„Ūkininko patarėjas“ Nr. 130, 2014 m. lapkričio 11 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Algimanto SNARSKIO piešinys

Ar ekonomikos lokomotyvu tituluotas žemės ūkis neina nuo bėgių?

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Ekonominės ir finansinės krizės metais žemės ūkis buvo bene vienintelė Lietuvos ūkio šaka, kurioje augo bendrasis vidaus produktas, didėjo eksportas. Ekonomistai, ekspertai ir politikai tada nešykštėjo gerų žodžių šalies žemės ūkiui, vadino jį mūsų ekonomikos lokomotyvu. Dabar iš krizės beveik išsikapstėme, tačiau ekonomikos lokomotyvu tituluotas žemės ūkis, atrodo, jau tampa paskutiniu vagonu. Kas atsitiko, kodėl per keletą metų viskas taip pasikeitė? O gal žemės ūkis ir nebuvo toks, kokį tada idealizavome?

Miškas iškirstas, hipodromo nėra. Bet bus?

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Varėnos rajono taryba dar 2005 m. nusprendė įrengti hipodromą. Tačiau tąkart nebuvo lėšų. Bet po kurio laiko vis dėlto prasidėjo parengiamieji statybos darbai. Reikėjo iškirsti savivaldybei priklausiusio miško kvartalą. Alytaus RAAD Varėnos agentūrai buvo nurodyta, kad tą miško kvartalą reikia sutvarkyti po praūžusio škvalo, nors, kaip paaiškėjo, stichija šio miško nebuvo palietusi, o leidimas buvo išduotas miškui po audros valyti. Gavus tokį leidimą buvo plynai iškirsta daugiau nei hektaras miško. Žiniasklaidoje pasklido informacija, kad jau pradėta hipodromo statyba. Tačiau rajono taryboje kilo didelis triukšmas dėl miško iškirtimo ir hipodromo statybos. Skandalas pasiekė net Seimą. Pabūgusi triukšmo rajono vadovybė nutraukė parengiamuosius darbus. Taip dabar ir plyti iškirstas miškas palei pat Varėną, tylus, ramus. Ir jame negirdėti žirgų žvengimo.

Rykštėtosios soros įpusėjus vasarai pradeda plaukėti.

Augalai ateities pasauliui

Eglė NORKEVIČIENĖ
LAMMC Žemdirbystės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja

Iškastinio kuro ištekliai yra riboti, o neatsakingas jų eikvojimas atsigręžia globaliais klimato kaitos pokyčiais. Mokslinė patirtis ir tyrimų rezultatai pasauliui rodo naujas kryptis, apimančias tvarų gamtinių išteklių naudojimą, naujų ateities energijos šaltinių paiešką, atkreipiant dėmesį į nūdienos augalijos resursus. Šių laikų išmaniajam pasauliui novatoriškos idėjos nesvetimos, o siekis pakeisti iškastinį kurą alternatyviais energijos šaltiniais, pvz., biomase, – realus. Augalo prigimtį apibūdina pats pavadinimas, apibrėžiantis nuolatinį augimą ir atsinaujinimą. Augalai, naudodami saulės energiją, fotosintezės procese sugeba iš atmosferos įsisavinti anglies dvideginį, paversdami jį į daug energijos turinčius cukrus ir organinius junginius. Kitaip tariant, dėl natūraliai vykstančių procesų augalai saulės energiją paverčia į cheminę, užkonservuodami ją savojo kūno biomasėje.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.