„Ūkininko patarėjas“ Nr. 106, 2014 m. rugsėjo 13 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Tarp kyšininko ir žemėtvarkininko vis dar lygybės ženklas?

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), o gal tiksliau – jos padaliniai visoje Lietuvoje niekaip neatsikrato vienos korumpuočiausių institucijų vardo, kurį užsitarnavo pirmiausia dėl jau daugiau nei dvidešimt metų vykdomos ir niekaip nesibaigiančios žemės reformos. Žemėtvarkininkų reputacija su purvais susimaišė dar prieš daugiau nei porą dešimtmečių pradėjus atkūrinėti nuosavybės teises į turėtą žemę, suteikus galimybę perkėlinėti žemės sklypus, o dabar dar ir valstybinės žemės pardavimas bei nuoma.
Šiemet Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sudarytame Lietuvos korupcijos žemėlapyje NŽT pagal gyventojų apklausas, tarp Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų yra antroje vietoje po Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pačiai ministerijai yra tekusi ketvirta korumpuotumo vieta tarp visų keturiolikos ministerijų.
Kas gi daroma Nacionalinėje žemės tarnyboje, kad korupcija joje ir ypač jos teritoriniuose daliniuose sumažėtų? Kokia reali situacija su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu, žemės reforma? Apie tai su NŽT direktoriaus pavaduotoju, atliekančiu direktoriaus funkciją, Vaidu PAKALKA kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Violeta LIUKAITIENĖ.

Pasvarstykime: „ir už, ir prieš”

Ir sunaikinti gaila, ir labdarai išdalyti neapsimoka

Statistika byloja, kad Lietuvoje užauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Pastaraisiais metais eksportas į Rusiją siekė 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t bulvių. Kiek iš EK skirtų 125 mln. EUR Rusijos embargo nuostoliams padengti teks mūsų šalies žemdirbiams – nežinia. ŽŪM jau buvo parengusi Laikinosios paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisykles, tačiau EK sustabdė paramos dalybas: kai kurių šalių užsiprašyta tiek, kad gerokai viršija į Rusiją eksportuojamos produkcijos vertę! Norėdama išvengti skandalo ir stabilizuoti padėtį visų ES šalių vaisių bei daržovių rinkoje, EK jau kitą savaitę pateiks objektyvesnes paramos skirstymo taisykles. Tikėtina, kad pagrindinė nuostata – didžiausią paramą teikti dėl embargo vaisių ir daržovių perteklių išdalijusiesiems labdarai, o mažiausią – derliaus nenuimantiesiems arba jį kompostuojantiesiems, išliks.
Tad „Ūkininko patarėjas“ šį šeštadienį klausia: kas daržininkystės ir sodininkystės sektoriaus žemdirbiams parankiau – produkcijos perteklių atiduoti labdarai ar sunaikinti?

Minčių brasta: Kas turi virti jūsų puode?

Absurdiškas klausimas, ar ne? Juk ką noriu, tą ir dedu į savo puodą, nes pats valgysiu. O ne, jau visas dešimtmetis, kai esame europiečiai ir Briuseliui visai ne tas pats, ką verdame, kiek į puodą dedame druskos ar pipirų, kuo plauname grindis ar kokiu dulkių siurbliu valome kilimus.
Nuo rugsėjo 1-osios parduotuvėse jau negalima prekiauti galingesniais negu 1600 vatų dulkių siurbliais. Ši direktyva prieš metus atskriejo iš Europos Sąjungos. Logika geležinė: mat tokie dulkių siur­bliai sunaudoja per daug elektros energijos. Nenorite patys taupyti savo pinigų – priversime!

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.