Laimės pasaga gyvulininkystei

- Lietuvos gyvulininkystės sektoriui veriasi naujos galimybės – parduoti veislinius galvijus užsienio rinkoms, - sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, antradienį atidarydama Šilagalio (Panevėžio r.) gyvulių karantinavimo centrą. - Pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ Milane (Italija) mūsų žemdirbių atstovai sulaukė verslo pasiūlymų eksportuoti veislinius galvijus į Artimųjų Rytų bei Vidurinės Azijos šalis.

- Esame pasirengę veislinių galvijų parduoti ne tik kaimyninei Baltarusijai, bet ir Izraeliui, Kazachstanui, kitoms šalims, - kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius. Jo teigimu, svarbiausias žingsnis jau žengtas:  atidarytas moderniai įrengtas karantinavimo centras. Į centro atidarymo iškilmes sugužėjo šalies gyvulininkystės sektoriaus atstovai, valstybės ir žemdirbių savivaldos institucijų, kooperatyvų vadovai. - Šalies žemės ūkyje, ypač pieno sektoriuje, susidariusi probleminė situacija, todėl valstybės pareiga – padėti žemdirbiams, - priminė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė tvirtino, kad šis centras turės didelių perspektyvų. Jame žemdirbiai galės nuodugniai tikrinti savo gyvulius, o vėliau juos eksportuoti į trečiąsias šalis. Turėdami funkcionalų centrą, ūkių šeimininkai galės pritraukti daugiau pirkėjų iš užsienio, atsiras daugiau galimybių patekti į kitas rinkas.

- Centre galėsime tikrinti ne tik savo gyvulius, bet ir teikti paslaugas kitų šalių gyvulių augintojams, tai generuos papildomas pajamas, – sakė centrą administruojančios UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius. Bendrovės vadovo teigimu, karantinavimo centre gyvuliai yra nuodugniai tikrinami ir tik po to išduodamas leidimas juos parduoti į užsienį. Be šios paslaugos eksportas į trečiąsias šalis yra neįmanomas. Jeigu gyvulius norima parduoti į užsienį, jie turi būti tikrinami 21 dieną, tokie yra veterinariniai reikalavimai. Naujajame centre jau buvo patikrinta 200 gyvulių, kurie vėliau eksportuoti į Baltarusiją. Pastaruoju metu centre laikomi 135 gyvuliai (maksimalus kiekis – 280 galvų). - Iki šiol Lietuvoje nebuvo karantinavimo centro, kuris atitiktų visus ES reikalavimus ir būtų pritaikytas visų rūšių gyvuliams, - sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis. Drauge jis pastebėjo, kad gyvulius eksportuoti galės tik kontroliuojamų bandų savininkai. ŽŪR vicepirmininko S. Dimaičio teigimu, į žemdirbių verslo parama vadinamą gyvulių karantinavimo centro projektą eita kryptingai nuo 2011 m. Penki pieno gamintojų kooperatyvai ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) įkūrė kooperatinę bendrovę „Baltic Cattle“. Jos valdybą sudarė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, LMGAGA direktorius Darius Dzekčiorius, kooperatyvų vadovai Povilas Nemanis („Ėriškių pienas“), Nijolė Barkauskienė („Žalioji lanka“), Jūratė Dovydėnienė („Pieno puta“), Jonas Kuzminskas („Pieno gėlė“), Edita Katutienė („Pamario pienas“). Valdybos pirmininku išrinktas ŽŪR pirmininkas A. Stančikas, direktoriumi paskirtas Nikolajus Dubnikovas. - Šiandien investavo valstybė, o ateityje karantinavimo centro valdymą tikisi perimti žemdirbiai, - kalbėjo N. Dubnikovas. Jo teigimu, centras ne tik teiks karantinavimo paslaugas, bet ir rengs galvijų parodas, aukcionus. Kaip sakė N. Gricius, vieno galvijo trijų savaičių karantinavimo paslaugos kaina – 100 Eur. Būtent dėl tokios palankios kainos jau sulaukta paraiškų iš Rumunijos, Vengrijos, Izraelio ir kitų šalių galvijų augintojų. Į projektą investuota 1.3 mln. Eur.

Autoriaus nuotraukos

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.