„Ūkininko patarėjas“ Nr. 36, 2014 m. kovo 29 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Vyriausiasis rinkimų prievaizdas – ne orakulas


Šiuo metu Lietuvoje vyksta net trys rinkimų kampanijos: Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimų ir referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Rudenį gali būti surengti dar du referendumai. Ar tokia politinių kampanijų gausa neatgrasys rinkėjų aktyviai jose dalyvauti? Kas naujo šiųmečiuose rinkimuose? Kaip ruošiamasi užtikrinti jų skaidrumą? Kokių priemonių žadama imtis, kad būtų išvengta rinkėjų papirkinėjimo, kitų pažeidimų? Apie tai ir kitus aktualius rinkimų klausimus su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu VAIGAUSKU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS.

Plačiau...

rinkimų- Ar tiek daug rinkimų kampanijų vienu metu, Jūsų nuomone, neblaško rinkėjų dėmesio, netrukdo jiems susikaupti ir deramai apsispręsti, kaip ir už ką balsuoti?
- Rinkimų kampanijų skaičiaus dirbtinai nepakoreguosi. Taip jau kartais susiklosto politinė situacija. Neseniai susibūrė dar dvi iniciatyvinės grupės. Viena jų pasiryžusi surengti referendumą dėl lito, kita – dėl tiesioginių merų rinkimo. Jei joms pavyktų surinkti nustatytą skaičių rinkėjų parašų, šiemet būtų net penkios rinkimų kampanijos. Žinoma, kai jų tiek daug, kai kuriems rinkėjams iš tiesų gali nusibosti vaikščioti balsuoti, daliai žmonių gali būti sunkiau susigaudyti, kas čia vyksta, už ką reikėtų balsuoti, už ką ne. Šiaip ar taip, Lietuvoje šiuo metu yra 2,6 milijono rinkėjų, yra sudaryta apie 2 tūkst. rinkimų apylinkių.


- Kodėl Prezidento rinkimų kampanijoje rinkėjai paprastai būna aktyvesni negu renkant Europos Parlamento narius?
- Matyt, žmonėms yra svarbiau, kas stos prie valstybės vairo, negu tai, kas bus išrinktas į Europos Parlamentą ir vyks dirbti į Briuselį ir Strasbūrą. Taip yra beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Siekiant, kad žmonės aktyviau dalyvautų renkant europarlamentarus, neretai šių rinkimų diena sutapatinama su kokiais nors vietos rinkimais. Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai šiemet vyks tą pačią dieną kaip ir Prezidento rinkimų antrasis turas, jei jo prireiks.


- Kai kurie politikai, matydami palyginti menką susidomėjimą rinkimais (praėjusį kartą renkant Europos Parlamentą dalyvavo vos penktadalis Lietuvos rinkėjų), siūlo įstatymu nustatyti, kad balsavimas būtų privalomas visiems šalies piliečiams. Kaip Jūs žiūrite į tokias iniciatyvas?
- Kai kuriose valstybėse iš tiesų yra privaloma dalyvauti rinkimuose. Nenuėjusiesiems balsuoti ten yra taikomos tam tikros sankcijos, skiriamos baudos. Viena vertus, tai gerai, nes pilietis privalo išreikšti tam tikrą savo nuostatą, kuri gali būti labai svarbi valstybei, jos likimui. Demokratija reikalauja mąstančio rinkėjo, kuris būtų atsakingas už savo sprendimus. Neretai mes žavimės Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento rinkimais. Jie vyksta gana ilgai, išklausoma ir išnagrinėjama kiekvieno kandidato programa pačiais įvairiausiais aspektais – kiek ji bus naudinga moterims, kiek – tautinėms mažumoms, kiek - verslininkams, dar kam nors. Pas mus dažniausiai apsisprendžiama labai paprastai: „myliu–nemyliu“, „mėgstu–nemėgstu“. Kitaip tariant, renkamės, už ką balsuoti emociniu pagrindu. Tai nėra gerai. Niekam ne paslaptis, kad per 1990 metų rinkimus į šalies parlamentą galėjo būti išrinktas bet kas, ką tuo metu rėmė Sąjūdis.
Tuometė Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atkūrė šalies nepriklausomybę, išsprendė kai kurias kitas pagrindines valstybės problemas, tačiau po dvejų metų teko skelbti naujus rinkimus, nes toliau dirbti jis jau nesugebėjo, visuomenėje pasklido tikras nusivylimas. Privalomas balsavimas turi daug pliusų. Jis yra įteisintas Graikijoje, Belgijoje, Australijoje, kitose valstybėse. Kita vertus, privertę visus balsuoti galime sulaukti ir įvairių protesto balsavimų, kai specialiai gadinami biuleteniai, balsuojama prieš visus ir kt. Kaip sakoma, prievarta į bažnyčią nuvarytasis poterių nekalba.


- Kokių esminių naujovių ar pakeitimų bus šiose rinkimų kampanijose?
- Labai esminių lyg ir nėra. Kompiuterizavome visas rinkimų apylinkes, patvirtinti normatyvai, kad balsavimui skirtų patalpų dydis turi priklausyti nuo apylinkės rinkėjų skaičiaus. Savivaldybės į tai jau atsižvelgė, daug kur ieško didesnių patalpų, kad ir rinkėjams, ir rinkimų komisijoms būtų erdviau, patogiau. Balsavimo internetu šiemet dar nebus. Kai kurie politikai nuogąstauja, kad juo gali būti piktnaudžiaujama, kad gali iškilti nenumatytų techninių problemų, kurie sujauktų rinkimus. Tačiau ateityje, matyt, ši naujovė įsitvirtins ir mūsų rinkimų sistemoje.


- Kiek paprastai mokesčių mokėtojams kainuoja vieni rinkimai?
- Lietuvoje rinkimai nėra patys brangiausi Europoje, bet kainuoja ne taip jau mažai – apie 29–30 mln. litų. Jei referendumas vyks kitą dieną negu vieni iš rinkimų, jis kainuos apie 14 mln. litų, jei būtų buvęs sutapatintas su rinkimais, gal būtų pakakę ir 2 mln. litų. Savivaldybių tarybų rinkimai kainuoja šiek tiek pigiau, nes būna tik vienas balsavimo ratas. Didžioji dalis tų pinigų išleidžiama apylinkių komisijų darbui apmokėti, kompiuterizavimui, elektroninėms programoms, kurios leidžia tikrinti rinkėjų sąrašų sudarymą, įvairiems spaudiniams, plakatams.


- Kas ir kiek gali aukoti kandidatams arba juos iškėlusioms partijoms? Kaip tai daroma, ar yra kokia nors griežtesnė kontrolė?
- Čia yra nustatyti gana griežti limitai. Juridiniams asmenims, kitaip tariant, įmonėms, įvairioms bendrovėms šiuo metu aukoti pinigų rinkimams neleidžiama. Mano manymu, tai yra padaryta teisingai. Anksčiau dideles pinigų sumas aukoję juridiniai asmenys po to išrinktiesiems galėdavo daryti tam tikrą įtaką, kad laimėtų kokius nors konkursus ar būtų inicijuojamas jiems palankus įstatymas. Iki 40 litų aukoti kandidatui gali kiek­vienas rinkėjas, jam net nereikia deklaruoti pajamų, pakanka nurodyti savo asmens kodą, kad kam nors nekiltų pagunda gudrauti - kelis kartus skirti po 40 litų tam pačiam kandidatui. Didesnes sumas norintieji paaukoti jau turi būtinai deklaruoti savo turtą ir pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vienas asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per šią politinę kampaniją gali paaukoti auką, neviršijančią 10 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių, tai yra po 22 320 litų kiekvienam pretendentui į Prezidentus. Pats kandidatas gali daugiau lėšų skirti savo rinkimų kampanijai – iki 44 640 litų. Iš viso kandidatas negali sukaupti daugiau pinigų kaip po litą vienam rinkėjui, kitaip tariant, 2,6 milijono litų. Vienmandatėse rinkimų apygardose ta suma gali būti iki 1,5 lito vienam rinkėjui. Visos rinkimų kampanijos išlaidos turi būti deklaruojamos, politinė reklama žiniasklaidoje pažymėta, pateiktos viešos ataskaitos, jei išleistos stambesnės sumos, kandidatas turi pasirūpinti, kad jos būtų audituotos nusisamdyto audito.


- O jei žmogus kandidatuoja ir į šalies vadovus, ir į Europos Parlamentą?
- Kaip jau minėjau, 2,6 mln. litų yra maksimali suma, kokią gali išleisti vienas kandidatas į Prezidento postą. Tačiau tiek pinigų dažniausiai nesurenka nė vienas kandidatas. Jei tas pats žmogus yra įrašytas ir kokios nors partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, visų jo narių rinkimų kampaniją finansuoja ta politinė partija. Žinoma, reikia pripažinti, kad kandidatas, kuris vienu metu kandidatuoja dvejose rinkimuose, yra labiau pastebimas, turi daugiau pranašumų ir galimybių viešai išdėstyti savo politines nuostatas, rinkimų programą ir kt. Gal dėl to ir kandidatų į prezidentus paprastai būna gerokai daugiau negu derėtų.


- Beveik per kiekvienus rinkimus pasitaiko įvairių konfliktų ir aistrų dėl rinkėjų pavėžėjimo į balsavimo būstines, ypač kaimo vietovėse. Daug kam ten iš tiesų būna sunku pasiekti rinkimų apylinkes ir jie arba iš viso nebalsuoja, arba pasinaudoja kai kurių partijų pasiūlymais pavėžėti. Ar tai legalu? Ką šiuo atveju sako įstatymas?
- Tai nelegalu. Jei kurios nors partijos tai daro, jos pažeidžia Rinkimų įstatymą. Kai kuriems rinkėjams iš tiesų kartais būna keblu pasiekti rinkimų apylinkę. Jiems pavėžėti apylinkių komisijoms yra numatyta lėšų, savivaldybės sudaro maršrutus, tam tikrais ženklais pažymėtų autobusiukų grafikus. Gali šiuo transportu kartu važiuoti ir stebėtojai, kurie sektų, kad rinkėjai kelionės metu nebūtų agituojami. Šiemet išnešiojant rinkėjų korteles atokiau gyvenantiems žmonėms bus įteikti ir grafikai, kada pro juos važiuos tas specialusis autobusiukas, kuriuo bus galima be jokių problemų pasiekti rinkimų apylinkes, po to grįžti atgal į namus. Žinoma, tie, kurie nori dalyvauti rinkimuose, visada prisitaikys, o viskam abejingų, prievarta nenuveši.


- O kaip bus su tais, kurie gyvena nuošaliose kaimo vietovėse, sunkiai vaikšto arba yra neįgalūs ir nuvykti į balsavimo apylinkę praktiškai neturi galimybių?
- Įstatymas numato, kad rinkėjams, kurie yra sulaukę daugiau kaip 70 metų, turi judėjimo sutrikimų arba negalią, turi būti sudarytos sąlygos balsuoti namuose. Tačiau jie turi iš anksto parašyti, ne vėliau kaip likus savaitei iki balsavimo, rinkimų komisijai tam tikrą prašymą. Tai padaryti jie gali atnešus rinkėjų kortelę. Galima paskambinti į komisiją ir atvykęs jos narys priims tokį prašymą. Rinkėjų sąrašai yra nusistovėję ir daugeliu atvejų apylinkių komisijos jau pačios žino, pas kuriuos rinkėjus jiems teks važiuoti į namus, telieka tik viską deramai įforminti. Šiais metais visos rinkimų komisijos bus kompiuterizuotos, turės dar ir elektroninius rinkėjų sąrašus, todėl galės geriau kontroliuoti rinkimų eigą, geriau atlikti savo pareigas. Tie rinkėjai, kurie tuo metu gydysis ligoninėse, gyvens senelių namuose ar kokiuose nors pensionatuose, taip pat turės galimybę balsuoti. Pas juos ateis paštininkai.


- Rinkimų agitacijos metu kai kurios partijos ar kandidatai dalija rinkėjams įvairias dovanėles, suvenyrus, apmoka už jiems surengtus koncertus, spektaklius. Ar yra kokių nors konkretesnių apribojimų?
- Įstatymas leidžia rinkėjams dalyti įvairius mažaverčius suvenyrus, atributiką, susijusią su kandidato ar politinės partijos rinkimų kampanija, logotipais. Bet jų vertė negali būti didesnė kaip penki litai ir tai turi būti deklaruota Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Tai naujas dalykas. Kai kurie kandidatai jau deklaravo, kokią atributiką dalys, kiek tam bus išleista pinigų. Apmokėti rinkėjams skirtų koncertų ar spektaklių įstatymas neleidžia ir čia jau būtų pažeidimas.


- Per praėjusius Seimo rinkimus būta rinkėjų papirkinėjimo, kai kurios bylos dėl to teismuose tęsiasi iki šiol. Gal šiemet bus labiau sugriežtinta atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą?
- Atsakomybė jau yra sugriežtinta. Atvirai kalbant, ilgokai kariavome, kol tai pasiekėme. Iki šiol griežtindamas rinkimų tvarką Seimas ėjo kitu keliu – mažindavo balsavimą namuose, išankstinį balsavimą, kitaip tariant, stengdavosi atsisakyti tokių balsavimo formų, kurios keldavo tam tikrą riziką. Viskas baigėsi tuo, kad visi pažeidimai persikėlė į balsavimo dieną rinkimų apylinkėse. Dabar jose sugriežtinta kontrolė, Vyriausioji rinkimų komisija, apylinkių komisijos glaudžiau bendradarbiauja su policija, reaguojama į visus pranešimus ar skundus apie galimus pažeidimus. Anksčiau rinkėjų papirkinėjimai buvo traktuojami kaip lengvas nusikaltimas, menkos buvo ir bausmės. Dabar tai jau vadinama apysunkiu nusikaltimu, išaiškinant kaltuosius policija gali naudotis Žvalgybos įstatymu. Baudžiamosios bylos gali būti keliamos ne tik vykdytojams, bet ir tokių nusikaltimų užsakovams – politikams. Taip yra ir kitose valstybėse, tik ten toks nusižengęs politikas ar partija dažniausiai visiškai praranda žmonių pasitikėjimą, atsiduria politikos nuošalėje. Pas mus gi, tarkime, pirmajame rinkimų ture įsivėlus į tokį skandalą, jie lyg niekur nieko toliau dalyvauja rinkimuose ir atsiranda nemažai žmonių, kurie už juos balsuoja.


- Kada Lietuvoje yra laikomi įvykusiais Europos Parlamento rinkimai ir kada Prezidento? Kaip yra nustatomi rinkimų nugalėtojai?
- Europos Parlamento rinkimai visiškai nepriklauso nuo to, kiek žmonių atėjo balsuoti. Todėl jie yra vadinami įvykusiais praktiškai visada. Nebent būtų nustatyta kokių nors labai grubių pažeidimų. Kad partija galėtų pretenduoti į europarlamentarų mandatus, ji turi gauti ne mažau kaip penkis procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Prezidento rinkimai kur kas sudėtingesni ir juose labai daug kas priklauso nuo rinkėjų aktyvumo, kandidatų skaičiaus. Kuo daugiau rinkėjų ateina balsuoti, tuo laimėtojui reikia mažesnės persvaros prieš kitus kandidatus. Tarkime, jei į rinkimus atėjo daugiau kaip pusė sąrašuose įrašytų rinkėjų, už nugalėjusįjį turi balsuoti daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų rinkimuose. Jei į balsavimo apylinkes atėjo mažiau kaip pusė rinkėjų, laimėtojui reikia gauti absoliučią jų balsų daugumą. Jei bet kuriuo iš šių atvejų Prezidentas neišrenkamas, nes negavo pakankamai balsų, rengiamas antras rinkimų turas, kuriame jau varžosi du daugiausiai balsų gavę kandidatai ir laimi tas, kuris šįkart gauna daugiau balsų.


- Viename šios rinkimų kampanijos dalyvių susirinkime teko girdėti kone sarkastišką klausimą: kodėl beveik per kiekvienus rinkimus Kaune, skaičiuojant balsus, užstringa kompiuteriai? Iš tiesų, kodėl? Žmonėms tai kelia negerų įtarimų.
- Tikrai ne per kiekvienus rinkimus taip atsitinka, bet žmonės tokius dalykus įsimena ilgam, ypač kai to miesto rinkėjų balsai nusveria į vieną ar kitą pusę, kitaip tariant, būna lemiami. Kaune buvo taip atsitikę 1998-aisiais, vėliau 2004 metais. Noriu pasakyti, kad kompiuteriai rinkimų rezultatų neskaičiuoja. Tai yra ryšio priemonė, jei ji sutrinka, duomenų negalima kurį laiką perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tik tiek. O kompiuteriai dėl didelio apkrovimo kartais stringa ne tik rinkimų apylinkėse, bet ir bankuose. Būna, kad mažesnėse rinkimų apylinkėse laimi vienas kandidatas, o didžiosiose – visai kitas. Kai rezultatų perdavimas užstringa, kai kam gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad kažkas čia ne taip. O juk rinkimus ir balsų skaičiavimą stebi ir partijų paskirti stebėtojai, protokolus pasirašo komisijos nariai.


- Praėjęs ketvirtadienis bu­vo paskutinė diena, kai pretendentai į kandidatus turėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatyti rinkėjų palaikymo parašus. Nemažai daliai rinkimų kampanijos dalyvių 20 tūkstančių parašų pasirodė per aukštas barjeras, liko tik aštuoni. Kai kurie surinko tik šiek tiek daugiau rinkėjų parašų, kiek reikalaujama, ir po patikrinimo jų gali jau ir nepakakti. Kiek šiemet gali likti kandidatų į šalies vadovus?
- Nenorėčiau prognozuoti. Ko­­­misijos nariai stengiasi to nedaryti, nes dėl to paskui kyla įvairiausių insinuacijų ir įtarinėjimų. Kaip rodo praktika, dalis parašų – maždaug nuo 5 iki 20 procentų – dėl įvairių priežasčių beveik visuomet yra išbrokuojama, todėl ką nors prognozuoti būtų sunku. Už vienus kandidatus žmonės pasirašo labai mielai, kiti labai pagalvoja, ar reikia tai daryti. Labai daug kas priklauso nuo parašų rinkėjų darbo, jų sąžiningumo. Vieni juos rinko kruopščiai, laikydamiesi visų reikalavimų, kiti – aplaidžiai, todėl ir rezultatai būna gana skirtingi.


- Tai bus antrasis Prezidento rinkimų turas, Jūsų nuomone, ar ne?
- Rinkėjai nuspręs, mes čia nieko pasakyti negalime.

Mažiau...

„AgroBalt 2014“ – be tradicinio eksponato

Solveiga POTAPOVIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Kaip ir kaskart, šiemet balandžio 3–5 d. vyksiančioje parodoje „AgroBalt 2014“ Nemuno salos ekspozicijos tradicija nebus keičiama. Didžiuliame, 1500 kv. m, dengtame paviljone bus įkurdinti pieniniai ir mėsiniai galvijai, žirgai, avys ir ožkos, išskirtiniai Lietuvos genofondo gyvūnai, egzotiškosios alpakos ir veisliniai paukščiai, vyks parodomosios programos, gyvulių veislių pristatymai. Gyvulininkystės paviljonas, kurį įrengti patikima Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) ir veislinių gyvūnų veisėjus buriančioms organizacijoms, skirtas ne tiek supažindinti su žemės ūkio pasiekimais, kiek suartinti miestą ir kaimą. Organizatoriai neslepia apgailestavimo, kad tradicinio eksponato – veislinių kiaulaičių – šiemet dėl nelemto afrikinio kiaulių maro grėsmės neišvysime.

 

29_1_022Saugumo garantai – „aitvarai”, savanoriai  ir NATO

Šiandien – Lietuvos narystės Vakarų kolektyvinės gynybos organizacijoje NATO 10-osios metinės

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Iki 2004-ųjų  Lietuva laikėsi teritorinės gynybos nuostatos, įstojusi į  Šiaurės Atlanto aljansą tapo NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalimi. Rusijos  „žaliųjų žmogėnų” siautėjimas  Kryme  atskleidė akivaizdžią tiesą – šie  abu  šalies apsisaugojimo būdai paseno.  Iš Leningrado kilęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  net ir tarptautinei  politikai  primetė  Sankt Peterburgo paauglių gaujų įtakos sferų dalybų būdus.  „Nors priklausome  NATO aljansui, turime patys  būti  visiškai pasirengę visoms karo atmainoms: ir įprastiniam (konvenciniam), ir informaciniam, ir kibernetiniam antpuoliui, ir tiesiog didžiavalstybiniam chuliganizmui“, –  „Ūkininko patarėjui“ tvirtino  atsargos majoras, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Arūnas Stašaitis.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.