Labiau nei eurų trūksta vienybės

Pieno gamintojų asociacijos atstovas Jurbarke Vygantas Baršauskas (dešinėje) su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu tarėsi, kaip mokyti ūkininkus solidarumo.

Didįjį penktadienį į ataskaitinį-rinkimų susirinkimą suvažiavę Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos nariai neišrinko naujo pirmininko, tačiau turėjo gerą progą ramiai pasikalbėti apie ūkiškus reikalus. O nelinksmi tie reikalai ne tik pieno ūkių savininkams, pasirengusiems žygiuoti Gedimino prospektu, – duobės dug­ną savo kojomis jau pajuto ir grūdų augintojai. Tačiau blogiausia, kad ir vieniems, ir kitiems labiau nei pinigų trūksta vienybės.

Kvietė susiveržti diržus
Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos ataskaitinis-rinkimų susirinkimas truko ne ilgiau nei dešimt minučių – per tiek laiko maždaug 70 ūkininkų vienijančios organizacijos pirmininkas Raimundas Jovarauskas spėjo ir ataskaitą pateikti, ir finansinę padėtį aptarti. Tik naujo pirmininko rinkimai šįkart taip ir neįvyko: nesusirinko nė pusė organizacijos narių, tad kandidatu iškėlus tą patį R. Jovarauską, balsavimas atidėtas ateičiai.
Nedaug ką galėjo ūkininkams pasakyti ir Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius, ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis, pateikęs tik plikus skaičius apie pernai ūkininkų pateiktas paraiškas ir jiems skirtą finansavimą.
Tačiau liko daug laiko rimtam pokalbiui apie nelengvą ūkininkų gyvenimą ir lūkesčius, kurie negreitai pradės pildytis. Į Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos susirinkimą atvykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas kvietė ūkininkus tvirčiau susijuosti diržus ir pasiruošti ilgai gavėniai: bent jau iki 2020 m. pasaulyje ir Europoje, pasak J. Talmanto, ūkininkams nieko gero nežadama.
Tos šalys, į kurias anksčiau būdavo eksportuojama lietuviška žemės ūkio produkcija, gyvena iš naftos, kuri dabar vis labiau pinga, o kartu menkėja ir ten gyvenančių žmonių perkamoji galia, mažėja vartojimas. Todėl blogai ne tik pieno gamintojams.
„Kitais metais bus ir jums, ir mums blogai – jau dabar sudaro sutartis grūdams pirkti po 125 Eur/t. Visi reikalausime padėti išgyventi, bet iš kur valstybė gaus pinigų, jei Europos Sąjunga jų neskirs? Todėl yra vienintelė išeitis: kai gerai, reikia užsiauginti lašinukų, kad galėtum juos tirpdyti, kai reikalai pablogėja. Daugiau nei 200 metų istorija rodo, jog Lietuvos ūkininkai niekada pernelyg gerai negyveno, bet visada turėjo valgyti. Kilti pradedi tik pasiekęs dugną. Dugną jau pasiekėme, neaišku, tik kada pradėsime kilti“, – svarstė J. Talmantas.

Pripažįsta: „Padarėme nesąmonę“
Tarsi savas į susitikimą su Jurbarko ūkininkais kasmet po kelis kartus atvyksta Seimo narys Bronius Pauža. Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas yra išrinktas Jurbarke, pažįsta beveik visus šio krašto ūkininkus ir žino, kokios problemos spaudžia jiems širdį. Dar prieš susirinkimą išgirdęs kritikos dėl Seimo nustatytų minimalių pieno supirkimo kainų, kurios užners virvę ant smulkiųjų pieno gamintojų kaklo, B. Pauža ramino ūkininkus, kad „tas dalykas nebus pasirašytas“.
„Negalėjau nebalsuoti, nors žinau, kad padarėme didelę nesąmonę. Visa laimė, kad niekas to nepraleis, kainos kaip buvo, taip ir liks kol kas mažos, ypač smulkiesiems ūkiams, kurie gauna gal tik trečdalį vidutinės Europos Sąjungos pieno supirkimo kainos. Stambieji ūkiai negalėtų labai skųstis, nes mūsų turima analizė rodo, kad jiems moka 70–80 proc. vidutinės ES pieno kainos“, – jurbarkiečiams aiškino Seimo narys B. Pauža.
Jis priminė ūkininkams, kad 2003 m., kai buvo nustatyta 33 ct pieno supirkimo kaina, teismas priteisė perdirbėjams 15 mln. Lt kompensaciją – ir valstybė jiems turėjo sumokėti.
Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojo nuomone, kovo 30 d. rengiama ūkininkų akcija gerokai pavėluota, nes dabar, kai rinkimai ranka pasiekiami, keisti žemės ūkio ministrę, kaip reikalauja Lietuvos pieno gamintojų asociacija, visiškai nėra tikslo – ką, pasak B. Paužos, per likusius penkis mėnesius iki rinkimų suspės pakeisti naujasis ministras?
B. Pauža apgailestavo, kad pernai Jurbarko rajone bandos sumažėjo 500, o per pirmus du šių metų mėnesius – dar 50 karvių. „Padėtis tikrai bloga. Sakykite, ką norite, o Lietuva turi būti mišraus žemės ūkio kraštas. Negalime atsisakyti nei augalininkystės, nei gyvulininkystės, nukrypti į vieną kurią nors pusę. Kai tik taip atsitinka, visiems pasidaro blogai“, – tikino KRK pirmininko pavaduotojas.
B. Paužos nuomone, kol kas jokia tragedija neįvyko, nors karvių ir sumažėjo. Iš pieno gamybos traukiasi smulkieji, o stambūs ūkininkai bandas netgi šiek tiek didina.

Po vieną lengva perlaužti
Bet labiausiai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo nuomone, žemdirbiams kenkia jų pačių susiskaldymas, savivaldos organizacijų konkurencija.
„Pramonininkų konfederaciją sudaro dar daugiau organizacijų nei mūsų Žemės ūkio rūmus, bet ar kada girdėjote, kad jie viešai skalbtų savo marškinius? Kodėl žemdirbiai negali susivienyti, kalbėti vienu balsu? Ateinate į komiteto posėdį ir susipykstate. Kokį sprendimą bepriimtume, vienai pusei jis vis tiek netinka – nors persiplėšk! Visi šaukia, kad perdirbėjai tyčiojasi, tad kodėl negalite vieną kartą susivienyti ir mažiausiai mokančiam visiškai neparduoti pieno? Bet atvažiuoja vadybininkas, pasiūlo 5 ct daugiau – ir tylite. Jei esate tokie nevieningi, nesiskųskite, kad blogai“, – pyktelėjo B. Pauža.
Suderinti veiksmų su Jurbarko pieno gamintojais atvykęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis žadėjo, kad jau šįkart mūsų ūkininkai tikrai parodys ES žemės ūkio komisarui, kaip gyvena mažiausią kainą už pieną gaunantys Lietuvos ūkininkai. „AgroBalte“ jam bus šalta“, – tikino J. Vilionis, prašęs, kad iš Jurbarko protestuoti atvyktų bent 100 ūkininkų.
Visų nuostabai, tuoj pat jis sulaukė klausimo: „Nesąmonė vežti karves į Vilnių vaikams parodyti. Kodėl neblokuojate kelių – pavyzdžiui, Kauno apvažiavimo?“
Ilgokai aiškinęs, kokios yra devynerius metus trunkančios ankstesnio kelių blokavimo pasekmės, J. Vilionis pagaliau paklausė, ar tokį protesto būdą siūlantis ūkininkas pats važiuotų blokuoti kelių. „Aš karvių nelaikau“, – atsakė radikalių kovos priemonių šalininkas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui B. Paužai beliko priminti, kad, norint išlikti, dabar gyvybiškai būtina vienybė, nes „po vieną šluotražį lengva sulaužyti“.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.