas jau ir druskos rezervus išbaigė, tad barsto kelius kuo tik gali. Antai Kėdainių rajone prispaudus bėdai kelius barstė frezuotu asfaltu. Absurdas. Blogiausiu atveju galima barstyti žvyro ir druskos mišiniu ar tik žvyru. Žinoma, geriausia kelius barstyti druska, bet kai jos pristinga, kartais griebiamasi įvairių kraštutinumų. Marijampolės savivaldybėje keliams barstyti daugiausia naudojame druską ar druskos ir smėlio mišinį, o kai kur barstome ir akmens atsijomis, jos pakankamai aštrios, tad automobilių ratų sukibimas būna visai geras. Beje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai individualių rajonų gyventojai prieštarauja, kad jų gatvės būtų barstomos druska, tiesiog stoja prieš barstytuvą ir neleidžia važiuoti. Žmonės tikina, kad paskui ta druska su vandeniu suteka į jų kiemus, daržus ir naikina augmeniją“, – kelių priežiūros niuansus atskleidė M. Lelešius.

Kliūtys keliuose trikdo darbus

Kai kurios Marijampolės gatvės pastaraisiais metais buvo rekonstruotos pagal Europos Sąjungos (ES) standartus ir tapo neva saugesnės, tačiau jas valyti tapo itin sudėtinga. Antai pagrindinės Kauno gatvės viduryje atsirado daugybė salelių, papildomų ženklų, gatvės pakraščiuose – nišų automobiliams sustoti. Dabar tokiose gatvėse valyti sniegą tegali mažoji technika arba atsiųsti darbininkai. Šis procesas trunka kur kas ilgiau, o dažniau išvis lieka daug nenuvalytų plotų. „Žmonės ir vairuotojai dėl viso to piktinasi, bet tokie jau tie ES gatvių standartai, jais privalome sekti. Be to, gatvėms valyti labai trukdo ir pakelėse sustatyti automobiliai. Platus valytuvo peilis braukia per visą važiuojamąją kelio juostą, kartais tenka gerokai laviruoti, kad nekliudytų automobilių. Sniego valymo mašinai reikia ir atitinkamo greičio, kitaip ji nepastums sniego, tad būtina, kad kelias būtų kuo laisvesnis. Tačiau jei sninga ištisai, tenka valymo techniką paleisti ir tarp automobilių“, – sako savivaldybės atstovas. Pasak M. Lelešiaus, kelių valymo darbai vyksta ištisą parą, orientuojamasi pagal susidariusią situaciją. Tačiau standartiškai patys pagrindiniai darbai dažniausiai atliekami naktį. Maždaug nuo 3 val. nakties prasideda gatvių valymas, barstymas. Darbininkai šaligatvius pradeda valyti apie 4–5 val. ir trunka maždaug iki 7 val. ryto, kai žmonės pradeda vykti į darbus. Iki šio laiko turi būti nuvalyti visi šaligatviai, laiptai, neįgaliųjų pandusai, visos pagrindinės gatvės taip pat privalo būti nuvalytos iki 7 val. ryto – tokia tvarka. Deja, ne visada pavyksta jos laikytis – kelininkai ne visada laiku spėja į kovą su žiema.

Užmiesčio keliuose trūksta tvarkos

Kaimiškosiose vietovėse keliais rūpinasi seniūnijos. Gal tiksliau reikėtų sakyti, jog šis rūpestis užkrautas seniūnams ant sprando, o pinigų tam atseikėta labai mažai. Ne vienas seniūnas guodėsi, kad šią žiemą jau beveik išeikvojo visus turimus rezervus –tiek druskos ir smėlio, tiek finansinius, skirtus visiems metams. Seniūnai su nostalgija prisimena laikus, kai keliais pasirūpindavo kolūkiai ar bendrovės. Galinga technika nubraukdavo sniegą nuo kaimo žvyrkelių, gyvenviečių gatvelių. Dabar seniūnijoms tenka sudaryti sutartis su tai vykdančiomis įmonėmis, bendrovėmis, kartais ir ūkininkais, kurie turi galingus traktorius ir gali nustumdyti sniegą, pabarstyti kelius. Kai kur taupant tik patys darbininkai smėliu šiek tiek pabarsto kelius ir šaligatvius. Seniūnijoms trūksta lėšų ir joms sunkoka išsiversti, tad ne vienas ūkininkas ar bendrovė savanoriškai stengiasi pagelbėti. Dažniausiai už turimas varganas lėšas seniūnijos gali tik nustumdyti sniegą, o barstymas druska joms yra didelė prabanga. Seniūnijos privalo išsiversi vos su 3 tūkst. eurų suma per visą žiemos sezoną, o miestai dejuoja, kad jiems neužtenka net ir kelių šimtų tūkstančių. Pasak Marijampolės sav. Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo M. Lelešiaus, savivaldybė sulaukia labai daug gyventojų skundų dėl prastai prižiūrimų regioninių kelių. „Regioniniais keliais rūpinasi buvusios regionų kelių priežiūros tarnybos, kurios po centralizacijos buvo reorganizuotos ir prijungtos prie didmiesčių kelių priežiūros tarnybų. Vietovėse paliktiems specialistams nurodymai duodami iš Vilniaus ar Kauno. Jie mums visiškai nepavaldūs. Dabar šie keliai yra Kelių direkcijos žinioje. Ji sprendžia, kiek ir kokiais kiekiais naudoti druskos ar smėlio. Mūsų regioninių kelių priežiūra priklauso Kauno centro regionui. Jiems turime nemažai priekaištų. Kartais kyla išties sudėtingų situacijų, nes šiais keliais rieda mokykliniai autobusiukai, gabenantys kaimo vaikus į miesto mokyklas, gyventojai vyksta į darbus. Ne kartą teko išklausyti pretenzijų, kad link Daukšių, Padovinio mokykliniai autobusiukai negali važiuoti, slysta nuo kelių. Taip pat labai sudėtinga atkarpa Marijampolė–Daukšiai–Varnupiai. Šiuose keliuose daug įkalnių, nuokalnių, posūkių, greta kelių – gilių griovių, stačių šlaitų, tad jei kelias nenuvalytas, nepabarstytas, kyla daug pavojingų situacijų. Jau turime užfiksuotų atvejų, kai dėl slidžios kelio dangos įvyko labai skaudžių eismo įvykių, ne vienas mokyklinis autobusiukas šią žiemą atsidūrė griovyje. Negaliu sakyti, kad nieko nedaroma, bet akivaizdžiai yra „įjungtas“ ekonominis režimas – barstoma tik tada, kai sąlygos važiuoti tampa neįmanomos, t. y. kai būna visiškas ledas, o sniegas valomas tik susidarius didžiulei nepravažiuojamai sniego provėžai. Centralizacija, mano nuomone, gerokai pablogino sąlygas. Kalbu ne tik apie sniego valymą. Su centrine valdžia dėl kelių turime ir kitų problemų. Pavyzdžiui, jei reikia kokį kelio ženklą pastatyti ar perėją regioniniame kelyje įrengti, prasideda ilgas procesas, derinimai su Vilniumi ir atstovais, vyksta ilgiausios procedūros, trunkančios ištisus mėnesius. Anksčiau viskas buvo kur kas paprasčiau“, – tikina M. Lelešius.

„Via Baltica“ egzamino neišlaikė

Automagistralė „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės po dešimtis milijonų kainavusios renovacijos tapo dvigubai platesnė. Tačiau ar saugesnė? Deja, šios žiemos egzaminų neišlaikė ir ji. Dėl slidžios kelio dangos, didelio automobilių greičio ir srauto autoįvykiai čia tapo kasdienybe. Pakelėje ar ant greitkelio nuvirtę vilkikai, kilometrais besidriekiantys kamščiai jau nieko nestebina. Ne kartą problemų kilo ir dėl to, kad vilkikai niekaip negalėjo įveikti nepabarstytų įkalnių. AB „Kelių priežiūra“ atstovai teigė, kad „Via Baltica“ magistralė prižiūrima pagal nustatytą tvarką: jei susiformavo slidi danga, kelias turi būti pabarstytas nedelsiant, o jeigu atsirado poreikis valyti sniegą ar barstyti, valymo ir barstymo darbai turi būti atlikti per 2 val. Atliekamas ir prevencinis kelių barstymas pagrindiniuose Lietuvos keliuose. Pasak AB „Kelių priežiūra“ specialistų, nuo šio žiemos sezono pasitelkta ir mokslinė sistema – valstybinių kelių būklė prognozuojama įtraukiant vis daugiau duomenų, juos apdoroja pažangiausia pasaulyje programinė kelių priežiūros įranga, sukurta Švedijos mokslininkų. Ši sistema pateikia kelių priežiūrai aktualius duomenis, kurie padeda apskaičiuoti konkretaus kelio ruožo būklės prognozę 8 valandoms į priekį. Be to, yra rengiamas investicinis projektas, jame numatyta įrengti eismo valdymo sistemų „Via Baltica“ magistralėje. Specialūs elektroniniai ženklai vairuotojus įspės apie kelyje atsiradusias kliūtis, suprastėjusias oro sąlygas, kelio dangos būklę, apie maršruto pasirinkimo alternatyvas. Tačiau tai ateities perspektyvos, o prieš akis – dar vienas žiemos mėnuo, ir jį teks visiems ištverti slidžiuose, užsnigtuose keliuose, nes tiek druskos, tiek piniginiai rezervai jau daug kur išsemti.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė