„Ūkininko patarėjas“ Nr. 68, 2014 m. birželio 14 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Braškių derlių sureguliavo šalnos, kainas – lenkai


Vanda BARONYTĖ

Šią žiemą ten, kur pa­ša­lo ja­vai ir rapsai, braškių šaltis neaplenkė. Kitur braškynai nukentėjo nuo pavasario šalnų, kurių augalai neatlaikė net po priedangomis: derliaus netektis sieks apie 70 proc. Tad suprantama, kodėl ankstyvosios lietuviškos braškės kainavo 25-30 Lt/kg ir jų tebuvo vos porą savaičių. Dabar jau pradeda derėti vėlyvesniųjų veislių braškės, bet ir jos vartotojus džiugins neilgai: uogų lysvėse gana reta. Tad pramoniniams braškynams, kurių šalyje esama per 800 ha, šie metai nuostolingi. Kaip tai atsilieps braškininkystės verslui ateityje?

Plačiau...
[caption id="attachment_4012" align="alignright" width="220"]Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis nemato uogininkystės perspektyvos Lietuvoje - klimatas nepalankus, valstybės paramos nėra, ES šalių braškininkai dempinguoja, draudimas nuostolių nedraudžia. Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis nemato uogininkystės perspektyvos Lietuvoje - klimatas nepalankus, valstybės paramos nėra, ES šalių braškininkai dempinguoja, draudimas nuostolių nedraudžia.[/caption]

Kainos augintojams įprastinės
Anot Lietuvos braškių augintojų draugijos (LBAD) pirmininko Vido Juodsnukio, ūkininkaujančio prie Kazlų Rūdos, šiemet braškių kai­nas šalyje ko­re­guo­ja gam­ta, neatsilieka ir len­kai, nors šiau­resniuose Lenkijos rajonuose pa­dė­tis tokia pati, kaip ir pas mus: daug braškynų liko be uogų. Tačiau pietinėje Lenkijos dalyje braškynai peržiemojo puikiai. Be to, jie tu­ri dau­giau anks­ty­vų­jų veis­lių ir uogų skynimo sezonas šiemet prasidėjo mėnesiu anksčiau nei pernai (balandžio viduryje). Po mėnesio, gegužės viduryje, ko­kybiš­kos uo­gos Lenkijoje kainavo apie 18-20 Lt/kg, pra­stes­nės – 10-12 Lt/kg. Dar po kelių dienų, prasidėjus masiniam derėjimui, kainos krito iki 4-6 Lt/kg.
„Kainoms įta­ką daro gausiai užderėję braškynai Vi­du­rio Eu­ro­poje, tad suprantama, kad lietuviai jau seniai perka ispaniškas, itališkas, graikiškas ir iš kitur įvežtas braškes. Esame ES rinkos dalis ir kainas nulemia bet kurios produkcijos sezoniškumas ir pasiūla. Juolab kad prekyba, apribota sąvoka „saviems poreikiams“, klesti, – tvirtina V. Juodsnukis. – Tikrai lietuviškomis braškėmis prekiaujama tik ūkininkų turgeliuose. Dabartinės mūsų uogų kainos 8-12 Lt/kg tenkina, tačiau masiškai uogos renkamos jau visoje Europoje. Kiek laiko tai dar truks, nežinia, bet artimiausiu metu kainos tikrai kris.“
„Šiemet braškių augintojai prarado du trečdalius derliaus ir tie, kas daug investavo, liks be apyvartinių lėšų. Tai kartojasi kas 2-3 metai, tad tenka išgyventi iš turimų resursų. Šiųmečių nuo­sto­lių niekas nesumažins: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), į kurią kreipėsi augintojai, patarė braškynus drausti, bet šie uogynų derliaus nuo šalnų nedraudžia.
Su žemdirbiais bendraujančios draudimo kompanijos „Vereinigte Hagelversichering Wag“ filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas „ŪP“ teigė, jog sodų ir uogynų derliaus draudimas nuo šalnų vokiečiams nežinomas. „Be to, pagal sodų ir daržovių augintojų reikalavimus esame parengę įstatymines draudimo sąlygų ir išmokų nuostatas, tačiau per trejus metus buvo apdrausti 6 ha sodų ir 600 ha daržovių. Tad ūkininkams svarbiau dejuoti, nei drausti turimus augalus“, - tvirtina pašnekovas.


Sugrįžo prie natūrinio ūkio
LBAD pirmininko nuomone, šalyje braškių augintojų sparčiai mažėja, nes tai sudėtingas verslas ir ne kiekvienam lemta jį suvaldyti. Daigus tenka pirkti ES, jie labai pabrangę. Viską suskaičiavus lauko braškių kilogramo savikaina arti 4 Lt/kg ir jai įtakos turi derliaus gausa. O derlius priklauso nuo agrotechnikos lygio. ES šalyse braškes nuolat tręšia, ten derliai siekia 15 t/ha, bet vartotojai praranda natūralų uogų skonį.
„Savo ūkyje braškes auginu natūraliomis sąlygomis, tad tapus išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) gamintoju technologija nepakito, – aiškina V. Juodsnukis. – Nuravėtas žoles dedu į tarplysvius ir greitai įterpiu mini freza. Ja ir tarplysvius purenu nuo piktžolių, mažesnius žolėtus plotelius užariu. Tokia supaprastinta auginimo technologija įsisamoninta tik po daugelio metų, kol galutinai įsitikinau, kad mūsų vartotojams itin svarbu kaina. Tenka prie jų taikytis.“ Tad visa turima laistymo, uogų šaldymo, priedangų įranga laukia geresnių laikų.
Pasak augintojo, metai būna pelningi, kai priskina apie 7 t/ha uogų. Šiemet jų tebus apie 2-3 t/ha, nes ir jo uogyne pavasarinės 8-9 °C šalnos nukando žiedynus. Juos iš dešimties auginamų braškių veislių išsaugojo tik `Polka`, `Honeoye`, `Zefyr`. Šalnų neatlaikė ir po priedangomis augančios braškės, nes žiemos šaltis tik šaknis pašaldė. Per dvidešimtmetį patirta ne viena nesėkmė, tad ir šis derlius tik išlaidas kompensuos, bet pelno nebus.
V. Juodsnukis pasakoja, kad išmėginęs per 100 braškių veislių ir vis tiek tenka apsistoti ties mažiau derlingomis, bet atsparesnėmis šaltesniam klimatui veislėmis. Daigus jau seniai perka ES šalyse, nes, nelygu veislės, derlius prastėja kas 2-3, rečiau kas ketverius metus. „Greitai uogyne bus pats braškių skynimo įkarštis, tad pora pirmųjų savaičių jas realizuosiu kaip desertines, o paskui uogynus užplūs pirkėjai, kurie patys sau prisirenka uogų. Šiųmetė kaina 4 Lt už litrą (už kilogramą būtų apie 4,5-5 Lt). Man tuomet reikia mažiau darbininkų, o uogautojai braškyno nenusiaubia. Kiek uogų suvalgo, jų reikalas“, – linksmai porina pašnekovas. Pasak jo, ekologiniame Suomijos uogyne teko matyti irgi sau renkančiuosius. Skirtumas tik toks, kad ten augintojui moka dvigubai brangiau nei turguose, o pas mus žmonės to nesupranta: pats sau prisirinko, vadinasi, turi būti pigiau. Panašios uogų rinkimo akcijos rengiamos ir prie Kazlų Rūdos esančiam neįgaliųjų pensionato gyventojams.
Kad įvairesnių uogų būtų visą vasarą, Vidas ruošiasi plėsti avietyną, užveisti plotelį šilauogių. Pasak jo, žmonėms reikia ir darbo, ir uogų. Jei stringa realizacija šviežių uogų rinkoje, vis daugiau atsiranda jų perdirbimo įmonių.


Mažiau...

BraskesŠilalės rajono gyventojus sukiršino žemė. O gal žemėtvarkininkai?

Violeta LIUKAITIENĖ
Dvi Šilalės rajono ūkininkų šeimos susipyko. Monkiškės kaimo gyventojai Dabulskiai kaltina rajono žemėtvarkininkus padėjus iš jų atimti ilgai nuomotas ir naudotas valstybės žemes ir pardavus jas Milašiams iš kaimynystėje esančio Gineikių kaimo. Pastarieji kaltina Dabulskius, kurie, iškviesti pas žemėtvarkininkus kaip turintys pirmumo teisę pirkti nuomojamą žemę, visą mėnesį nesurado laiko atvykti ir pasirašyti dokumentų, o dabar kaltina kitus.
Būtų eilinis dviejų šeimų konfliktas, jeigu visi kiti Bijotų seniūnijos ūkininkai būtų patenkinti. Bet, pasirodo, čia ne vienas ūkininkas jaučiasi apgautas – du dešimtmečius nuomoję valstybinę žemę dabar jos negali išsipirkti, nes ji jau parduota kitiems. Visi rodo pirštais į rajono žemėtvarkininkus.

Dešimteriopai padidintos baudos – vieniems ašaros, kitiems džiaugsmas

Polikarpas RAGOŽIS
Brakonieriavimas aplinkosaugininkams jau tapęs keiksmažodžiu. Nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo du dešimtmečiai. Per tą laiką pasikeitė keli aplinkosaugos vadai, pasiryžę pažaboti gyvosios gamtos niokotojus. Kiekvienas aplinkos ministras kurpė strategijas ir kovos taktikas, tačiau nė viena jų nebuvo veiksminga. Nuo 2012 m. gruodžio 13 d. paskirtas naujas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ryžosi nokautuoti visus brakonierius ne bokso pirštinėmis, o piniginėmis baudomis, kurios buvo padidintos dešimteriopai! Kai to pasirodė maža, ministras įsakė konfiskuoti ir brakonieriavimo priemones.
Pirmaisiais rezultatais ministras buvo patenkintas, džiaugėsi, kad šiurkštaus brakonieriavimo atvejų sumažėjo tris kartus. Bet kaip matyti iš žiniasklaidos pranešimų, brakonieriai niekur nedingo, tik jie tapo atsargesni. O kai kurie tiesiog įžūliai tęsia savo verslą. Pavyzdžiui, Švenčionių r. gyventojas padarė 103 170 litų žalą gamtai, gaudykle sužvejojęs 95 migruojančius ungurius. Kitas brakonierius sugavo 35 lašišinių žuvų jauniklius, padaryta žala – 72 tūkst. litų. Neišsigando padidintų baudų ir medžioję brakonieriai. Antai Kauno r. pilietis kilpa sugavo vaikingą stirną, pasisavino dviejų  stirnų kailius. Jo padaryta žala gamtai siekė per 21 tūkst. Lt.
Visuomenė skeptiškai vertina aplinkos ministro užmojus, netiki, kad baudomis pavyks pažaboti brakonieriavimą. Niekas negalėtų paneigti, kad daugelis brakonieriavimo atvejų už tam tikrą mokestį pras­len­­ka pro aplinkosaugininkų akis neužfiksuoti pro­tokolais. Tokią išvadą leidžia susidaryti ne vienas atvejis, kai brakonieriauja patys inspektoriai.
Šį šeštadienį savo res­pondentų pasiteiravome: „Ar daugiau pinigų už baudas įplauks į aplinkosaugos fondus, ar į nesąžiningų aplinkosaugininkų kišenes?“

bitesVerslo kryptis – pamokyti ir pasimokyti

Justinas ADOMAITIS
– Nespėjame gaminti avilių, – džiaugiasi Metų bitininkas, Varėnos bitininkų draugijos pirmininkas Valdas Karalevičius, su kolega Alfonsu Tribandžiu šalia Daugų puoselėjantis medienos verslą. – Prieniškis Gediminas savo verslo plėtra čia mums tokią pirtį užkūrė, užsakovų eilutė susidarė, bičiuliai pageidauja ne tik tradicinių avilių, bet ir dekoratyvių, skirtų parodoms, mugėms, sodyboms papuošti. Konkurencija „veža“.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.