„Ūkininko patarėjas“ Nr. 42, 2014 m. balandžio 12 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinysa

„Ūkininkavo“, kad galėtų lošti kazino


Violeta LIUKAITIENĖ
Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį ūkininkui Vytautui Skruzdžiui, kuris ne tik iš laukų pasisavino kito Anykščių rajono ūkininko Donato Daukšos derlių, pats jį nukuldamas, bet ir įsteigė fiktyvią įmonę, kad už parduotus grūdus gautas lėšas galėtų neteisėtai išgryninti, pervesdamas jas į savo asmeninę sąskaitą, ir jas pralošti kazino. Nuteistasis už grotų turės praleisti ketverius metus ir privalės nukentėjusiajam atlyginti daugiau kaip 163 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos.

Plačiau...

Lošimas paviliojo labiau negu ūkis
Devynių klasių išsilavinimą turintis panevėžietis Vytautas Skruzdys, gyvenantis Vilniuje, tačiau gyvenamąją vietą deklaravęs Mažeikiuose, su broliu ūkininkauti pradėjo dar 2004-aisiais. Anykščių rajone iš valstybės jie Vytauto vardu nuomojo net kelis sklypus, o nuosavos žemės dar turėjo ir Panevėžio rajone.
Ūkininkauti iki 2009-ųjų sekėsi visai neblogai. Paskui, pasak Vytauto brolio, viskas pasikeitė, iš ūkio pradėjo dingti pinigai, atsirado skolų, galiausiai pradingo pats Vytautas. Tik paskelbus jo paiešką paaiškėjo, kad Vytautas lošia kazino ir kad pinigai greičiausiai keliauja į Vilniuje esančių kazino bendrovių sąskaitas.
Net ir atsiradęs Vytautas ūkio reikalais domėjosi tik tiek, kiek galėjo iš jo gauti pinigų savo pramogai. Dirbo tik jo brolis, o patarimais padėjo tolimas giminaitis, kuris vėliau su Vytautu sudarė sklypų subnuomos sutartį ir juos ėmė dirbti pats. Pamažu buvo išmokėtos skolos, ūkis atsigavo. 2011-ųjų rudenį Anykščių rajone esantys laukai buvo užsėti žieminiais kvietrugiais, o pavasarį buvo patręšti ir nupurkšti.
Tačiau 2012-ųjų metų rugpjūčio pradžioje vieną rytmetį atvažiavęs į savo dirbamus laukus subnuomininkas D. Daukša pamatė juos nukultus, nors javai dar nebuvo subrendę. Vaizdas buvo tragiškas – maždaug 98 hektarus užimantys laukai buvo nukulti paskubomis, ražienos styrojo aukščiau kelių, kur žemė šlapesnė, ten palikti nekulti dryžiai. Kvietrugių savininkas dėl tokios savivalės ir vagystės kreipėsi į policiją.




 

Nusikaltimui rengėsi iš anksto
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad šiai neteisėtai javapjūtei trisdešimt penkerių metų Vytautas Skruzdys rengėsi iš anksto. Tam jis jau 2012 metų balandį Vilniuje kito žmogaus vardu įsteigė fiktyvią įmonę „Normita“, kurią jau po kelių mėnesių perregistravo Naujojoje Akmenėje. Dar po poros mėnesių „Normita“ buvo perparduota dar kitam asmeniui, nors visus pinigus už ją mokėjo pats Vytautas.
Įmonės direktoriumi buvo paskirtas mechanizatoriaus specialybę turintis trisdešimt devynerių metų Naujosios Akmenės gyventojas, kuriam taip pat buvo pateikti kaltinimai, tačiau teismo jis buvo išteisintas. Žmogus, kurio pavardė – Arūnas Dokšas – greičiausiai visai neatsitiktinai panaši į nukentėjusiojo, teismui aiškino net nežinojęs, į kur jį įvėlė Vytautas. Tiesiog tuo metu jis neturėjęs darbo, tad sutiko būti direktoriumi, nors visus reikalus tvarkė pats Vytautas. Algos „direktorius“ taip pat negaudavo, tačiau kartais būdavo palepinamas alumi ir cigaretėmis.
Tad įkūrus firmą imtasi realios „žemdirbystės“ – nelaukiant, kol subręs javai (nes nuomininkas juos gali nusikulti pats). Vytautas Šiauliuose išsinuomojo kombainą ir naktį juo išskubėjo į Anykščių rajoną, Troškūnus. Vos švintant pats Vytautas sėdo už vairo ir ėmėsi darbo. „Direktorius“ atliko pagalbinio darbininko vaidmenį. Pirmą dieną buvo nukultas vienas laukas, kitą dieną – kitas. Grūdai iš karto buvo vežami priduoti į sutartą bendrovę, kiti – pilami į krūvą bunkeryje aerodrome. Dirbama buvo tol, kol nesustabdė policija. Teliko nenukulta menka dalis grūdų.
Pinigai už parduotus grūdus buvo pervesti į „Normitos“ sąskaitą, o vėliau „direktoriaus“ pagalba išgryninti.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės teigimu, šioje byloje pavyko įrodyti, kad kaltinamasis, siekęs realizuoti iš ūkininko pavogtą didelės vertės turtą – 283 tonas žieminių kvietrugių derlių, pasinaudojęs kitu asmeniu, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę ir ją panaudojo vien tik pavogtam derliui parduoti. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta beveik 257 tūkst. litų turtinė žala.


Buvo nuolatinis kazino klientas
Iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad Vytautas buvo nuolatinis kazino lošėjas. Nuo 2009 metų sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. vienuose sostinės lošimo namuose jam buvo išmokėta 4 tūkst. litų azartinių lošimų laimėjimų, o pirko lošimo priemonių per šį laikotarpį, arba tiksliau pralošė 696 260 litų. Lankėsi Vytautas ir kituose lošimo namuose, o iš karto po nusikaltimo, 2012 m. rugpjūčio mėnesį nuo 13 d. iki 22 d., lošimų namuose praleido kiekvieną dieną. Akivaizdu, kur nukeliavo už pavogtus kvietrugius gauti pinigai. Akivaizdu, ir dėl ko buvo suorganizuota iš anksto gerai suplanuota vagystė, ir dėl ko buvo steigiama fiktyvi įmonė – iki ausų į skolas įklimpęs Vytautas negalėjo savo vardu disponuoti jokiomis lėšomis sąskaitose, nes jos iš karto būtų areštuotos pagal kreditorių reikalavimus.


Teismas pasakomis nepatikėjo
V. Skruzdys savo kaltę neigė, tačiau byloje surinktų įrodymų pakako, kad jis būtų pripažintas kaltu. Teismas pripažino, kad nuteistasis, įsteigęs fiktyvią įmonę ir parinkęs jai vadovauti asmenį panašaus sąskambio pavarde su nukentėjusiuoju, norėjo įnešti painiavą dėl tikrojo pasėlių plotų naudotojo bei savininko ir siekė svetimo turto vagystę pridengti civiliniais teisiniais santykiais. T.y., tarsi įvykusi painiava ir nesusipratimai dėl nuomos sutarčių, jų pasirašymo ir nutraukimo datų, dėl ko jis jautėsi kūlęs savo derlių. Be to, nematęs, kaip nuomininkas sėjęs rudenį kvietrugius, o gal tiesiog ten pabiros sudygo.
Prokuroro prašymu valstybės naudai nutarta iš V. Skruzdžio konfiskuoti per fiktyvią įmonę realizuoto pagrobto derliaus dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 46 tūkst. 600 litų, o 138 tūkst. 620 litų dydžio turtinės žalos bei 25 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo priteista nukentėjusiojo naudai.
Nors kaltinimo dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo teismas nepatvirtino, tačiau prokurorai numato šią dalį nuosprendžio apskųsti apeliacine tvarka.

Mažiau...

potatoes3Rusai amerikietiškas bulves kolekcionuoja, lietuviškų neįsileidžia

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Net tada, kai Maskvos sankcijos apkartindavo Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjų gyvenimą, mūsų daržovių augintojai jausdavosi gana patogiai ir ramiai. Dar prieš 3 metus lietuvių ūkininkų užaugintas bulves, kopūstus šluote iššluodavo pinigingi pirkėjai iš Rusijos. 2010-2012 metais Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narių morkos iš mūsų prekyviečių ir sandėlių jau kovo mėnesį visos atsidurdavo Maskvos, Sankt Peterburgo prekybos centruose. O šiemet, vykstant keistajam Maskvos karui su NATO aljansu dėl Ukrainos, Rusija nepirko iš NATO narės Lietuvos nė vienos bulvės.

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo daržininkų ir žemės ūkio ekspertų, ar Rusijos rinka mūsų bulvių augintojams dėl visiems gerai žinomų geopolitinių priežasčių šį kartą užsivėrė taip aklinai, kaip ir kiaulienos eksportuotojams, todėl laikas ryžtingai ieškoti kitų pirkėjų, o gal tiesiog užteks palaukti, kol pakils dabar smarkiai devalvuoto rublio vertė, rusai pajėgs sočiau ir įvairiau maitintis, jiems vėl prireiks net ir ukrainiečių sąjungininkės Lietuvos užaugintų kokybiškų daržovių. Mat sužlugo Kremliaus planai beveik visiškai (80-95 proc.) apsirūpinti pačioje Rusijoje pagamintais pagrindiniais maisto produktais, į šią „naujųjų plėšinių“ ir „pergalės prieš ES bei Ameriką nuo ėdžių iki šakutės“ kampaniją įkinkius net su žemės ūkiu niekuo nesusijusią valstybinę gamtinių dujų bendrovę „Gazprom“.

DSC_0028Aušta veršelių eksporto renesansas. Kam nuo to geriau?

Rasa PRASCEVIČIENĖ

Net ir rizikuodami tapti nepopuliarūs mėsos perdirbėjai neslepia, kad Rusijos rinka yra pelningiausia ten parduoti mūsų šalies ūkininkų išaugintą pieninių galvijų prieauglį. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso iš Lietuvos eksportuota 21240,14 t šviežios, atšaldytos ir sušaldytos galvijienos. Iš jos į Rusiją – 8040,1 t. Tačiau politinė įtampa su Rusija aštrėja, rublio kursas krinta, tad prognozuoti lietuviškos jautienos eksporto sėk­mę į šią Rytų valstybę tampa vis sunkiau. Ekonomistai mano, kad dėl to tikriausiai dar kris pastaruoju metu ir taip maža galvijų supirkimo kaina šalies viduje. Tad ar yra kokia išeitis šioje situacijoje? Ir ar nenutiks taip, kad augintojai vėl ims masiškai pardavinėti paklausius Vakaruose lietuviškus veršelius, užuot auginę gyvulius iki realizacinio svorio?

Obuoliai sunoksta pavasarį…

Virginija JUŠKIENĖ
Jeigu kas sumanytų išrinkti aktyviausią visuomeninį sambūrį, Kupiškyje tarp lyderių neabejotinai būtų Trečiojo amžiaus universiteto studentai. Kur tik pastebimas koks veiklos judesys, ten visada sutiksi senjorų, spirgančių iš smalsumo, netveriančių iš veiklos troškulio.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.