Kovose dėl kvapų įsiplieskia vis nauja ugnis

Šią savaitę visuomeninis judėjimas Lietuvos žaliasis aljansas (LŽA) ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovas Danas Arlauskas kreipėsi į Vyriausybę. Juos papiktino tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), rengdamasi nustatyti naujas kvapo higienos normas, žemės ūkio verslui ketina daryti nuolaidų. Iniciatoriai prašo premjerą stabdyti SAM įsakymo projektą, jį peržiūrėti.

Skatina atkreipti visuomenės dėmesį

Prieš porą metų įsteigtas LŽA buria nedidelį, tačiau labai aktyvų akademinės bendruomenės atstovų ratelį. Aljansas deklaruoja, kad jo tikslas yra darnios politikos Lietuvoje įgyvendinimas, nors viešojoje erdvėje jis labiausiai pastebimas dėl gyvulininkystės fermų kvapų. Vadybos ir administravimo mokslų daktaras, LŽA pirmininko pavaduotojas Justinas Rimas atstovauja Kauno rajono Margininkų bendruomenei, dėl iš fermos sklindančių kvapų kovojančiai su vietos ūkininku.

LDK generalinį direktorių D. Arlauską žemės ūkio verslo kvapais paskatino susidomėti ir tai, kad yra Šalčininkų rajono Merkio aukštupio krašto bendruomenės narys – bendruomenės žmonės, pasak D. Arlausko, į jį kreipėsi su prašymu padėti. Bendruomenė nuo praėjusios vasaros pakilo į kovą dėl kvapų, sklindančių nuo įmonės „Merkio agrofirma“ kiaulidžių komplekso Sakalų kaime. D. Arlauskas įsikūręs už 3 km nuo komplekso, tad kvapus iš ten jaučia esant vėjui.

Prisidėjus įtakingam asmeniui, kova su žemės ūkio verslo skleidžiamais kvapais suintensyvėjo. Viena puolimo žiniasklaidoje banga nuvilnijo vasario pabaigoje, LRT paskelbus ta tema skandalingą tyrimą, o šiomis dienomis LŽA kartu su LDK vadovu sukėlė dar vieną bangą. Pasipiktinę SAM parengtu įsakymo projektu surengė spaudos konferenciją, kurioje išdėstė savo argumentus.

Pasiūlytos nuostatos papiktino

Pasak dr. J. Rimo, SAM pasiūlytos kvapų ribinių verčių nuostatos yra nepriimtinos pirmiausia todėl, kad yra parinktos vadovaujantis neaiškiais kriterijais ir kaimo gyventojų atžvilgiu yra diskriminacinės, mat kaimo teritorijoje ketinama nustatyti beveik dvigubai didesnę leistiną kvapo taršos normą nei mieste.

Dabartinė Higienos norma numato 8 europinių kvapo vienetų ribinę vertę. Iki 2024 metų mieste veikiančios įmonės turėtų užtikrinti ne didesnę kaip 5, o nuo 2029 m. – ne didesnę kaip 3 europinių kvapo vienetų lygį. LŽA ir LDK papiktino, kad kaimo teritorijoje siūloma daug švelnesnė ribinė vertė ir daug ilgesnis, dešimties metų pereinamasis laikotarpis. Žemės ūkio verslas nuo 2029 m. turėtų užtikrinti ne didesnę kaip 5 europinių kvapo vienetų taršą.

ŪP apie kvapų problemą jau yra rašęs. Tai jau antrasis ribinės kvapų taršos reglamentavimo variantas. Pirmąjį, daug griežtesnį, pasiūlė darbo grupė, kurios sudėtyje nebuvo Žemės ūkio ministerijos atstovo, tačiau LŽA atstovas J. Rimas įtrauktas buvo. Kilus žemdirbių savivaldos organizacijų pasipiktinimui, nutarta sudaryti naują tarpinstitucinę darbo grupę, tik jau su ŽŪM atstovu.

Dabartinis variantas netenkina LŽA. „Tai žemės ūkio veiklos protegavimas“, – teigia J. Rimas ir siūlo atkreipti dėmesį, kad kvapas blogina oro kokybę ir sukelia stresą, veikia socialinę ir ekonominę aplinkas. Taip pat nuvertėja nekilnojamasis turtas, zonos tampa nepatrauklios gyventi.

Siūlo lygiuotis į Vakarų Europą

Vieningo kvapų reglamentavimo ES nėra, tačiau ne vienoje Vakarų Europos šalyje nustatytos ganėtinai griežtos kvapo taršos normos, pvz., Olandijoje – 0,5, Vokietijoje – 0,25, Danijoje – 5 europiniai kvapo vienetai. Be to, daug kur atsižvelgiama į kvapo pobūdį, nes juk duonos kepyklos ir kiaulidės kvapai nevienodai erzina.

LDK generalinis direktorius D. Arlauskas antrina LŽA ir kalba apie tai, kad verslo įmonės privalo laikytis socialinės atsakomybės. „Anais laikais buvo griežtesni reikalavimai nei dabar“, – stebisi darbdavių atstovas, užaugęs kaime ir gerai prisimenantis vaikystės aplinką.

Gyvulininkystės kompleksų skleidžiami kvapai dabar iš tiesų daug intensyvesni, patvirtina LŽA pirmininkas biologas, biomedicinos mokslų daktaras prof. Algimantas Paulauskas. Pasak jo, įtakos turi pasikeitęs šėrimas, ankštiniai augalai.

Kuo mažiau gyvulių, tuo daugiau reikalavimų

Iš tiesų Lietuvoje yra vos kelios probleminės žemės ūkio verslo įmonės. Užuot dėmesį sutelkus būtent į jas, norima griežtinti veiklos reikalavimus visiems be išimties. Atrodo, kad, kuo mažiau Lietuvoje lieka ūkinių gyvulių, tuo labiau kliūva jų augintojai.

Nuo 2004 metų Lietuvoje nebuvo pastatyta nė viena nauja kiaulių ferma, o veikiančios uždaromos dėl ekonominių ir ekologinių problemų. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas primena, kad kiaulių augintojai susiduria su aibe iššūkių, o pagalbos nelabai sulaukia: kiaulininkystės ūkiai negavo pakankamai struktūrinės paramos lėšų; Nitratų direktyvai (mėšlo kauptuvams tvarkyti) lėšos buvo skiriamos tik labai mažomis sumomis ir didelių ūkių mėšlo saugyklų problemų nesprendė; biodujų jėgainėms skirtų lėšų nebuvo įmanoma panaudoti dėl absurdiško reglamentavimo; Aplinkos ministerija gyvulininkystei niekada neskyrė jokios struktūrinės paramos aplinkos klausimams spręsti.

Pasak A. Baravyko, problema yra ir ta, kad sanitarinės apsaugos zonos prie fermų, kuriose neturėtų gyventi žmonės, dėl valstybės įstaigų aplaidumo žemės grąžinimo reformos metu nebuvo įregistruotos taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Dėl to atsirado daugybė konfliktinių situacijų, dėl kurių kaltinami fermų valdytojai, o ne prie fermų apsigyvenę asmenys.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė