Laukuose tyvuliuoja vanduo

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

– Sausio mėnesiui nebūdingas oras – 5-8 laipsnių šiluma ir nuolatinis lietus – gamtai gali pridaryti daug žalos, – „ŪP“ sakė Lietuvos artojų asociacijos prezidentas, žinomas agronomas dr. Alfonsas Malinauskas. – Augalai neužsigrūdinę, juose vyksta medžiagų apykaita, todėl mažėja atsparumas šalčiui. Augalai sukaupę daug vandens, padidėjo jų pumpurai, kai kurie net pražydo. Ir jeigu staiga užeitų šaltis, būtų labai blogai. Jei pamažu šaltų, vanduo iš augalų spėtų išgaruoti. Laukuose ne tik šlapia, bet kai kur tyvuliuoja ežerai. Pasėliai mirksta vandenyje. Žemdirbiai gali patirti rimtų nuostolių.

vanduoKartu su Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikiene vykome apžiūrėti ūkininkų laukų. Daug kur laukuose telkšo balos, skęsta pasėliai. Vanduo tyvuliuoja ne tik pasėlių laukuose, bet ir pakelėse, kai kur užlieti keliukai, sunku pravažiuoti. Laukų agrarinei būklei lemiamos įtakos turi melioracijos įrenginiai. Kolūkių laikais įrengta melioracijos sistema sena, daug kur sugriuvo, sulūžo, todėl nepajėgia laukų nusausinti. Valstybė melioracijos įrenginiams remontuoti skiria mažai lėšų, o patys ūkininkai milijonus kainuojančių remonto darbų nepajėgūs atlikti. Žemdirbiai tvarko griovius, iškerta krūmokšnius, išvalo žiotis. Žinoma, yra ir apleistų griovių, nedrausmingi žemės savininkai ar nuomininkai jų netvarko.
Rajono ūkininkas, konkurso „Metų ūkis“ I ir III vietos laureatas Virgilijus Ivoškevičius pakvietė apžiūrėti savo laukų. Jo ir dukters ūkių plotai dideli, dirba apie 950 ha, augina javus ir rapsus. Ūkininkas sakė, kad dabar vandeniu apsemta apie 60-70 ha pasėlių, rudenį pasėtų Juozapaičių ir Dausiškių kaimų žemėje. E. Rimeikienė pagyrė didelio ūkio šeimininką, stropiai prižiūrintį dirbamosios žemės plotus, išvalantį ir sutvarkantį griovius, iškertantį krūmokšnius.
Tačiau yra tokių žemės savininkų, kurie žemės nei patys dirba, nei kitiems išnuomoja, neprižiūri griovių, juose kurui augina krūmokšnius. Pasak Virgilijaus, didžiausia nesąmonė grioviuose auginti medžius. Ūkininkas piktinosi, kad šalia jo dirbamų laukų yra apleistų plotų, kuriuose veši piktžolės, grioviuose auga krūmokšniai.
– Taip, melioracijos sistema sugriuvusi, būtina ją kuo greičiau remontuoti, tvarkyti. Tai valstybės reikalas. Užlieti, apleisti plotai pavirs pelkynais. Ne tik seni melioracijos įrenginiai kalti, nedirbami, apleisti, piktžolėmis apžėlę laukai labai gadina melioracijos įrengimus, augalų šaknys užkemša vandens latakus, neprateka vanduo, patvinsta laukai. Apleistų žemių savininkus reikėtų drausminti, skirti jiems baudas. Mes tvarkome griovius, rūpinamės pakelėmis, iškertame visus brūzgynus. Didelės žalos daro ir bebrai. Tik sutvarkome, išvalome griovius, žiūrėk, per naktį jie iš miško vėl privilko rąstų ir jau spėjo užtvanką suręsti. Sparčiai daugėja bebrų. Ne kartą skambinau medžiotojams, kviečiau atvykti jų gaudyti. Mūsų dirbamosios žemės plotai yra netoli Šiaulių, čia labai brangi žemė, aplinkui statomi gyvenamieji namai. Žemės agrarinė būklė turi rūpėti visiems – ir jos savininkams, ir nuomininkams, kurie tą žemę dirba, – rodydamas savo pasėlių laukus pasakojo vienas geriausių rajono ūkininkų V. Ivoškevičius.
Pakalbinome Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininką Raimundą JUKNEVIČIŲ:
– Neįprastai šilta žiemos pradžia žemdirbiams buvo gera dėl to, kad buvo galima tęsti tuos darbus, kurių esant šalčiams ir pasnigus nebūtume galėję dirbti.
Blogiau, kad nežiemiški orai kelia grėsmę pasėliams, kurie gali išmirkti – dėl lietaus dirvose kaupiasi vandens perteklius. Su nerimu laukiame oro prognozių, baiminamės, kad sniegu neapklotų žiemkenčių nepražudytų atslinkusi šalčio banga. Tam ypač neatsparūs gali būti išstypusių rapsų pasėliai. Nes kai kurie žemdirbiai padidino sėklos normą, o suvešėję daigai ėmė stelbti vieni kitus. Būtų negerai, jeigu nepašalusią, vandeniu įmirkusią žemę užklotų storesni sniego patalai – augalai gali iššusti. Ruduo buvo šiltas ir ilgas, augalai suvešėjo, todėl didesnė iššutimo grėsmė.
Jeigu žiema bus švelni, neiškris daug sniego, tada rimtesnės bėdos gali prasidėti pavasarį. Sulaukus staigaus atšilimo, kai sniego tirpsmo drėgmės bus nedaug, sunku bus suspėti pasėti vasarojų drėgnas dirvas. Būsimajam derliui įtakos turės drėgmės trūkumas. Galimi dideli nuostoliai.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.