Kultūra kaime nebebus dovana

Kad pasibūtų Kupiškio kultūros centre, bend­ruomenės nariams kišenėje teks turėti eurų.

Šis pragmatiškas laikmetis jau įpratino prie prekeiviškų sąvokų – paklausa ir pasiūla, paslauga ir užmokestis, pardavimas ir pirkimas. Tai galioja visur, kur tik žmogus ką nors pagamina, sukuria ir nori tai parduoti, kad turėtų iš to naudos. Finansininko požiūriu, nebūtų nieko keisto, jeigu kas nors, prisėdęs prie kaimyno ar pažįstamo, paprašytų: „Pasikalbėk su manimi už eurą, jeigu neturi daug laiko, tai bent už 50 euro centų…“
O galėtų paprašyti, juk bendravimui gaištamas brangus laikas, toks laikas, tarkime, pas odontologą labai stipriai paplonintų piniginę. Kultūra, iki šiol aiškiai suvokta kaip žmogaus gyvenimo įprasminimo, sielos atgaivos, kūrybinių gebėjimų ugdymo, tautos ir žmonių bendrystės puoselėjimo sritis, pradeda įgauti naujų vertės apraiškų. Šiandienė kultūra turi būti naudinga, atsiperkanti, skatinanti verslumą, regimai papildanti biudžetą visų jos vartotojų pastangomis ir iš kišenių ištrauktais eurais.
Tik ar kaimo žmogus turės pinigų susimokėti už kultūrą?

Už valstybines ir kalendorines šventes mokėti dar nereikės
Šį abstraktų pasvarstymą paskatino konkreti priežastis. Kupiškio rajono taryba baigiantis metams jau trečią kartą per metus svarstė ir papildė rajono savivaldybės kultūros centro paslaugų kainų sąrašą.
Šįkart nustatytos kainos kultūros centro organizuojamiems pramoginiams renginiams: kai jie rengiami pažintiniais mokslo ir kultūros tikslais, vaikai moka nuo 2 iki 7 eurų, kai komerciniais – 5–10 eurų. Suaugusieji moka nuo 10 iki 20 eurų.
Tarybos posėdyje svarstydami kultūros darbuotojų parengtą projektą kai kurie politikai tikino esą pasipiktinę: už savų kolektyvų pasirodymą scenoje mokėti 70 litų – baisūs pinigai. Rajono tarybos narys, Nepriklausomybės akto signataras Leonas Apšega sakė esąs šokiruotas. Vis dėlto dauguma politikų nubalsavo už tokį sprendimą.
Šis nutarimas papildė pernykštį dar birželio mėnesį sudarytą kultūros centro paslaugų sąrašą, kuriame išvardytos kultūros darbuotojų teikiamos paslaugos ir jų kainos. Bilietai platinami į kultūros centro organizuojamas diskotekas, šokių vakarus, kino filmus, šventes ir festivalius, mėgėjų meno kolektyvų koncertus ir spektak­lius (kainos svyruoja nuo 1 iki 5 eurų), konkursus. Kultūros centras ir kaimo padaliniai nuomoja patalpas, aparatūrą, turintieji – ir transportą, teikia įvairias technines paslaugas. Yra numatyta ir išlygų – mokėti nereikia už šarvojimą kaimo laisvalaikio centrų patalpose, kultūros centro renginiuose prekiaujantiesiems sertifikuota tautinio paveldo produkcija. Patalpos nemokamai suteikiamos pasitarimams, susirinkimams, seminarams ir visiems nekomerciniams renginiams, kai juos organizuoja savo rajono biudžetinės ir viešosios įstaigos, vaikų ir neįgaliųjų organizacijos.
Peržvelgus visą šį kultūrinio vyksmo sąrašą, nemokamų laisvalaikio pasibuvimų kultūros įstaigose tarsi ir nebeliko. Kultūros darbuotojai suskubo patikinti, kad valstybinių ar kalendorinių švenčių renginiai bus nemokami, bilietų pirkti nereikės.

Dovana už vieną eurą
Šiuos Kupiškio politikų sprendimus galima pavadinti naujagimiais, dar nespėta daug nuveikti skatinant kultūros darbuotojų verslumą, bet vienas renginys viešojoje erdvėje jau sulaukė įvairių vertinimų.
Per Tris Karalius miesto kultūros centre vyko grupės „El Fuego“ koncertas. Bilietai kainavo po eurą, žiūrovai vos tilpo didžiojoje salėje. Susirinkusiųjų laukė staigmena: prieš koncertą vyko oficiali šventinė ceremonija, kurios metu savivaldybės meras Dainius Bardauskas apdovanojo kai kuriuos bendruomenės narius padėkos raštais ir suvenyrais, padėkojo šventinės kalėdinės miesto puošybos konkurso dalyviams ir nugalėtojams. Koncertui pasibaigus, meras informavo, kad tai esanti savivaldybės dovana kupiškėnams, už kurią jie susimokėjo po simbolinį eurą.
Aštrialiežuviai kaipmat sureagavo savo komentarais: „Ar dabar už visus politikų pasirodymus mokėsime po eurą? Kas čia buvo dovana: meras ar „El Fuego“? Jeigu savivaldybė sumokėjo dainininkams biudžeto pinigais, tai kas kam čia dovanas teikia, pinigai yra mokesčių mokėtojų, visų mūsų?..“

„Kultūrą keičia nauji poreikiai“
Taip „Ūkininko patarėjui“ teigė Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, jai pritarė rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Martinka, kuruojantis švietimo ir kultūros bei sporto srities įstaigų darbą rajone. Kalbėjomės apie kultūros įstaigų paslaugų kainyną.
Direktorė prisiminė, kad prieš rengiant sprendimų projektus rajono tarybai buvo ilgai diskutuota su kultūros darbuotojais, kalbėta apie naujas galimybes ir… nesibaigiantį kultūros skurdą.
„Turime 13 kaimo padalinių, jiems per metus išgalime skirti po 100 eurų transporto ir renginių organizavimo išlaidoms. Ką už tokius pinigus įmanoma padaryti, o daryti reikia šiuolaikiškai, įdomiai, kokybiškai? Norime ir patys bent kiek užsidirbti. Yra tokios galimybės, į mus kreipiasi įvairūs reklamos agentai, verslininkai su savo prekėmis ir paslaugomis. Jiems reikia patalpų, mes jas turime, galime išnuomoti. Tam reikalingi tarybos sprendimai. Štai turime švieslentę ant kultūros namų sienos, reklamos davėjai jau mums moka pinigus, kaupiame būtinoms ūkinėms išlaidoms, materialinei bazei atnaujinti“, – vardijo argumentus J. Janušonienė.
Paklausta apie savųjų saviveiklos meno kolektyvų mokamus pasirodymus bendruomenėms, direktorė patikino, kad apie tai pagalvota, buvo atsiklausta žmonių, darytos apklausos. Gyventojai teigė, kad už kokybiškus renginius negaila sumokėti 4 ar 10 eurų. Bet jeigu renginį norės pamatyti visa šeima, keli vaikai, suma šoktels.
Pašnekovai priminė, kad nemokami dalykai žmonių nevertinami, gal taip pati kultūra atgaus savo svarbą, savo reikšmę.
„Kinta kultūros įstaigų veik­la, plečiasi funkcijos. Daug kultūros darbuotojų yra kartu ir kaimo bendruomenių pirmininkai, ten verda įvairiapusis vietos gyvenimas, gal kursime ir plėsime daugiafunkcius centrus. Šie paslaugų įkainiai nėra prievolė, tai tik galimybės, jeigu bus toks poreikis. Pati vietos bendruomenė spręs, ar verta ir už kokius renginius imti pinigus, ar geriau ieškoti rėmėjų… Tai sprendimai, orientuoti į ateitį“, – tikino vicemeras A. Martinka.
Pasak pašnekovų, svarstant apie kultūros srities strategiją, kaimuose, miesteliuose, gyvenvietėse būtinai turės išlikti laisvalaikio centrai ar kitos kultūros įstaigos, bet akivaizdu, kad laikmetis joms diktuoja būtinus pokyčius. Verslumas reikalingas visur, kur plėtojama kokia nors veikla, tai akcentuojama ir naujuoju ES paramos finansiniu laikotarpiu. Veikla turi būti gyva, įdomi, pasiekiama ir prieinama ne tik didmiesčiuose. Tam reikia lėšų, o jų valstybė skiria nepakankamai.

Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.