„Ūkininko patarėjas“ Nr. 22, 2014 m. vasario 22 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Noriu būti Lietuvos Prezidentu, paaukokite...


Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas
Pretenduojančiųjų tapti šalies vadovais jau beveik dvi dešimtys. Po registracijos jų gerokai sumažės. Tačiau kiekvieno jų rinkimų kampanijai reikės nemažų pinigų. Iš kur jų ketinam gauti? Antrosios Prezidento kadencijos siekianti Dalia Grybauskaitė pinigų tam paaukoti paprašė žmonių. Kai kuriuos kandidatus lėšomis neabejotinai parems juos iškėlusios partijos, joms simpatizuojantys bendraminčiai. Kaip vis dėlto yra renkami pinigai šiai rinkimų kampanijai? Ar viskas čia skaidru ir moralu? 

Plačiau...

Sukėlė pasipiktinimą
Nemažai žmonių D. Grybauskaitės prašymas aukoti pinigų jos rinkimų kampanijai papiktino. „Prezidentė gauna kone trisdešimt tūkstančių litų per mėnesį, turi apie 2 mln. litų santaupų ir turto, o prašo paaukoti jai pinigų mūsų, gaunančių minimalią algą arba kelių šimtų pensiją, kuri, pačiai šalies vadovei pritariant, per krizę neteisėtai buvo nurėžta ir iki šiol negrąžinta“, - socialiniuose interneto tinkluose priekaištauja žmonės.
Kaip tai aiškina pati Prezidentė? „Būsiu savarankiška ir nepartinė kandidatė, todėl jokio biudžetinio finansavimo neturėsiu“, – pareiškė ji savo „Facebook“ puslapyje. Pasak D. Grybauskaitės, parlamentinės partijos gauna didelę finansinę paramą iš biudžeto – per metus iki 19 mln. Lt. Dalį šių pinigų jos galės panaudoti savo rinkimų kampanijai, o D. Grybauskaitė jokių pinigų iš biudžeto negaus, nes nepartiniai kandidatai gali remtis tik žmonių parama.


Aukotojų sąrašas apkarpytas
Per 2009 m. rinkimus D. Grybauskaitė į savo rinkimų sąskaitą surinko daugiau kaip pusę milijono litų – 507 341,16 Lt. Ją finansiškai parėmė tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pati kandidatė tąkart savo rinkimų kampanijai atseikėjo 21,5 tūkst. Lt.
Praėjusią kadenciją Seimui priėmus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kurias, beje, iniciavo pati D. Grybauskaitė, nuo 2011 m. buvo uždrausta politines partijas ir politines kampanijas remti juridiniams asmenims, kitaip tariant, įmonėms, bendrovėms, kitoms verslo organizacijoms. Dabar rinkimus finansuoti galima tik iš partijų lėšų ir žmonių aukų.


Paramos dydis ribojamas
Šiuo metu, kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, vienas asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per šią politinę kampaniją gali paaukoti auką, neviršijančią 10 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių, tai yra po 22 320 Lt kiekvienam pretendentui į Prezidentus.
Tačiau kol kas neteko girdėti, kad tas pats asmuo iš karto finansuotų kelis kandidatus tuose pačiuose rinkimuose. Tik į Anapilį iškeliavęs buvęs „Achemos“ vadovas Bronislovas Lubys kažkada pamėtėdavo pinigų kelioms partijoms iš karto.
Į šiuos dydžius neįskaičiuojamos fizinių asmenų mažos aukos. Pats kandidatas savo politinei kampanijai finansuoti gali paaukoti iki 44 640 Lt. Taigi, kad ir kiek savo milijonų turėtum, visais jais rinkimuose pasinaudoti neleidžiama. Neleidžiama, bet vis dėlto ne taip retai pasinaudojama.
Politinių partijų parama iškeltų kandidatų į Prezidentus rinkimų kampanijai neribojama, tačiau ją netiesiogiai apibrėžia biudžeto skiriamos dotacijos. Juk negalėsi skirti daugiau negu gavai.


Kliūtis - turto ir pajamų deklaracijos
Nusprendęs paaukoti pinigų savarankiškam politinės kampanijos dalyviui žmogus prieš tai privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. To nereikia tik tiems, kurių auka yra ne didesnė kaip 40 Lt. Ant šio reikalavimo šiemet jau spėjo „pasikabinti“ ne vienas aukotojas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis šiemet nesugebėjo iškelti savo kandidatų į Prezidentus ir nutarė rinkimuose remti D. Grybauskaitę. Ne tik žodžiais ir agitacija, bet ir finansais.
Pačios partijos tam skirti savo pinigų negali, nes ne jos iškėlė šią kandidatę, tačiau atskiri jų nariai tai gali daryti netrukdomi. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis paskubėjo pakloti 500 Lt. Šiek tiek anksčiau 3900 Lt auką bandė nusiųsti dienraščio „Respublika“ leidėjas Vitas Tomkus. Tačiau jų abiejų ir dar bent šešių žmonių pinigai nebuvo priimti, nes jie nebuvo deklaravę savo pajamų ir turto. Dabar E. Masiulis sakė raginsiąs savo kolegas aukoti po 40 litų, kuriems tokie reikalavimai netaikomi.


Dėl rinkimų tvarkos laužyti nežada
Ši kliūtis kiša koją ne vien D. Grybauskaitei, bet ir kitiems savarankiškos politinės kampanijos dalyviams. Pajamas ir turtą paprastai deklaruojame jau vėlyvą pavasarį, o kol kas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra netgi duomenų suvestinių. Ypač sunku susitvarkyti reikalus tiems žmonėms, kurie gauna pajamas iš kelių šaltinių. Nebent jie tuos duomenis susirinktų patys, bet ir tuomet klaidų nebūtų išvengta. Prisiekę partijų ar kai kurių kandidatų simpatikai, žinoma, tai padarys. Tačiau ne vienas rėmėjas tikriausiai nusispjaus į tokį reikalavimą ir nepuls vaikščioti po įvairias įstaigas, kad galėtų po to aukoti. Geriausiu atveju mestels nedeklaruotinus 40 litų.
Apie keblią padėtį dėl deklaracijų Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas praėjusią savaitę kalbėjosi su Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu. Tačiau paaiškėjo, kad kitos išeities nerasta. Nusistovėjusios pajamų ir turto deklaravimo tvarkos laužyti neketinama. Aukotojams ir kandidatams tai teks daryti iš anksto. Pasak komisijos narės Živilės Verbylaitės, jei deklaracijose vėliau paaiškėtų klaidų, jas bus galima ištaisyti iki tol, kol kandidatai bus galutinai patvirtinti balandžio pabaigoje.


Viešumo trokšta ne visi
Visi paaukojusieji Prezidento rinkimams privalo būti viešai paskelbti. Šis įstatymo reikalavimas patinka toli gražu ne visiems. Daug kas nieko prieš būtų skirti savo pasirinktam kandidatui tam tikrą pinigų sumą, tačiau dėl įvairių priežasčių nenori, kad visuomenė apie tai žinotų. Vieni nenori viešai nurodyti savo politinių simpatijų, bijo atskleisti savo tikruosius interesus, kiti vengia atskleisti savo finansinę situaciją.
Tačiau įstatymas yra įstatymas. Politinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje skelbiamame viešame aukotojų sąraše turi paskelbti aukotojo vardą, pavardę ir paaukotą sumą. Anonimais gali likti tik tie, kurie paaukojo mažas, iki 40 Lt aukas. VRK yra parengusi programinę įrangą, skirtą politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiui pildyti. Registruojamos visos aukos (piniginės, nepiniginės, nepriimtinos, jų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą).


Nenori pinigų mesti tarsi į balą
Nepaisant iškilusių kliuvinių, pretendentų į prezidentus rinkimų kampanijos sąskaitos pamažu didėja. Tiesa, kol kas aukų sumos dažniausiai tik simbolinės. Aukotojai neskuba. Niekas juk nenori, kad jų pinigai būtų išmesti tarsi į balą, juo labiau kad Prezidentu bus išrinktas tik vienas, kitiems teks pasitenkinti olimpiniu principu: dalyvavome.
Statistika rodo, kad per paskutinius Prezidento rinkimus iš skelbtų pretendentų vos pusė dalyvavo rinkimuose. 2009-aisiais politinės kampanijos dalyviais įsiregistravo 14 asmenų, tačiau rinkimuose dalyvavo septyni. Po šios kadencijos 2004-aisiais iš 10 ketinusių varžytis rinkimuose liko ir buvo įrašyti rinkimų biuleteniuose penki. Vieni jų nesurinko reikiamo parašų skaičiaus, kiti atsisakė dalyvauti patys. Šiemet eilėje į rūmus S. Daukanto aikštėje laukia 19 politinės kampanijos dalyvių. Tačiau netrukus ji turėtų pradėti trumpėti.


Lėšos jau plaukia
Kaip ir kokiomis sumomis žada remti savo iškeltus kandidatus, politinės partijos šiuo metu nelinkusios atskleisti. Dauguma tradiciškai tikina, kad dar nėra visiškai apsisprendusios, nežino, kiek lėšų sukaups ir kiek galės išleisti.
Daugiausiai pinigų Prezidento rinkimų kampanijai kol kas skyrė Lietuvos socialdemokratų partija. Į kandidato Zigmanto Balčyčio rinkimų kasą jau pervesta 380 tūkst. Lt. Šiuos pinigus partija gavo iš valstybės biudžeto.
D. Grybauskaitė sau pačiai paaukojo 15 tūkst. Lt. Tai kol kas didžiausia šalies vadovės gauta parama rinkimų kampanijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamais duomenimis, dabar jos gautų ir priimtų aukų suma – jau 26 tūkst. Lt. Likę 11 tūkst. Lt – smulkios gyventojų aukos iki 40 Lt.
Dabartinę šalies vadovę pagal surinktus pinigus lenkia du varžovai.
Valstiečių-žaliųjų kandidatas Bronis Ropė, VRK duomenimis, savo sąskaitoje sukaupė jau 42 tūkst. Lt. Visa ši suma – partijos parama. Vasario 7 d. „valstiečiai“ savo favoritui skyrė 7 tūkst. Lt, vasario 19 d. – dar 35 tūkst. litų. Žaliųjų partijos kandidatas Linas Balsys rinkimų sąskaitoje turi apie 5200 Lt. Iš jų 5 tūkst. Lt pervedė partija.
Sunkokai rinkti aukas sekasi Darbo partijos kandidatui Artūrui Paulauskui. Pirmas rinkimų kampaniją pradėjęs Seimo narys kol kas sukaupė tik 580 Lt. Kažkas, matyt, juokaudamas jo rinkimų sąskaitą bandė papildyti dviem centais. Tačiau ši auka dėl neaiškios jos kilmės nebuvo priimta.


Marginalų sąskaitos kol kas tuščios
Kiekvienas kandidatas rinkimuose galės išleisti iki 2,6 mln. Lt. Tačiau pirmiausia reikia juos turėti.
Jokių aukų iki šiol dar nebuvo sulaukę marginalai Alfredas Aliukevičius, Arūnas Mickevičius, skandalingo „Lietuvio kalendoriaus“ leidėja Danutė Balsytė-Lideikienė, vairuotojas Jonas Lašinis, Kupiškio krašto politikas Dangirdas Mikšys, buvęs liūdnai pagarsėjusios „Jedinstvos“ narys Jurijus Subotinas. Dauguma jų tikriausiai nepajėgs nei sumokėti 11,5 tūkst. Lt siekiančio rinkimų užstato, kurio nepelnę 7 proc. balsų neatgaus, nei surinkti 20 tūkst. juos remiančių parašų. Kaip sakoma, gal ir sušils, bet lapės nepagaus.

Mažiau...

,,Arvi“ – karalius nuogas?

Milda JONKIENĖ
ŪP“ korespondentė
Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojai remia prie sienos UAB „Arvi cukrus“ vadovus už tai, kad niekaip nesugebama laiku atsiskaityti už supirktą derlių, o šiemet supirkimo kainas ketinama gerokai sumažinti. Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ visuotinio narių susirinkimo metu žemdirbiai kategoriškai reikalavo, kad būtų su jais atsiskaitoma laikantis sutartyse numatytų terminų ir nesutiko su „Arvi cukraus“ siūloma nauja cukrinių runkelių supirkimo kaina. Jei nebus rastas kompromisas ir derybos vyks nesėkmingai, žemdirbiai nusprendė nepasirašyti su fabriku sutarčių ir svarstė galimybę šiais metais nebeauginti saldžiųjų šaknų.

prezidentuIš kaimo išeiti, kad į jį grįžtum

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė
Gera pradžia – pusė darbo: valstybė, skirstydama studijų krepšelius, prisiminė provincijos vaikus Aleksandro Stulginskio universiteto akademinė bendruomenė džiaugiasi pirmosiomis kregždėmis – šalies Vyriausybė pradėjo taisyti 2009 metų mokslo reformos klaidas. Vasario 12 d. Vyriausybės posėdyje nutarta nuo 100 iki 175 padidinti universitetinių žemės ūkio, miškininkystės, maisto krypčių studijų krepšelių skaičių. Tad kitais mokslo metais galimybę patekti į valstybės finansuojamas vietas turės beveik dvigubai daugiau ASU bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos pirmakursių – būsimų agronomų, miškininkų, veterinarų, agroenergetikos, vandens bei žemės ūkio mechanikos inžinierių – nei patekdavo pastaraisiais metais.
Dėl mokslo reformos labai kenčia kaimiškų vietovių jaunuoliai: vieniems tenka brangiai mokėti už miškininkystės, agronomijos, kitas su žemės ūkiu susijusias universitetines studijas, kiti nė svajoti apie jas negali, nes neturi lėšų.
„Tokia situacija socialiai neteisinga. Džiugu, kad Vyriausybė pradėjo ją gerinti“, – teigia ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas, vildamasis, kad valstybė ateityje finansuos bent du trečdalius jo vadovaujamo universiteto studijų vietų.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.