Kur nusėda programos „Vaisiai vaikams“ skirtos lėšos?

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Siekiant padidinti lietuviškų vaisių ir daržovių vartojimą, žemės ūkio ministro įsakymu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose vaikams nemokamai dalijami tik išskirtinės kokybės arba ekologiškos morkos, obuoliai ir kriaušės bei morkų, vaisių ir uogų sultys ar jų mišiniai. Šį sprendimą reikėtų vertinti teigiamai, nes minėtos kokybės sultis gamina du kooperatyvai, o vaisius ir uogas augina net 30 ūkių. Vienas jų – AB „Luksnėnų sodai“ (Alytaus r.), kur dera ir ekologiški, ir išskirtinės kokybės obuoliai.

vaisiai vaikamsKokybę nulemia išvaizda, ne skonis
1994 m. įsikūrusi „Luksnėnų sodų“ bendrovė derliaus paskirtį keitė iš esmės ir desertinių veislių žemaūgių obelų sodinukai (`Auksis`,` Noris`,`Gloster`,`Ligol`, `Shampion`,`Alva`,`Lobo`,`Cortlend`
bei kt.) dabar auga ir dera 160 ha. Veislės buvo parinktos pagal jų derlingumą, obuolių išsilaikymo ir skonio savybes, atsparumą ligoms. Siekiant įsitvirtinti šalies vaisių rinkoje, bendrovė įsirengė tūkstančio tonų talpos modernias obuolių saugyklas, įsigijo naujos technikos, specialistai įsisavino pažangias verslinio sodo priežiūros technologijas. Šiandien ūkiui labai reikėtų vaisių rūšiavimo linijos, kuri kainuotų apie 1,5 mln. Lt. Nors bendrovė niekam neskolinga, naujos rūšiavimo technologijos įdiegti neskubama: tektų atleisti dalį žmonių, kuriems bendrovė – išsigelbėjimas, kad netaptų bedarbiais arba emigrantais.
Direktorė Elena Žilinskienė per daugelį darbo metų įsitikino, jog verslas būtų kur kas pelningesnis, jeigu atitinkamų institucijų valdininkai „išgirstų ir dažniau kalbėtųsi“ su sodininkais.
– Pagal ES reglamentus, mums privalu užauginti kokybiškus obuolius, tačiau daugeliu atvejų svarbiau vaisių išvaizda nei skonis. Visi augintojai „nudegė“ neblogai derančius sodus pavertę ekologiniais, nes produkcijai taikomi tie patys kokybės reikalavimai, kaip ir desertiniams obuoliams. Per kelerius ekologiško sodininkavimo metus vaismedžius sunaikino ligos ir kenkėjai. Pernai iš 70 ha tokio sodo surinkta tik 60 t prekybai tinkamų obuolių, tad bendras sodo derlius siekia apie 10 t/ha, – apie sodininkavimo peripetijas pasakoja E. Žilinskienė. – Atsiradus galimybei obuolius auginti pagal išskirtinės kokybės (IKP) reikalavimus, pasirinkau šią kryptį, nors sodo priežiūrai irgi keliami sudėtingi reikalavimai. Deja, ir šie įsipareigojimai netenka prasmės.
Sąlygos piktnaudžiauti
Pasak „Luksnėnų sodai“ direktorės E. Žilinskienės, atrodė, jog nuo 2013 m. gruodžio 1 d. Atsiradus galimybei išskirtinės kokybės obuolius tiekti vaikų ugdymo įstaigoms, vietinė rinka prasiplėtė. Deja, tarpininkais tarp augintojo ir vartotojo tapo „berniukai ir mergaitės“, kuriuos pasirenka savivaldybių administracijos arba jų švietimo skyriai.
– Turėdama produkcijos kokybės sertifikatus, aš nebūsiu garantuota, kad tikrai mano sodo obuoliais mėgausis vaikai, juolab kad tiekėjams nedraudžiama pirkti obuolių ir Lenkijoje. O kiek ten naudojama pesticidų, žino visi, – teigia direktorė. – Iš tikrųjų turėtų būti kalbama su sodininkais, kurie, žinodami turimos produkcijos apimtis, pasiskirstytų arčiau esančias vaikų ugdymo įstaigas, pasirinktų patikimus tiekėjus, nes patiems užsiimti obuolių tiekimu nėra laiko. Ir tada būtų ramiau, žinotume, kad moksleiviai tikrai valgo mūsų užaugintus vaisius.
Direktorės teigimu, sprendžiant pagal esamą situaciją, tiekėjai ieškos kuo pigesnių vaisių, tad kokybė liks antraeilis dalykas. Mat pagal šią programą vaikams tiekiami obuoliai su transportavimo ir dalijimo išlaidomis įvertinti 3,50 Lt/kg ir PVM.
– Tad atsirado tiekėjų, kurie siūlo savo paslaugas su sąlyga, kad jam atsiskaičius nuo kilogramo kainos į rankas būtų grąžinti 2 Lt,– stebisi tiekėjų apsukrumu E. Žilinskienė. – Norom nenorom peršasi mintis, jog tiekėjams – tarpininkams specialiai sudarytos sąlygos piktnaudžiauti paramai skirtomis lėšomis ir pelnytis augintojų sąskaita. Tad kokius ir iš kur atvežtus vaisius valgo vaikai, turėtų domėtis ir ugdymo įstaigų administracijos, ir tėvai, aktyviau kontroliuoti ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Skiriamų milijonų nebeužteko!
Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa pradėta vykdyti 2009-2010 mokslo metais ir už šios programos koordinavimą atsakinga Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o už įgyvendinimą – VĮ „Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ (ŽŪMPRRA). Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kontroliuoja ir vykdo atsiskaitymo operacijas iš paramos lėšų.
O lėšų šiam tikslui skiriama išties nemažai. ŽŪMPRRA duomenimis, vien per 2012-2013 mokslo metus vaikams buvo išdalyta beveik 2 tūkst. t vaisių, daržovių bei sulčių ir visa tai kainavo 6,8 mln. Lt: nacionalinė parama sudarė 1,41, ES – 4, 22, kompensuojamas PVM – 1, 18 mln. Lt. Visuomenei informuoti panaudota 1,42 mln. Lt (su PVM).
Pasak ŽŪM atstovų, dalijamų vaisių kiekiai buvo ne kartą koreguoti, nes programos dalyvių daugėjo ir tam skirtų ES bei valstybės lėšų nebeužteko! Lietuvai paprašius, 2013-2014 mokslo metams iš ES biudžeto papildomai skirta 1,6 mln. EUR (5,52 mln. Lt ir tai yra 75 proc. paramos lėšų). Taip pat žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 7 d. įsakymu pakeisti dalijamų vaisių kiekiai: vietoj penkių – tris kartus per savaitę, sumažinta ir dienos porcija – 200 g/ml, kurią sudaro vienas iš produktų: morka, obuolys, kriaušė, vaisių arba daržovių sultys.
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono teigimu, šiais mokslo metais programoje dalyvauja 1367 ugdymo įstaigos, nemokamus vaisius gaus apie 192 454 vaikų. Bus išdalyta apie 1 975 t vaisių, išmokėta per 4,3 mln. Lt ES paramos. Produktus vaikams tiekia Rinkos reguliavimo agentūroje registruoti paramos gavėjai (už išdalytus produktus gauna pinigus) ir jais gali būti pati ugdymo įstaiga, įmonė, tiekianti maitinimą vaikams, ūkininkai, daržovių ir vaisių pardavėjai. Tapusieji paramos gavėjais gali laisvai rinktis produktus (iš ūkininko, didmenininko, pirkti parduotuvėje, vietiniame turgelyje, jeigu išduodamos sąskaitos- faktūros, atsivežti iš Lenkijos ir t.t. Idant būtų paskatintas vietinių vaisių ir daržovių vartojimas, privalu tiekti tik ekologiškus arba išskirtinės kokybės produktus, kurių kokybę tikrina VMVT.
Yra tarpininkai, yra problemos
„Luksnėnų sodų“ direktorė teisi: tiekėjai obuolius gali pirkti Lenkijoje, o kad konkursus tiekėjams (per daug nesigilindami į reikalo esmę) organizuoja savivaldybės ar jų švietimo skyriai, patvirtina ir ŽŪMPRRA direktorius Artūras Bogatyrius. Pasak jo, ši tvarka galioja daug metų.
Kitų Rinkos reguliavimo agentūros atstovų nuomone, tiekėjai atsiskaito su augintojais pagal sudarytos sutarties sąlygas, tačiau dauguma jų nori pasipelnyti ir ieško kuo pigesnių produktų, sumaniai manipuliuodami įvairiais dokumentais.
Sodininkai, abejodami tiekėjų sąžiningumu, yra teisūs ir šiuo atveju konfliktinė situacija garantuota. Tačiau kai pieną ar jo produktus ugdymo įstaigoms tiesiogiai tiekia patys perdirbėjai, kaip „Žemaitijos pienas“ ar „Rokiškio sūris“, jokių problemų nėra.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Narbutienė tvirtina, jog šioje programoje dalyvauja visos rajono vaikų ugdymo įstaigos, o šalies mastu dalyvių tėra apie 60 proc. Blogai tai, kad nuolat koreguojamos vaikams skirtų vaisių porcijos, o kai nebeliko citrusinių vaisių, asortimentas labai suprastėjo.
– Vaikai morkų nelabai nori, nerandame, kas Lietuvoje augina ekologiškas arba išskirtinės kokybės kriaušes, prastai ir su obuoliais. Iki šiol juos pirkome iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto sodų, bet jų produkcija išskirtinės kokybės sertifikato neturi, tad obuolius perkame net iš „Aukštikalnio sodų“ (Pasvalio r.),“ – aiškina apsirūpinimo vaisais problemas Ž. Narbutienė. – Rajono savivaldybė linkusi dirbti su tiekėjais, kurie turi paramos gavėjo statusą. Jį gauti nelengva, nes Rinkos reguliavimo agentūra kelia daug reikalavimų, kuriuos įvykdyti gana sudėtinga.
– Pašnekovė tikina, jog Kauno r. savivaldybė jokių konkursų tiekėjams neskelbia, nes programa finansuojama ES lėšomis.
Labai keista.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.