„Ūkininko patarėjas“ Nr. 17, 2016 m. vasario 11 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

Perdėtas nerimas dėl ateities

Komentarą parengė „ŪP“ korespondentė
Vanda BARONYTĖ

Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 metų programos finansiniame plane (EK patvirtintas 2015 m. vasario 13 d.) nurodoma, kad viešoji parama siekia 1,978 mlrd. Eur. Prasidėjo tik tretieji 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos paramos įsisavinimo metai, bet jau girdėti nuogąstavimų dėl ateities: po 2020-ųjų ES žemės ūkio gali apskritai neberemti.
Ar pagrįsti šie nuogąstavimai, komentuoja europarlamentaras, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis ROPĖ.
– Jeigu nebeliks Europos Sąjungos, nebebus ir paramos, tačiau tokių sąmokslo teorijų EP negirdėti ir apie finansavimo nutraukimą niekas nediskutuoja. 2007–2013 metais iš viso ES Lietuvai skirto finansinio paketo žemės ūkio plėtrai teko 50 proc. lėšų, o 2014–2020 metais jų sumažėjo – skirta 40 proc. Pastaruoju metu planuojama, kad būsimuoju periodu (po 2020 m.) žemės ūkiui parama nemažėtų.Tikslas – visi ES ūkiai buvo ir turi būti gyvybingi.
Kitas klausimas – tikslinis paramos paskirstymas. Esame bendravę su JAV atstovais, kurie aiškina, kad dalį paramos lėšų panaudoja supirkimo kainoms apdrausti. Taip Jungtinėse Valstijose žemdirbiai apsaugomi nuo supirkėjų ir perdirbėjų nepasotinamo apetito. Ūkininkai sumoka tam tikrą įnašą ir pagal tai derinamos supirkimo kainos su atitinkamu pelnu.
Pastaruoju metu ES santykius tarp ūkininkų ir supirkėjų tik iš dalies reguliuoja Airija, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija. Tačiau daugumoje ES šalių įsitvirtinusi sistema, kur žemdirbiai įvaryti į kampą ir sąžiningumo tarp rinkos dalyvių nėra. Ypač ši problema aštri Baltijos šalyse, nes žemdirbiai nekooperuoti ir derybose su prekybininkais bei perdirbėjais galių neturi.
Kita vertus, šalies ūkių pajamas sudaro realizuota produkcija ir tiesioginės išmokos, kurios šiuo laikotarpiu padidėjo apie 70 proc. Tačiau problema ta, kad ūkininkai garsiai kalba tik apie supirkimo kainų ir išmokų dydį, bet nutyli apie savo pelną ir atrodo, kad visi dirba nuostolingai. Tad neatsitiktinai šio laikotarpio bendrosios ES žemės ūkio politikos tikslas – įgyvendinti rinkos valdymo programą.

Išmokos už gaišenas

„ŪP“ informacija

Atsižvelgus į afrikinio kiau­lių maro (AKM) situaciją mūsų šalyje, gyventojams bus mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas.
VMVT direktoriaus įsakyme numatyta, kad asmenims, radusiems šerno gaišeną ir apie ją pranešusiems centrinei ar teritorinei VMVT (nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40 403, elektroniniu paštu ar atvykus) ir užpildžiusiems prašymus, bus mokamos 30 Eur dydžio išmokos, kurias perves į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos.
Pateikę informaciją asmenys turės nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (GPS)). Radę nugaišusį šerną žmonės negalės šio laukinio gyvulio transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. VMVT rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką ar pan.). VMVT atstovai gali paprašyti esant galimybei parodyti tikslią gaišenos radimo vietą.
Išmokos už suteiktą informaciją bus mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Tais atvejais, jei apie tą pačią šerno gaišeną praneš keli asmenys, teisę į išmoką turės pirmasis informaciją pateikęs asmuo.
„Operatyvus šernų gaišenų surinkimas, jų sunaikinimas ir vietovių dezinfekavimas mažina AKM viruso plitimo tikimybę. Mokslininkų nuomone, išmokos gali suaktyvinti kritusių laukinių gyvūnų paieškas. Tikimės, kad Lietuvos gyventojus ši priemonė taip pat paskatins būti atidesnius ir prisidėti prie visų mūsų pilietinės pareigos kovoti su AKM, padėti sunaikinti kiek įmanoma daugiau šio viruso plitimo šaltinių“, – teigia VMVT direktorius Jonas Milius.

Kodėl Kupiškyje populiari Likimo simfonija?

Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Jau beveik kelis dešimtmečius nedidelis kaimiškasis Kupiškio rajonas išsiskiria savižudybių skaičiumi. Dar 2000 m. imta stebėtis: iš kur tokia statistika, 19 tokių mirčių, 2001 m. – 21. Ir po to jau garsas sklido savaime apie Kupiškį, kraštą, kuriame išskirtinai daug savižudybių.
2014 m. savanoriai rajone susibūrė į savižudybių prevencijos darbo grupę, pasikvietė žinomus šalyje psichologus ir pagalbos specialistus, psichikos sveikatos ekspertus, patys mokėsi, kitus mokė, konsultavo, skleidė patirtį.
Atrodė, ši bėda ims trauktis ir mažėti. O skaičiai rodo ką kita – 2015 m. vėl 18 savižudybių, nors per ankstesnius bene ketverius metus buvo pavykę stabilizuoti statistiką, kuomet buvo registruojama 10 ar 13 dramatiškų mirčių.

Lozungais vaikams sparnų neužauginsi

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Pasak psichologų, vaikui geriausia augti biologinėje šeimoje, jei jos nėra – globėjų šeimoje. Valstybė deklaruoja, jog vaikai turi augti šeimoje, tačiau skirdama keliskart didesnes išmokas institucijose globojamiems vaikams nei augantiems šeimoje, parodo, ką iš tiesų remia. Realybe verčiant šūkį „Lietuva – be vaikų globos namų!“ sena panelė pervelkama nauja suknele – šių namų vaikai keliami į butus, individualaus tipo namus, kur ir vėl šeimininkauja… socialinės darbuotojos.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.