„Ūkininko patarėjas“ Nr. 151, 2015 m. gruodžio 22 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Lietuvos kunigaikštis Butautas Kęstutaitis (kryžiuotis Henrikas) (gimė 1345 m.– mirė 1380 m.), poetas, politikas, pagonybę laikęs lietuvių pažangos stabdžiu.

Kada Lietuva išteisins savo sūnus kryžiuočius?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Opera „Pilėnai“ apie lietuvių liaudies kovą su atėjūnais kryžiuočiais nedaug tepataisyta neišnyksta iš Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos nuo sovietų laikų, vaidinama beveik 60 metų. Kario Ūdrio, kuriam nusibodo stumbrus „girioje varinėti“ ir norėjosi „nuožmų vanagą kryžiuotį priešo žemėje medžioti“, arija iš šio muzikinio veikalo jau tapo televizijos sveikinimų koncertų labiausiai pageidaujama daina.
Niekais nuėjo Krašto apsaugos ministerijos pastangos įpratinti lietuvių tautą, kasmet su slavais švenčiančią Žalgirio pergalę prieš „bendrus priešus“ kryžininkus, bent kukliai paminėti laimėjimą prieš maskvėnus prie Oršos. Lietuvos istoriografija iki šiol pateisina tik „strategines, trumpalaikes“ pagonių lietuvių valdovų sąjungas su Kryžiuočių ordinu, o vyresnysis Vytauto Didžiojo brolis Butautas, visam gyvenimui perbėgęs pas kryžiuočius į Vakarus, pasmerktas, užmirštas, nors rusiškas kunigaikštystes sustiprinę, vartus slavų įtakai į etnines lietuvių žemes atkėlę didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo vaikai lietuviškuose istorijos vadovėliuose minimi pagarbiai.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti kraštotyrininkai ir katalikų tradicionalistų kunigai įsitikinę, kad Lietuva ant balto Kūčių stalo turi padėti kalėdaitį ir savo sūnums kryžiuočiams.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.