Laikas žodžiams virsti kūnu

Ketvirtadienį, pirmąją dar­bo dieną po Trijų Karalių, Varėnon į tradicinę kasmetę konferenciją suvažiavo šalies nederlingų žemių artojai. Daugiau nei šimtai žemdirbių turėjo daug klausimų šalies žemės ūkio strategams.
Per pastaruosius kelerius metus nenašių žemių ūkininkai, susibūrę į Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociaciją (LNŽNA), dirbdami nuosekliai ir atkakliai, pasiekė apčiuopiamų ir sau palankių rezultatų. Tai sietina su ES išmokomis už nederlingas žemes. Vis dėlto LNŽNA pirmininkas Juozas Baublys konferencijoje pabrėžė, kad mūsų šalies žemdirbiai tebegauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje, tad reikėtų peržiūrėti 2014–2020 metų laikotarpio programos nuostatas.
Nederlingų žemių apstu visoje Lietuvoje, tad ir ne visai patogių klausimų žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, viceministrui Sauliui Cironkai, kaimo plėtros departamento direktorei Vilmai Daugėlienei, NMA atstovams pateikė ne tik žemdirbiai, bet ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Kazys Starkevičius, Vytautas Saulis.
Ypač daug kritikos strėlių sulaukta dėl nederlingų žemių žemėlapio sudarymo neaiškumų.
Konferencijoje garsiai pasakyta, kad nederlingų žemių ūkininkai yra pasirengę kurti, plėtoti ir modernizuoti savo ūkius, didinti žemės ūkio produkcijos gamybą, tačiau be efektyvios ir planingos šalies Žemės ūkio ministerijos, Seimo ir Vyriausybės bei Europos Sąjungos institucijų pagalbos to padaryti nepavyks. Pasak J. Baublio, mažėjančios ūkininkų pajamos neskatina vartojimo, bet priešingai – gali didinti norą nedirbti, gauti pašalpas bei uždirbti šešėlines pajamas. Žaliavų, atsarginių žemės ūkio technikos dalių kainos žaibiškai auga, o parama ūkininkams, dirbantiems nederlingose žemėse, mažinama beveik 50 procentų. Todėl Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija ir šios konferencijos dalyviai tikisi, jog valdžios institucijos reaguos į ūkininkų keliamas problemas.
– Mūsų iškeltos problemos ir reikalavimai yra pagrįsti, – apibendrino LNŽNA pirmininkas J. Baublys. – Mes manome, kad būtina sugrąžinti 2007–2014 metais buvusias išmokas už nederlingas žemes, kuo skubiau visai nederlingose žemėse ūkininkaujančių žemdirbių bendruomenei pristatyti naująjį nederlingų žemių žemėlapį su visais kriterijais ir skaičiavimais, atkurti balus jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nenašiose žemėse pagal programą „Parama jaunojo ūkininko įsikūrimui“, ir papildomai skirti balų nepalankių ūkininkauti vietovių ūkininkams, dalyvaujantiems programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Konferencijos dalyviai vienbalsiai pasisakė už leidimą, laikantis atitinkamų saugos reikalavimų, auginti kiaules savoms reikmėms afrikinio kiaulių maro buferinės apsaugos zonose, sutrumpinti terminą, kada sausra yra skelbiama stichine nelaime nederlingose žemėse, nes prastos žemės sukaupia mažiau drėgmės ir greičiau reaguoja į neigiamus pokyčius, nekeisti žymėtojo dyzelino naudojimosi tvarkos ir nustatytų normų, atkurti Ūkininko ūkio įstatyme buvusį punktą, jog vienintelis darbingas ūkio narys karinės prievolės atlikti nešaukiamas, tiesioginių išmokų avansinius mokėjimus mokėti visiems pareiškėjams vienu metu be jokių išlygų, supaprastinti investicinės paramos paraiškas bei jų vertinimą ir sutrumpinti vertinimo terminus, patvirtinti paramos taisykles programinio laikotarpio pradžioje ir užtikrinti jų galiojimą be pakeitimų viso programinio laikotarpio metu.

Konferencijos prezidiumas. Kalba europarlamentaras Bronis Ropė.

Vladas KASPERAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.