„Ūkininko patarėjas“ Nr. 83, 2014 m. liepos 22 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

bekampiai

Juozas Bekampis su sūnumi Vitu turi savus ūkius, bet vienas kitam būna visada pagrindiniai pagalbininkai.

Klesti saugojantieji šeimos tradicijas

Kažkada keturi broliai Bekampiai pasidalijo giminės žemes ir kiekvienas sukūrė savo atskirus ūkius. Vienas iš brolių Juozas Bekampis, kaip kadaise jo tėvai ir seneliai, nuo pat mažens ir savo vaikus pratino prie žemės darbų, iš anksto planavo, kad šie nuo savo tėviškės neatitrūktų, o baigę mokslus vėl čia sugrįžtų. Regis, tėvo sumanymui buvo lemta išsipildyti: dukra Kristina baigė veterinarijos mokslus, o sūnus Vitas – agronomijos studijas ir abu sugrįžo į gimtąjį Kūlokų kaimą (Marijampolės sav.), kur dabar jau turi savus ūkius.
Išliko ir didysis 600 ha tėvo ūkis, garsėjantis auginamais Lietuvos sunkiųjų veislės arkliais ir mėsiniais galvijais.

javapjute
Rapsų laukuose kombainai sukiojasi jau nuo liepos vidurio, o kviečiai Suvalkijoje daug kur bus pradėti kulti šią savaitę.

Saulėtos dienos – tikra dovana žemdirbiams

Šiuo metu Suvalkijos laukuose kuliami žieminiai rapsai, netrukus kombainai pajudės ir į žieminių kviečių laukus. Šilti orai – tikra dovana ūkininkams, mat grūdai byra brandūs ir sausi.

  „Žygeivių slėniu“ per senelio žemę

Visaip sugrįžtama prie tėvų ar prosenelių žemės. Yra nemažai faktų, kai paliktoji žemė virsta nesantaikos plyne, kurioje it piktžolės, ją apleidus, sutarpsta nesantaikos brūzgynai, daug baisesni už piktžolynus. Bet tai priklauso nuo vidinės žmogaus kultūros ir nebūtinai jai išugdyti prireikia universitetų. Būtent iš mažamokslio sodžiaus senolio teko girdėti išmintingiausią liudijimą apie žemę: „Mūsų tauta per amžių amžius kentėjo dėl to, kad Dievo dovana – žemė –

zygeiviu slenis

Tai jau istorija: Giedrius Indrašius dar su savo užpalėnais mokiniais žygyje baidarėmis Šventąja, kuria dabar keliauja verslininko klientai.

tapdavo pasipelnymo kitus išnaudojant šaltiniu. Arba brolio su broliu kruvinomis kautynėmis dėl jos. Žemė maitintoja, o ne kovos laukas, kai ji šituo tampa, visos negerovės seka iš paskos.“

Prieš dvidešimt ketverius metus į Utenos sav. Užpalių miestelį atsikrausčiusio gyventi geografijos pedagogo Giedriaus Indrašiaus patirtis liudija, ką su paveldu gali nuveikti žmogus, kai jo gyvenimo būdui svarbiausi vidinės kultūros klodai.

 

 

 

 

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.