Daugiau nei 300 susidomėjusiųjų sutraukė trečią kartą organizuota „Kukurūzų diena“, vykusi Kėdainių r., Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose Valinavos k. Anot šio renginio idėjos autoriaus ir iniciatoriaus dr. Edvardo Makelio, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus, šie beveik 900 km į šiaurę pažengę augalai Lietuvoje turi dar neišnaudotų perspektyvų: pernai prikulta apie 150 tūkst. t, šiuo metu kukurūzais užsėta daugiau kaip 40 tūkst. ha. „Tikiuosi, jog bendromis ūkininkų, mokslininkų, aprūpinančiųjų technika ir valdžios pastangomis jie užims deramą vietą šalies ūkyje, – atidarymo metu sakė E. Makelis. – Juo labiau kad žemės ūkiui einant intensyvėjimo keliu kukurūzai tampa vieni tinkamiausių augalų, padedančių iš mažesnio ploto gauti daugiau pašarų, užauginti daugiau gyvulių ir pasiekti geresnių rezultatų.“
Vienas hektaras išlaiko tris karves Pagiriamųjų žodžių vieniems svarbiausių pašarinių augalų negailėjo nei lauko dienos dalyviai, nei svečiai. Renginio organizatorių informacine medžiaga besidominti Marijona prisistačiusi Kaišiadorių r. ūkininkė patvirtino, jog santykis „hektaras kukurūzų – trys karvės“ jos ūkyje tikrai realus. „Atvykau čia tikėdamasi konkrečių rekomendacijų, kaip mano turimus 5 ha tinkamai prižiūrėti, – pasakojo ji. – Nors reikia pripažinti, kad su kukurūzais vargo išties nedaug, palyginti su kitais augalais.“ Idealiomis kukurūzams šiųmečio sezono sąlygas pavadinęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius netgi siūlė 2016-uosius pavadinti Kukurūzų metais, neapsiriboti vien „Kukurūzų diena 2016“. Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, sveikindamas renginio dalyvius, pabrėžė, jog kažkada prievartiniu vadintas augalas vis stipriau prigyja šalies ūkyje, tapdamas ir techninės, ir technologinės pažangos objektu. A. Stulginskio universiteto prorektoriaus Vidmanto Butkaus nuomone, dėl didėjančios ūkininkų patirties ir mokslininkų rekomendacijų kukurūzai Lietuvoje tampa strateginiu augalu, užimančiu vis didesnius žemės plotus ir auginančiu savo gavybos apimtis. „Kukurūzų dienos 2016“ dalyvius sveikino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, akcentavęs tokių susibūrimų, sujungiančių teoriją su praktika, svarbą; ir Rimgaudas Praninskas, Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktorius, sudaręs sąlygas jo vadovaujamos organizacijos laukuose renginio dalyviams susipažinti su naujausia kukurūzų apdorojimo technika bei specialistų konsultacijomis.
Naudos nebūna, kai nedalyvauji Pirmą kartą „Kukurūzų dienoje“ apsilankęs ūkininkas iš Šilutės r. Vytautas Alminauskis su tėvu Steponu Algimantu šiuos augalus augina jau penkerius metus. 12 ha visame 150 ha ūkyje paskyręs kukurūzams jais aprūpina 80 karvių bandą. „Tikėjausi gauti informacijos apie kukurūzų auginimą, nes žinių trūksta, – sakė jis. – Pradedant nuo to, kokią dirvą jiems geriau parinkti, nes mūsų laukai nedideli, žemės prastos ir šlapios, vanduo aukštai. Štai ir šiemet skęstančius kukurūzus gelbėjome, beveik 2 ha bus prastesni.“ O štai birštonietis Kostas Jakučionis, padedantis mamos ūkyje Pajiesyje prie Garliavos, Kauno r., kukurūzų dar neaugina, tačiau jais aktyviai domisi. „Žemės turime nedaug, norisi ją efektyviai išnaudoti, – pasakoja K. Jakučionis. – Vertingi tokie renginiai: juk naudos nebūna tik tada, kai niekur nedalyvauji, nesidomi.“ Apie 8 ha auginamus kukurūzus lauko dienos dalyviams pasakojęs plungiškis Julius Martišius teigė, jog tai augalai, kuriems reikia mažiausiai darbo sąnaudų. „Praktiškai viskas, kas reikalingiausia, padaroma iki sėjos, – dalijosi patirtimi ūkininkas. – Jei sėkmingai sudygo, pirmąjį stresą įveikė, vadinasi, pašarų bus. Belieka tik nuo kenkėjų nupurkšti ir oro sąlygomis pasikliauti.“
Pristatytos mokslo ir technikos naujovės Originaliai improvizuotoje konferencijų salėje kukurūzų lauko dienos dalyviams svarbiausius aspektus apie auginimo technologiją ir mikotoksinus atskleidė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto lektorės dr. Ona Auškalnienė ir dr. Audronė Mankevičienė; apie pagrindinį galvijų pašarą – kukurūzų silosą – pasakojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus specialistas Vytas Gudaitis; su ūkininkais apie tradicinius ir netradicinius grūdų laikymo būdus diskutavo A. Stulginskio universiteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius. Atvykusieji į „Kukurūzų dieną 2016“ turėjo galimybę susipažinti su kukurūzų pašaro gamybos technologija nuo pat dirvožemio ištyrimo iki pašaro sušėrimo: kaip parinkti sėklą, kaip auginti, gaminti pašarą, ištirti ir įvertinti jo kokybę, sudaryti tinkamiausią racioną; galėjo savo akimis įsitikinti, kaip veikia įspūdinga kukurūzų laukams skirta žemės dirbimo, derliaus nuėmimo ir pašarų ruošimo technika: smulkintuvai, juostiniai kultivatoriai, tiksliosios sėjamosios, silosavimo į ritinius įrenginiai, transporteriai ir pan., po to apsilankyti Dotnuvos eksperimentinio ūkio robotizuotoje karvių fermoje. „Karvės pienas ant liežuvio“: tokios senolių išminties, organizatorių – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos drauge su mokslininkais bei gyvulininkystės ekspertais – pasirinktos šio renginio šūkiu, teisingumu buvo galima įsitikinti degustuojant kukurūzų patiekalus: sriubą, paplotėlius, spragėsius, kuriais buvo vaišinami „Kukurūzų dienos 2016“ dalyviai.
Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos
Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.
Pasak Kosto Jakučionio iš Kauno r., tokie renginiai naudingi, jei juose dalyvauji... Vytautas ir Steponas Algimantas Alminauskiai iš Šilutės r. kukurūzus augina penkeri metai. LŽŪKT direktoriaus dr. Edvardo Makelio nuomone, kukurūzai – perspektyvūs augalai. Lauko dienos metu pristatytos įvairios kukurūzų veislės. Dotnuvos eksperimentinio ūkio robotizuotos fermos sprendimai sukėlė didelį renginio dalyvių susidomėjimą. Įspūdinga kukurūzų laukų technika tuoj pajudės. Kukurūzų paplotėliais vaišinti visi lauko dienos dalyviai. Plungiškis Julius Martišius patirtimi dalijosi improvizuotos lauko konferencijos metu.