Kur pradingo milijonai?

glin6Iš įvairių kaimų plūsta skundai, kad žmonėms niekaip nepavyksta atgauti skolų už Vaclovo Glinsko gamybinei įmonei parduotą pieną. Pieno supirkimo punktus  V. Glinskas buvo įsteigęs Marijampolės sav., Vilkaviškio, Alytaus, Prienų rajonuose ir pieną kaimo gyventojai pristatydavo daugiau kaip 10 metų. Buvo žinomas kaip garbingas supirkėjas, mokantis už pieną daugiau nei kiti. Dabar, deja, garsėja kaip vienas didžiausių skolininkų Lietuvoje.

Įklimpo ne pirmą kartą
Pieną V. Glinsko įmonei tiekę kaimų gyventojai tūkstančiais skaičiuoja susidariusias skolas, o štai Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai V. Glinsko įmonės skolos siekia daugiau kaip 2 mln. litų. Teismuose vos ne kasmet atsiduria bylos, kuriose
V. Glinskas kaltinamas skolomis bei įsipareigojimų nesilaikymu. Šiuo metu vėl pluoštas ieškinių keliauja į teismus, areštuotas V. Glinsko turtas ir sąskaitos, netrukus jo pieno supirkimo įmonei ketinama skelbti bankrotą. Ir tai jau ne pirmas bankrotas, kurį jis patiria, ne pirmas nenusisekęs verslas, tačiau V. Glinskui, regis, tai nė motais. Kur kas labiau nervinasi tie, kurie prarado sunkiu darbu ir prakaitu uždirbtus pinigus.
Valavičių, Svetlicos, Liucinavo, Širvydų, Turgalaukio kaimų gyventojai (iš viso 19 pieno statytojų) kreipėsi į teismą, kad iš
V. Glinsko įmonės jiems būtų priteista skola, siekianti 53 tūkst. litų. Supirkęs iš šių žmonių pieną Liudvinavo pieno supirkimo punkte, V. Glinskas liko už jį neatsiskaitęs nuo šių metų balandžio mėnesio vidurio iki pat birželio. Skolos tikriausiai būtų augusios ir toliau, tačiau pieno statytojai sudarė sutartis su kitais supirkėjais ir nuo birželio parduoda pieną jiems.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją kreipėsi Liudvinavo pieno supirkimo punkte 11,5 metų dirbusi pieno supirkėja Janina Stankevičienė ir jos vyras vairuotojas Vytautas Stankevičius, kuriems
V. Glinsko įmonė liko skolinga apie 14 tūkst. Lt. Dar ir už pristatytą pieną Stankevičiams skola liko beveik 9 tūkst. Lt, tad iš viso ji yra apie 23 tūkst. Lt. Pasak J. Stankevičienės, tai labai didelė skriauda šeimos biudžetui, jau nekalbant apie moralinį pažeminimą. Užuot atsiprašęs ir ieškojęs galimybių atsilyginti, V. Glinskas ėmė plūsti ir kaltinti buvusią savo darbuotoją, kad ši išėjo pas kitą supirkėją ir dar 19 statytojų išsivedė.
„Jam žmogų apšaukti, visaip prigrasinti nieko nereiškia. Nebebuvo įmanoma ilgiau kentėti, reikėjo gerokai anksčiau iš ten pasitraukti, nes į skolas buvo klimpstama ne pirmus metus ir vis giliau. Tačiau V. Glinskas sugebėdavo atkalbėti, įtikinti, kad tai tik laikini nesklandumai ir netrukus viskas bus gerai. Nieko nežinojome apie jo milijoninius mokestinius įsiskolinimus valstybei, buvome girdėję tik apie tai, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jis yra ne kartą susipykęs su pieno perdirbėjais, kaltino, kad šie jį apvogė, įsiskolino, teisindavosi, kad dėl to negalintis su pieno statytojais laiku atsiskaityti, bet vėliau paaiškėdavo, kad pats V. Glinskas yra prasikaltęs. Kai ėmėme ieškoti, kaip atgauti savo pinigus, nemažai sužinojome ir apie visas kitas jo finansines bėdas, deja, per vėlai. Vargu ar pavyks dabar ką atgauti, nes pirmiausia skolas sieks iš jo išpešti valstybės institucijos, o mums – kas liks. Kiek teko girdėti, V. Glinskas jokio turto nebeturi, ką turėjo – sūnui užrašė, o šis taip pat skolose tupi, jo turtas antstolių suskaičiuotas“, – tikino J. Stankevičienė.

Pinigus švaistė į kairę ir į dešinę
Buvusi ilgametė V. Glinsko įmonės darbuotoja neslepia pasipiktinimo savo darbdavio neūkiškumu.
„Esu įsitikinusi, kad daugybę pinigų Glinskas yra visiškai beprasmiškai iššvaistęs. Apyvarta per mėnesį siekdavo apie 0,5 mln. Lt, kasdien vien tik Liudvinavo punkte supirkdavome po 20 t pieno. Jam sakiau, kad pirmiau lai atsiskaito su žmonėmis, o paskui leidžia pinigus kur nori. Verslą mat darė: prisipirko parduotuvių Netičkampyje, Liudvinave, Karkliniuose. Gabeno iš lenkų kombinuotuosius pašarus ir čia pardavinėjo. Lenkai jį apgavo ir stovi dabar tos parduotuvės paliktos su prekių likučiais. Kai jis turi pinigų, švaisto kur papuola. Vandens gręžinį vieną padarė, paskui kitą prie pieninės, 5 metai stovi užkonservuotas, neveikia. Kultūros namams aparatūros pripirko, pirtį pastatė, į seną skerdyklą Vilkaviškyje sukišo apie 50 tūkst. Lt, už 40 tūkst. Lt pripirko senų „trantų“ – sulūžusios technikos… O mums taip tada stigo pinigų, po du mėnesius atsiskaityti už pieną vėlavome… Naujos technikos niekada nepirko, tik pabaigoje vieną geresnį autobusiuką įtaisė. Mes su „laužais“ važinėdavome, turėdavome patys techninę apžiūrą pereiti, apsidrausti. Degalus vairuotojai kasdien pildavosi degalinėse, užuot būtų nupirktas didesnis degalų kiekis ir keli šimtai litų sutaupyta. Algas kartais mokėdavo tiesiog iš kišenės, be jokios tvar-
kos – du šimtus šiandien, du šimtus po savaitės… Pinigų neskaičiavo. Kas labai prašė – išsiprašė, gavo. Vargdavau, kai reikėdavo su pieno statytojais atsiskaityti – prašau jo pinigų, atkiša kokius 5 tūkst. litų, o žmonėms reikia sumokėti 15-20 tūkst. Lt. Sukdavau galvą, kaip trupinį visiems padalinti. Pats savo ūkį turėjo, laikė apie pusšimtį karvių, daug darbininkų samdė, pašarus pirko. Mes įsitikinę, kad nemaža dalis mūsų visų pinigų Glinskų ūkyje nusėdo. Visi trys: jis, žmona ir sūnus dirbo V. Glinsko įmonėje, tad ką norėjo, tą su gautais pinigais ir darė“, – piktinosi J. Stankevičienė. Pasak jos, dar yra likę keli jam priklausantys pieno supirkimo punktai, kiti jau išregistruoti.
Kur dabar keliauja V. Glinsko superkamas pienas, niekas negali paaiškinti.
„Užuguostyje buvo 3 jo punktai, dar praėjusį ketvirtadienį jie pieną surinko, bet V. Glinskas paskambinęs liepė tądien jį kur nori dėti – neišvežė. Ten už 6 pieno supirkimo dekadas žmonėms nemokėta, o jo pristatoma po 7 t per dieną. Tos vietovės gyventojai taip pat jau kreipėsi į advokatus su ieškiniais“, – tikino J. Stankevičienė. Anot jos, kai kuriuos savo punktus pastaruoju metu V. Glinskas išnuomojo Alytuje registruotai J. Vaitkevičienės individualiai įmonei, Liudvinave veikusįjį punktą taip pat. Čia atvykę radome trejetą darbuotojų, kurie patikino, kad šios patalpos buvo dviem mėnesiams nemokamai išnuomotos J. Vaitkevičienės įmonei, kuri nuo liepos 25 d. čia superka pieną. Pradėjo viską nuo nulio ir ketina sąžiningai atsiskaityti su pieno statytojais.

Milijonieriaus kieme prabangos nematyti
Tikėjomės, kad visai čia pat, Būdbalių kaime, pavyks susitikti ir patį Vaclovą Glinską, bet jis telefonu neatsakė, po kurio laiko atsiliepusi žmona paaiškino, kad jis išvykęs pas advokatą, o ji bendrauja su buhaltere, tad šiuo metu negalinti mūsų priimti. Stovėdami greta Glinskų namų, kuriuos aršiai nuo svetimųjų saugo didžiuliai šunys, drauge su mus atlydėjusia J. Stankevičiene stebėjomės, kad daug verslų turėjusio žmogaus būstas ir aplinka atrodo labai kukliai, net kiek varganai. Tad kur tie milijonai, kurie keliavo per jo rankas?
Netrukus mūsų link palauke atskubėjo jaunasis Ričardas Glinskas. Į J. Stankevičienės priekaištus dėl skolų atrėžė: „Pats pas tėvą įmonėje dirbau ir man jis liko skolingas. Mano ūkis – atskira parapija. Ūkininkauju jau dvylika metų, turiu melžiamų karvių bandą. Kiti visada gaudavo už pieną daugiau nei aš – jo sūnus. Tėvas didžiausias kainas Lietuvoje mokėjo, nes norėjo turėti kuo daugiau statytojų. Pavyzdžiui, jis už supirktą pieną gaudavo 440 tūkst. Lt, o žmonėms turėjo išmokėti 590 tūkst. Lt. Kiek tai galėjo tęstis? Veiklos sustabdymas – buvo mano patarimas tėvui, nes 150 tūkst. Lt per mėnesį į minusą yra daug, skolos per pusmetį dar patrigubėtų. O be to, kiek žmogus gali smaugtis? Kelis infarktus jau patyrė, spaudimas nežmoniškai aukštas. Aš pats skolingas Mokesčių inspekcijai, Sodrai. Mano paties visas turtas areštuotas. Gal pardavus visą techniką, karves pavyks antstolių ieškinius padengti. O kad žmonėms tėvas liko skolingas – nieko naujo… Žmonės mato vienaip visą situaciją, aš apie ją žinau ką kita – mūsų nuomonės nesutampa. Dabar mūsų namai areštuoti, iš jų dėl skolų turėsime išsikraustyti. Išpardavę turtą galbūt gyvensime nuomojamame bute. Bet aš matau ir dar vieną išeitį – išvažiuoti iš šitos debilų šalies“.
Kokia paties Vaclovo Glinsko nuomonė dėl visų šių problemų kol kas sužinoti nepavyko, bet gal būt pasiseks kada nors iš jo tai išgirsti ir sužinoti, kur ir kodėl pradingsta milijonai…

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.