„Ūkininko patarėjas“ Nr. 51, 2014 m. gegužės 6 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Girininkai – arčiausiai miško, toliau nuo kasdienio šurmulio


Solveiga POTAPOVIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Praėjusį penktadienį Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ pažaliavo nuo miškininkų uniformų. Beveik 300 girininkų susirinko į ketvirtąjį visuotinį savo bendrijos suvažiavimą per Nepriklausomybės metus. Į jį girininkus aptarti darbinių reikalų, pasižmonėti atvedė džiaugsmas ir rūpestis, meilė ir atsakomybė medžiui, gamtai.
Jei ne savaitę prieš suvažiavimą Kuršių nerijos nacionalinį parką nusiaubęs gaisras, galima būtų sakyti, kad miškininkai dabar gali ramiai dirbti savo darbą. Kad nebeliko užmačių reformuoti valstybinę miškų sistemą, konstatavo girininkų bendriją globojančios Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Beje, pirmasis girininkų suvažiavimas būtent ASU, tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įvyko 1996 m., o šiųmetis sutapo su kitomis dviem svarbiomis datomis, patvirtinančiomis girininko profesijos solidumą. Prieš 585 metus pirmą kartą paminėtas girininko vardas, o 375 metai praėjo nuo pirmosios girininkijos Dzūkijoje įkūrimo.

Plačiau...

girininkaiSektoriuje daugiau stabilumo
Girininkai išlieka kaimo bendruomenių šerdimi. Jokia naujiena, kad neįgudęs pagalbos kviesti bendruoju numeriu 112 kaimietis ir šiandien pirmiausia jos kreipiasi į girininką. ASU Miškų ir ekologijos fakulteto studentai dažniausiai svajoja būti girininkais ir, anot prof. E. Bartkevičiaus, tai yra geriausias nelengvos profesijos, gyvenimo būdo, įvertinimas.
„Miškas - ne tik didžiulis gamtos turtas, bet ir mūsų tautos stiprybės bei vienybės simbolis. Miškuose telkėsi kovotojai už laisvę, miškai visada stiprino tikėjimą ir viltį, kad mes patys esame savo krašto šeimininkai“, - rašytinį šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą girininkams perskaitė suvažiavimo vedėjas aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas ir vieno hektaro miško savininkas Egidijus Stancikas.
Girininkų bendruomenės pasveikinti atvykęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius neslėpė pakerėtas šio profesinio sambūrio ramybės. Jis prisipažino pavydintis girininkams, nes pasivaikščiojimai gamtoje, ypač einant dabartines pareigas, jam tapo labai brangūs. Žinia, premjero lūpomis kalbėjo ir prisiminimai apie jo senelį Radvilonių girininką. Kaip politikui, Vyriausybės vadovui svarbiausia, kad atsirado dialogas: tarp Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir Aplinkos ministerijos (AM), tarp ministerijos ir Vyriausybės, Seimo Aplinkos komiteto. „Kai kalbama apie miškininkystę, miškų sodinimą, puoselėjimą, kirtimus, pardavimą, visada vadovausiuosi principu, kad profesionalai aiškiai nubrėžtų kryptį – kokiu keliu šalyje turi eiti miškininkystės sektorius. Mes pasitikime Jūsų kvalifikacija ir kompetencija“, - patikino girininkus premjeras. Miškų sektoriuje atsiradęs stabilumas, pasitikėjimas svarbus ir politikams, ir girininkams, todėl Vyriausybės vadovas A. Butkevičius pažadėjo girininkų bendruomenei išsaugoti nelengvai užmegztą dialogą.


Apdovanojo girininkus
Už gyvenimo būdą, be kurio negali įsivaizduoti šalies miškų, o be jų – ir pačios Lietuvos, dėkojo girininkams, tikriesiems miško šeimininkams aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Aišku, geriausia, ką jis galėjo pažadėti girininkams – perskirstant biudžetą daugiau lėšų iš uždirbto miškininkų pelno palikti miškams tvarkyti. Aplinkos ministras savo pasirašytas padėkas už nepriekaiš­tin­gai ir pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka­mą dar­bą bei nuo­šir­dų rūpes­tį vals­ty­bi­niais miš­kais įteikė Kaišiadorių miškų urėdijos Pra­vie­niš­kių gi­ri­nin­kui Algiui Kri­viui, Pa­ne­vė­žio miškų urėdijos Ra­gu­vė­lės gi­ri­nin­kui Al­vy­dui Sta­kei, Jurbarko miš­kų urė­di­jos Kal­ve­lių gi­ri­nin­kei Ire­nai Petro­šie­nei ir Šiau­lių miš­kų urė­di­jos Luk­šių gi­ri­nin­kui Ri­man­tui Bar­zins­kiui.
Lietuvos miškų ąžuolus ir liepas sveikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Sau­dar­gas ko­mi­te­to var­du įtei­kė pa­dė­kas už ne­prie­kaiš­tin­gai ir pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka­mą dar­bą bei nuo­šir­dų rū­pes­tį vals­ty­bi­niais miš­kais, atsidavi­mą, at­kak­lu­mą ir en­tu­ziaz­mą puo­selė­jant gam­tą, ga­li­my­bę ma­tyti šva­rius, gra­žius, tvar­kin­gus, visuo­me­nei reikš­min­gus miškus, mei­lę ir iš­ti­ki­my­bę pa­si­rink­tai pro­fe­si­jai Ma­žei­kių miš­kų urė­di­jos Ka­pė­nų gi­ri­nin­kui Ar­tū­rui Rau­do­niui, Ignalinos miš­kų urė­di­jos Kal­ta­nė­nų gi­ri­nin­kui Ramūnui Ta­mu­liui, Kur­šė­nų miš­kų urė­di­jos Pa­eže­rių gi­ri­nin­kui Ei­mon­tui Al­siui, Ra­sei­nių miš­kų urėdi­jos Vadž­gi­rio giri­nin­kui Al­vy­dui Ta­mo­šai­čiui.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko įpareigojimu girininkus pasveikino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Pabrėžęs, kad medžiotojai su girininkais tvarkosi geriausiai, jis Medeinės, medžiotojų globėjos, medaliais už medžioklės kultūros puoselėjimą apdovanojo Panevėžio miškų urėdijos Naujamiesčio girininką Antaną Auglį ir Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininką Laimį Trumpicką.


Dėkojo už iniciatyvas ir principingumą
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas dėkojo girininkams už kantrybę kriziniu laikotarpiu, 2009 m., kada vyko trečiasis girininkų suvažiavimas. Anot generalinio urėdo, miškininkai ne tik sambūriuose netriukšmauja – jie kantriai išgyvena permainų laikotarpius. Betgi miškininkams parengus pirmąjį šalyje krizių valdymo planą jiems išsyk buvo primesta kita krizė: 300 proc. padidinti mokesčiai. Todėl, ironizavo generalinis urėdas, miškininkai tyliai ir vaikšto – kad Vyriausybė nepastebėtų ir papildomais mokesčiais neužkrautų. „Mokesčių našta miškininkams yra rekordinė Europoje – 42 proc. pajamų. Mes pasiryžę šiuos mokesčius mokėti ir esame dėkingi ministrui, kad jis mums dar duoda vilčių mažinti normatyvą, nors projektas jau dveji metai guli ant politikų stalo“, - pagrindinį miškininkų skaudulį išsakė B. Sakalauskas. Per praėjusį nuo trečiojo suvažiavimo laikotarpį miškininkų bendruomenė neleido įgyvendinti paties barbariškiausio, „Visuomio“ projekto, tačiau Seime svarstomi Miškų įstatymo pakeitimai dėl išskirtinių sąlygų atskiriems medienos perdirbėjams irgi kelia girininkams nerimą. Generalinis miškų urėdas pasidžiaugė girininkų iniciatyva ir principingumu vykdant ąžuolynų atkūrimo programą, nes kai kurie atkūrimo būdai pasirodė esą imitaciniai. Kantriai girininkai didina ir biokuro ruošos apimtis, nors ir čia būta tam tikro sabotažo, tačiau didžioji dalis miškininkų suprato šio prioriteto įgyvendinimo svarbą. B. Sakalauskas minėjo, kad kai kurie darbai turėjo būti atlikti principingiau. Viena iš klaidų generalinis miškų urėdas pripažino kratymąsi perimti Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų tvarkymą, tačiau nedaug trūko, kad nelaimės priežastys būtų suverstos būtent GMU. Dėkojo girininkams, kurie nepasidavė provokacijoms, nes „oponentai negali susitaikyti su mintimi, kad ir mokesčius užkrovė, ir reorganizacijas, o mes išgyvenome“, – generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas kvietė neužmigti ant laurų, dirbti kantriai, taip pat profesionaliai, kaip ir lig šiolei. Medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“ jis už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos miškų sistemą apdovanojo Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininką Valdą Liegų. GMU ir AM pažymėjimu – ženklu už nepriekaištingą tarnybą ketvirtojo girininkų suvažiavimo proga ir už asmeninį indėlį rūpinantis miškais žymūno medaliai įteikti Telšių miškų urėdijos Plungės girininkui Algimantui Krajinui, Trakų miškų urėdijos Paluknio girininkui Algimantui Jonui Paliučiui, Marijampolės miškų urėdijos Šunskų girininkui Virgilijui Rudzevičiui ir Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Šališkių girininkui Antanui Nickui.


Pasitiki bendrija
Kaip pažymėjo savo ataskaitoje Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkas Raimondas Juzikis, prieš dešimtį metų išrinktas Girininkų bendrijos pirmininku, didžioji dalis girininkų bendruomenės yra patenkinti organizacijos veikla. Kartu jis išsakė keletą sektoriaus problemų, keliančių susirūpinimą girininkams. Jie nepritaria naujajai darbo apmokėjimo tvarkai, nors ir sutinka, kad ji labiau motyvuojanti. Užtat mokinukai bendrijos pirmininko išdalytose anketose nurodė manantys, kad girininkams turėtų būti mokama 4-5 tūkstančių alga. Girininkams nėra lengva ir persiorientuoti į aplinkosaugos inspektorius, jie nuogąstauja dėl socialinių garantijų ir dėl galimybės naudotis tarnybiniu transportu. R. Juzikis viliasi, kad girininkų kvalifikacijos kėlimo kursai bus atidėti tik iki šių metų rudens. Girininkams darbą komplikuoja ir tai, kad nebeliko apibrėžtų girininkijų valdų, daugiau nei dešimtadalis girininkų dirba be eigulių. Nunyksta senasis eigulio – miško žvalgo – įvaizdis, apgailestavo girininkų bendrijos lyderis.
Girininkų darbą apsunkina pri­im­to­je Na­cio­na­li­nė­je miš­kų ūkio sek­to­riaus plė­tros 2012-2020 me­tų prog­ra­mo­je nu­ma­ty­tas rei­ka­la­vi­mas, kad ne­ply­nų kir­ti­mų da­lis iki 2015 m. tu­ri pa­siek­ti 30 proc., iki 2020 m. – 35 proc. Anot R. Juzikio, miš­kot­var­ka nė­ra nu­ma­čiu­si tiek ne­ply­nų kir­ti­mų, todėl gi­ri­nin­kai turi patys atrinkti, ku­riuos iš nu­ma­ty­tų ply­nų kir­ti­mų pa­vers­ti ne­ply­nais, rizikuodami, kad ne­pa­vykus bus ieš­ko­ma kal­tų. Apie šį galvosūkį girininkui – biržių, kirstinų neplynais kirtimais atrinkimą, pranešimą parengė Lentvario girininkas Stasys Miliauskas. Jis siūlė, kad neplynų kirtimų užduotys urėdijoms būtų nustatomos ne vieniems, kaip dabar, o penkeriems metams. Kitas šiandien girininkų galvos skausmas – reikalavimas kasmet kovą, prieš pat miškasodį, atlikti elninių žvėrių poveikio vertinimą. Kad ši apskaita atima daug laiko, tačiau tikslas yra nepasiekiamas, teigė ir Vainagių girininkas Stasys Gliaudys.
Taurų girininkas Alvydas Bareika įrodinėjo, kodėl nereikalingas ištisinis medžių matavimas, nes urėdijos praktiškai nepardavinėja medžių išsikirsti. Anot jo, visų medžių biržėje išmatavimas reikalauja daug sizifo darbo, metodas yra su didele paklaida, o atsakomybė užkraunama ant girininko pečių. Todėl suvažiavimo rezoliucijoje atliekant medienos apskaitos kontrolę siūlyta nepriešinti moksliniams ir praktiniams tikslams naudojamų metodų.
Medelių girininkė I. Petrošienė dalijosi savo svarstymais, kaip būtų galima atgaivinti jaunųjų miško bičiulių (JMB) veiklą, kad ji galėtų konkuruoti su skautais, šauliais, maironiečiais. Besiilginčiai pamokų miške girininkei atrodo ydinga praktika, kad JMB tebesilaiko ant girininkų geranoriškumo ir labdaros pamatų, nes konkursus šiai veiklai koordinuoti laimi su miškininkyste nieko bendro neturinčios viešųjų ryšių agentūros. Suvažiavimas pritarė, kad tokių būrelių egzistavimą urėdijose būtina pagrįsti bent minimalia pinigų suma, kuria būtų galima skatinti aktyviausius jaunuosius miško bičiulius.


Kūrybingi žmonės
Tarp girininkų – itin daug kūrybingų žmonių. Lyrinės akimirkos dažnai aplanko Biržų girininką Praną Jonkų. Girininkams koncertavo legendinis, jau 23-ius metus gyvuojantis Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio miškininkų ansamblis „Atgaiva“, kuriam vadovauja buvęs Kapčiamiesčio girininkas, pelnęs ir Lietuvos šviesuolio titulą Vytautas Stacevičius.
Gerai tarp miškininkų žinomas ir bardas Darius Levickis – Padubysio girininko pavaduotojas. Šiam dainuojamosios poezijos atlikėjui, gitarą brazdinančiam nuo Kauno A. Kvedaro miškų technikumo laikų, suvažiavime talkino kolega Rytas Germanavičius. Ketvirtojo girininkų suvažiavimo dalyviams koncertavo šviesuolių Henriko ir Linos Lukošių šeima iš Vadžgirio su dukromis Alma, Monika ir mažąja Liucija. H. Lukošius – Šimkaičių girininko pavaduotojas. Girininkai plojo ir Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansambliui „Nalšia“, šiemet švenčiančiam 30-metį.


Alfredo GIRDZIUŠO nuotraukos

Mažiau...

Savivaldybės nenori būti valdžios podukromis

piesinysStasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Sunkiai šiuo metu besiverčiančios savivaldybės yra visiškai nemotyvuotos pritraukti kuo daugiau verslo ir investicijų, kurti naujų darbo vietų. Merai piktinasi: kam tokie rūpesčiai ir atsakomybė? Stengsiesi ar nesistengsi, nuo to niekas nepasikeis! Savivaldybei gavus daugiau įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio, jos paprasčiausiai atimamos ir keliauja į šalies biudžetą.

Kalbos teršalai – kaip alkoholis vairuotojų kraujyje

Praėjus 150 metų, kai Rusijos imperija uždraudė lietuvišką spausdintą žodį, ir 110 metų, kai draudimas buvo panaikintas, vis garsiau kalbama apie naujus pavojus pačiai seniausiai gyvajai indoeuropiečių kalbai, baisesnius net ir už rusų caro žandarus.
Vyresni žmonės tebevartoja rusiškus posakius, kurie „įspūdingiau skamba“, neformaliajame jaunimo žodyne beveik pusė žo-džių – slaviški ir anglosaksiški skoliniai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, neatlaikiusi „laisvųjų menininkų“ spaudimo, sugrąžino į bendrinę vartoseną daug anksčiau neteiktinų svetimybių, o jauni maištingi kalbininkai, užuot atpratinę visuomenę nuo rusiškų-totoriškų keiksmažodžių, juos reklamuoja.
„Ūkininko patarėjas” surengė debatus „Kas labiausiai grasina lietuvių kalbai – rusiškų ir apskritai slaviškų svetimybių liekanos net vidutinio amžiaus žmonių sąmonėje, pasaulinės anglų kalbos stiprėjantis poveikis ar „interneto kartos“ pamėgta elektroninio pašto, mobiliųjų telefonų žinučių puskalbė?“
Į redakciją atvyko Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorius baltistas dr. Alvydas BUTKUS ir Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros lektorius dr. Mindaugas GRIGAITIS. Debatų vedėjas – „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS.

Amatas – tiltas į gyvenimą

Vladas KASPERAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Trakų rajono Rūdiškių miestelio pakraštyje įsikūrusi amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ jau skaičiuoja dvyliktuosius gyvavimo metus. Ši mokykla buvo įsteigta Šv. Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyno iniciatyva. Iš pradžių jos tikslas buvo padėti jaunuoliams iš socialiai jautrių šeimų išmokti amatų ir integruotis į visuomenę, išmokti gyventi savarankiškai. Šiandien joje mokosi visi, kurie turi geras rankas ir nori išmokti amato.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.