„Ūkininko patarėjas“ Nr. 111, 2016 m. rugsėjo 22 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

Viena „popierine“ asociacija liko mažiau

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Atsižvelgiant į šalies Viešojo administravimo įstatymo ir Veislininkystės institucijų pripažinimo taisyklių nuostatas, žemės ūkio ministro įsakymu panaikintas Nacionalinės triušių augintojų ir veisėjų asociacijos pripažinimas ir teisė vykdyti šių gyvūnų veislininkystės programas bei pildyti triušių veislės kilmės knygą.
Paprašytas pakomentuoti tokį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimą, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) viršininkas Vilius Rekštys sako, kad Nacionalinė triušių augintojų ir veisėjų asociacija valstybės pripažinta veislininkystės institucija buvo nuo 2004 m. Pripažįstant šią ir analogiškas asociacijas numatyta, kad joms suteikiama teisė įgyvendinti veislininkystės selekcinę programą bei atlikti su tuo susijusius darbus, sutelkus savo organizacijos narius, šių narių ūkius ir juose laikomus veislinius ūkinius gyvūnus. Kartu asociacijoms suteikiama teisė tvarkyti veislių kilmės knygą.

„Paskutiniais metais Nacionalinė triušių augintojų ir veisėjų asociacija selekcinių programų nevykdė, šių programų neatnaujino. Mūsų tarnyba planinių patikrų, kurių metu gali būti suteikta galimybė asociacijai atnaujinti ir tęsti veiklą, taip pat neplaninių patikrų metu nustatė, kad asociacija nevykdo ŽŪM patvirtintos selekcinės programos, t. y. nesinaudoja pripažinimo metu jai suteikta teise ir neatlieka esminių pripažintos veislininkystės institucijos funkcijų – neturi jokios triušių veisimo programos ir netvarko kilmės registro – į kilmės knygą nebuvo įrašytas nė vienas veislinis triušis, gyvų triušių skaičius nefiksuojamas, gyvūnų kilmės pažymėjimai neišrašinėjami ir t. t.“, – pasakoja VGVPT vadovas.
Pasak jo, nutraukti Nacionalinės triušių augintojų ir veisėjų asociacijos pripažinimą šių metų liepos mėnesį vykusio posėdžio metu rekomendavo Veislininkystės institucijų pripažinimo komisija.
V. Rekštys prisiminė, kad kuomet šalyje prasidėjo veislininkystės institucijų pripažinimo procesas, į ŽŪM dėl tokio pripažinimo kreipėsi dvi triušininkyste užsiimančios organizacijos – Nacionalinė triušių augintojų ir veisėjų asociacija bei Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija. Abiem joms buvo pavesta vykdyti triušių veislininkystės programas, tvarkyti kilmės registrą, išdavinėti kilmės pažymėjimus.
Nacionalinė triušių augintojų ir veisėjų asociacija tuo metu rengė seminarus, atidarė skerdyklą, planavo daug renginių, susijusių su triušininkystės veikla.
„Gyvuoti dviem triušių augintojų organizacijoms atrodė lyg ir logiška, nes asociacijos nariai veisė reksų, Prancūzijos avinų ir Belgijos milžinų veislių gyvuliukus, o draugijos – kelių spalvų Belgijos milžinus, didžiuosius šviesiuosius sidabrinius, Vokietijos dėmėtuosius milžinus, didžiąsias šinšilas, Burgundijos, Vienos mėlynuosius, juoduosius, pilkuosius, Naujosios Zelandijos baltuosius, Kalifornijos, Prancūzijos avinus, kastor reksus, reksus šinšilas“, – vardija pašnekovas.
Tačiau po kurio laiko, V. Rekščio teigimu, Nacionalinės triušių augintojų ir veisėjų asociacijos veikla nutrūko, tačiau VGVPT periodiškai buvo siunčiami raštai, kad veikla bus atnaujinta. „Patikrinimų metu VGVPT atstovai nebuvo įleidžiami į asociacijos būstinę, vėliau argumentuojant, kad dėl triušių ligų tuo metu buvo naikinami gyvūnai, uždaromi tvartai, dezinfekuojamos patalpos“, – pasakoja VGVPT vadovas.
Jo teigimu, kita triušių veisėjų organizacija – Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija – valstybės pripažintos veislininkystės institucijos statusą taip pat įgijo 2004 m. VGVPT vykdomų patikrų metu draugija visada pateikė ir pateikia reikalaujamus dokumentus, išrašinėja kilmės pažymėjimus ir nepriekaištingai tvarko kilmės registrą.

Lydekai paliepus, o kam panorėjus?

Parengė „ŪP“ korespondentė
Angelė PILVELIENĖ

2014 metų birželį buvo įkurta biudžetinė įstaiga Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT). Paskirtis, kaip rašoma jos nuostatuose, – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdančių institucijų teikiamų duomenų analizę ir vertinimą, atliekų, gaminių ir pakuočių srautų analizę, aplinkosauginių pranešimų priėmimą ir jų valdymą, aplinkosauginių ekstremalių situacijų ir avarijų prevenciją, organizuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų mokymus ir aprūpinimą darbo priemonėmis. Tačiau atrodo, jog ši institucija skaičiuoja paskutines savo gyvavimo dienas. Kodėl naikinama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, „Ūkininko patarėjui“ komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Algimantas SALAMAKINAS.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.