KTU profesorius: „Radikalios inovacijos – legalus būdas monopolizuoti rinką“

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas Arminas Ragauskas įsitikinęs – Lietuvos laukia inovacijų proveržis. Tačiau tam reikia stiprinti inovacijų ekosistemą – turi būti pakankamai moderni tyrimų infrastruktūra, kad ji leistų generuoti pasaulyje konkurencingas mokslo žinias, yra reikalingas ir lengvai prieinamas rizikos kapitalas, o universitetuose privalo būti dėstomi dalykai, kurie skatintų kūrybingumo ir inovatyvumo ugdymą.

 Inovatyviais sprendimais paremtų Sveikatos telematikos mokslo institute sukurtų technologijų taikymo sritys – nuo sporto iki kosmoso medicinos, jie gali padėti efektyviai diagnozuoti ir gydyti sergančiuosius neurologinėmis ligomis.

„Einame radikalių inovacijų keliu. Mūsų technologijos kol kas pasaulyje neturi konkurentų“, – sako A. Ragauskas. KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto mokslininkai bendradarbiauja atliekant tyrimus Europoje ir pasaulyje – nuo Kembridžo universiteto iki JAV nacionalinio erdvės biomedicininių tyrimų instituto ir NASA.

 Technologijos, leidžiančios į žmogaus organizmą pažvelgti naujai KTU Sveikatos telematikos mokslo institute sukurtos technologijos, galinčios padėti tiksliau diagnozuoti glaukomą, suprasti ir suvaldyti astronautų patiriamą mikrogravitacijos sukeliamą smegenų tinimo sindromą.

KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto mokslininkai bendradarbiauja atliekant tyrimus Europoje ir pasaulyje – nuo Kembridžo universiteto iki JAV nacionalinio erdvės biomedicininių tyrimų instituto ir NASA. Neinvazinis galvospūdžio matavimas, nenutrūkstamas laike jo stebėjimas, neinvazinis smegenų tūrinių bangų ir smegenų slankumo, realaus laiko smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoringas – tai keletas KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto mokslininkų komandos sukurtų ir JAV, ES, Japonijoje ir kitose šalyse patentuotų technologijų.

„Mūsų technologijos suteikia galimybę naujai pažvelgti į žmogaus organizmą kaip į vientisą sistemą, – teigia A. Ragauskas. – Pavyzdžiui, atliekant atviros širdies operacijas, būtina stebėti smegenų kraujotakos autoreguliaciją, nes dėl jos sutrikimo operacijos metu, galimi smegenų pažeidimai“.

 Smegenų kraujotakos autoreguliacijos stebėjimas būtinas ir gydant kitas ligas, pavyzdžiui, chirurgiškai šalinant ginekologinės sistemos auglius.

Šios operacijos metu pacientė keletą valandų guli žemyn galva tam tikru kampu; smegenys dėl gravitacijos poveikio gali tinti ir tai gali sukelti nemalonius pooperacinius reiškinius. To būtų galima išvengti nenutrūkstamai stebint smegenų charakteristikas operacijos metu.

Radikali inovacija atveria naują rinkos nišą „Nėra kitų priemonių, kaip atidaryti naują rinkos nišą, nei sukuriant radikalią inovaciją. Teisinė sistema neleidžia monopolizuoti rinkos, kurioje veikia daugelis konkurentų. Tačiau niekas nedraudžia tapti natūraliu monopolistu ir gauti visas pajamas iš naujai atidarytos rinkos nišos, kol neatsirado konkurentų. Naują rinkos nišą galima atidaryti tik sukūrus prekę, paslaugą ar procesą kurių pasaulyje tiesiog nėra ir kurie išsprendžia vartotojams svarbią problemą“, – sako A. Ragauskas.

Jo teigimu, visiems žinoma tiesa, jog mokslas – tai yra milžiniškos išlaidos ir neplaninė veikla. Tačiau, investuojant į mokslo tyrimus ir sprendžiant dideles mokslines problemas, dalis mokslo sugeneruojamų žinių yra ekonomiškai produktyvios. Sugebėjus jas integruoti sukuriamos inovatyvios technologijos, galinčios išspręsti žmonijai aktualią problemą – pavyzdžiui, pasiūlyti AIDS ar vėžio gydymo, ar skalūninių dujų išgavimo, nesunaikinant aplinkos, būdą.

Mokslininko nuomone, radikaliomis inovacijomis paremta JAV verslo filosofija, kuri formavosi prieš II-ąjį pasaulinį karą ir ilgainiui pavertė šią valstybę stipriausia pasaulyje.

„Europos Komisija aktyviai bando skatinti inovatyvumą nuo 1995-ųjų. Dabartinės Komisijos sudėtyje numatytas komisaras inovacijoms ir technologijai, o naujosios mokslo tyrimų finansavimo programos „Horizontas 2020“ esmė – inovatyvumas ir inovacijų ekonomikos plėtra ES. Tačiau tiek Europoje, tiek Lietuvoje, žengiami tik pirmieji žingsniai kuriant tvarią ir harmoningą inovacijų ekosistemą. Mums tenka mokytis iš JAV“, – pasakoja A. Ragauskas.

Rizikos kapitalo trūkumas – silpnoji grandis Mokslininko nuomone, naujasis KTU „Santakos“ slėnio Mokslo, technologijų ir verslo centras – tai vienas iš tvarios inovacijų ekosistemos fragmentų.

„Puiku, kad po daugybės metų modernizuojama universiteto infrastruktūra, įsigyta unikalios ir modernios tyrimų įrangos, kuri atitinka pasaulinius standartus, greta kuriasi aukštųjų technologijų verslas“, – naujojo Centro privalumus vardija A. Ragauskas. Sveikatos telematikos mokslo institutas – vienas iš kelių svarbiausių KTU mokslo institutų, įsikursiančių naujajame Centre.

Inovatyvių idėjų, virtusių patentais ir serijiniu būdu gaminamais ir eksportuojamais aukštų technologijų produktais, autorius teigia, kad silpniausia inovacijų ekosistemos grandis Lietuvoje – sunkiai prieinamas reikiamų finansinių apimčių rizikos kapitalas. Jis reikalingas naujausioms mokslo žinioms transformuoti į inovacijas, geriausiems specialistams pritraukti ir išlaikyti. Tačiau, profesoriaus nuomone, lietuviai išradingi – jie aktyviai rengia projektus užsienio agentūroms, atranda originalių galimybių produktyviai veikti.

 „Jau daugelį metų vedu inovacinių technologijų paskaitas KTU magistrantams ir doktorantams, o praėjusiais metais tapau ir vienu iš technologijų antreprenerystės studijų dėstytojų. Matau pirmojo kurso studentus protingomis akimis. Neabejoju, kad ateis laikas, kai jie pateiks nuostabių inovacijų idėjų“, – teigia A. Ragauskas.

 Mokslininko nuomone, nusivylimas šalies mokymo sistema yra perdėtas – ji išugdo talentingus žmones. Primindamas lietuvių dailininkų, teatralų, architektų, muzikų ir net krepšininkų kūrybinius laimėjimus, KTU profesorius prognozuoja inovacijų proveržį Lietuvoje.

Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers „Santakos“ slėnio KTU Mokslo, technologijų ir verslo centras. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU Mokslo, technologijų ir verslo centras pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.

 KTU skelbia seriją tekstų, skirtų lapkričio 14 d. vyksiančiam „Santakos“ slėnio KTU Mokslo, technologijų ir verslo centro atidarymo renginiui ir tarptautinei konferencijai „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014“. Visą svarbiausią informaciją apie šį įvykį rasite specialioje www.ktu.edu svetainės skiltyje „LMIP“.

 Agnė Garkauskienė
 viešųjų ryšių projektų vadovė
 Kauno technologijos universitetas
 +37061215799
 agne.garkauskiene@ktu.lt