Kredito unijų laukia reformos

Parengti du alternatyvūs variantai, kaip tobulinti kredito unijų ir Centrinės kredito unijos įstatymus.  Kuris reformos kelias bus parinktas kredito unijoms siekiant užtikrinti jų finansinį stabilumą, jau apsisprendė Seimo Kaimo reikalų (KRK) ir pagrindinis – Finansų ir biudžeto komitetai.

Praūžusi finansų krizė atskleidė kredito unijų (KU) sektoriaus silpnąsias vietas. 2013–2014 metais bankrutavo penkios KU, pernai 23 KU dirbo nuostolingai.
Šiuo metu šalyje veikia 74 KU, kurios vienija apie 160 tūkst. narių. 61 KU priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, o 13 dirba savarankiškai. Pasak ekspertų, didžiausia problema – kad KU kapitalas nėra tvarus ir negali veiksmingai padengti nuostolių, neužtikrinta tinkama turto kokybė bei rizikos valdymas, efektyvus vadovavimas, neįgyvendinti pamatiniai solidarumo ir bendruomeniškumo principai.
Finansų krizės pamokos privertė griežtinti rizikos ribojimo reikalavimus. Imtasi priemonių, kad finansų sektoriaus problemos ateityje būtų sprendžiamos ne mokesčių mokėtojų pinigais, o iš vidinių finansų sektoriaus išteklių. Iš dviejų alternatyvių paketų abu Seimo komitetai pasirinko centrinės kredito unijos ir Kredito unijų įstatymų pakeitimų variantus, kurie atitinka tvarios KU veiklos koncepciją.
Pagal šiuos dar šiek tiek tobulintinus teisės aktų projektus, kiekviena unija turės priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir galės susivienyti į vienodas mokumo užtikrinimo sistemas. Taip jos bus apsaugotos nuo nemokumo. KRK nuomone, tai labai svarbu kaimo gyventojams ir juose veikiančioms įmonėms bei įstaigoms, kurioms unijos yra vienintelis prieinamas finansavimo šaltinis. KU privalėtų pamažu sukaupti ne mažiau kaip 90 proc. bendro unijos kapitalo atsargą, reikalingą susidariusiems nuostoliams efektyviai padengti. Priėmus teisės aktų pakeitimus, centrinėms kredito unijoms būtų suteikti įgaliojimai veiksmingai kontroliuoti bei prižiūrėti savo narių veiklą.
Alternatyvus reformos kelias, pagal kurį kreditų unijos galėtų išlaikyti savarankiškumą, buvo atmestas. Pasak Vyriausybės išvados, į kurią atsižvelgė Seimo komitetai, alternatyvūs įstatymų projektai neatitinka tvarios kreditų unijų koncepcijos, kuriamos prielaidos KU dar labiau tolti nuo veiklos misijos ir panašėti su bankais, investiciniais fondais; nebūtų sukurta vienoda patikima mokumo užtikrinimo sistema, kuri mažintų kredito unijų nemokumo riziką.
„ŪP“ informacija