„Ūkininko patarėjas“ Nr. 13, 2014 m. vasario 1 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

„Žalinimo“ reikalavimai: gerins aplinkosaugą ar mažins tiesiogines išmokas?


Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Naujojo 2014-2020 metų laikotarpio bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) nukreipta tam, kad ES žemdirbiai kuo intensyviau įgyvendintų aplinkosaugos reikalavimus. Vienas jų – išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (toliau – „žalinimas“), kuri susieta su tiesioginėmis išmokomis (TI), ir jų teks laikytis nuo 2015-ųjų.
Iš tikrųjų šis reikalavimas Lietuvai nėra aktualus: pirma, žemės ūkio produkcijos gamyba ne tokia intensyvi kaip ES šalių senbuvių, kur sunaudojama daug trąšų ir pesticidų, antra, mažės žemės ūkio produkcijos gamyba, trečia, panašių priemonių įgyvendinta ir anksčiau.

Plačiau...

Kokius konkrečius reikalavimus sieja „žalinimo“ nuostatos ir kokių problemų atsiras jų nesilaikantiesiems, su ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto departamento Išmokų skyriaus vyriausiuoju specialistu Antanu KARBAUSKU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“korespondentė Vanda BARONYTĖ.
 
– Aplinkosauginės nuostatos tarp ES valstybių suderintos ir patvirtintos 2013 m. gruodžio 17 d. priimtas vienas naujausių ir svarbiausių sprendimų – „žalinimo“ reikalavimai. Kaip jie siejami su tiesioginėmis išmokomis?
– Pačios derybos dėl visos BŽŪP reformos, tarp jų ir „žalinimo“, prasidėjo dar 2011 m. pabaigoje. EK siūlymai sulaukė labai prieštaringų vertinimų, nes 27 ES šalys narės turi skirtingai išsivysčiusį žemės ūkį ir taikyti vienodus reikalavimus sudėtinga. Bendrąja prasme, „žalinimas“ yra aukštesnės biologinės įvairovės, dirvožemio, vandens bei klimato apsaugos siekimas didžiojoje Europos žemės ūkio paskirties žemėje. Kitaip tariant, tai dalies ES tiesioginių išmokų siejimas su aplinkai ir klimatui naudinga žemės ūkio veikla.
Dalis „Žalinimo“ reikalavimų bus privalomi visoms ES valstybėms, kita dalis – atsižvelgiant į kiekvienos valstybės žemės ūkio specifiką. Pasikartosiu: 2013- aisiais ir šiemet, pereinamaisiais metais, didžioji ES paramos dalis buvo ir bus mokama už plotus. O nuo 2015 -ųjų tiesioginių išmokų vokas (TIV) bus skirstomas į privalomąsias ir laisvai pasirenkamas dalis. Privalomosios dalys: pagrindinė išmoka už plotą (tęsiama dabar galiojanti vienkartinės išmokos už plotus schema ir ribos nenustatytos), minėtasis „žalinimas“ (skiriama 30 proc. TIV) ir jaunųjų ūkininkų rėmimas (skiriama iki 2 proc. TIV). Neprivalomosios dalys šios: savanoriškoji susietoji parama (galima skirti iki 13 proc. TIV), išmoka už nepalankias vietoves (iki 5 proc. TIV), smulkiųjų ūkininkų schema (iki 10 proc.TIV) bei perskirstymo išmoka (iki 30 proc.TIV). Tačiau nesilaikantiesiems reikalavimų bus taikomos gana griežtos sankcijos.


– Kokių „žalinimo“ reikalavimų teks laikytis žemdirbiams?
– „Žalinimą“ sudaro trys reikalavimai: pasėlių įvairinimas, daugiamečių pievų (toliau – žalienos) išlaikymas bei ekologiniu požiūriu svarbios vietovės (EFA) išskyrimas. Pasėlių įvairinimas ir EFA išskyrimas taikomi ūkininkų lygmeniu, o žalienų išlaikymas – valstybės lygmeniu. Siekiant tinkamai pasirengti 2015 m. žemės ūkio naudmenų deklaracijai ir praktiškai pasitikrinti pareiškėjų atitikimą „žalinimo“ reikalavimams, šiemet deklaruojantiesiems žemės ūkio naudmenas bus skirta atskira eilutė, kad pažymėtų galimus „žalinimo“ plotus.


– Šių reikalavimų esmę reikėtų paaiškinti atskirai. Tad pradėkime nuo pasėlių įvairinimo.
– Pasėlių įvairinimas taikomas visiems ūkiams, dirbantiems 10 ha ir daugiau ariamos žemės. Tik išskiriamos grupės: ūkiai, kurie turi 10–30 ha ariamos žemės, privalės auginti mažiausiai dviejų skirtingų rūšių kultūrinius augalus, iš kurių vieni galės užimti iki 75 proc. viso ariamos žemės ploto. Turintiesiems daugiau kaip 30 ha ariamos žemės reikės auginti trijų skirtingų rūšių kultūrinius augalus, iš kurių vieni galės užimti iki 75 proc., o du – 95 proc. ariamos žemės ploto.


– Kaip „žalinimo“ reikalavimai siejami su žalienomis?
– Žalienų išlaikymas – antrasis „žalinimo“ reikalavimas. EK siekis – išsaugoti kuo daugiau žalienų, nes jos naudingos aplinkosaugai. Deklaruojamų žalienų, kurios penkerius ar daugiau metų nedalyvauja pasėlių rotacijoje (vertinama pagal 2012 m.duomenis), kartu su naujai įsėtais 2015 m. plotais, šalyje negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Jeigu sumažės daugiau, išartas žalienas teks vėl paversti pievomis ar ganyklomis. Kol 5 proc. sumažėjimo riba nepasiekta, tol žalienų išlaikymo reikalavimai ūkininkams netaikomi. Tačiau, jei šalies mastu žalienų sumažės daugiau kaip 5 proc., plotus atkurti turės tie ūkininkai, kurie jas išarė.


– Žemdirbiams ypač daug neaiškumų kelia ekologiniu požiūriu svarbios vietovės (EFA) išskyrimas. Kiek svarbūs šie reikalavimai?
– Tai trečiasis ir turbūt sudėtingiausias bei sunkiausiai įgyvendinamas „žalinimo“ reikalavimas. Jis taikomas 15 ha ir daugiau ariamos žemės dirbančiuose ūkiuose. EFA plotas turės siekti bent 5 proc. deklaruojamos ariamos žemės. Nuo 2017-ųjų minėtas procentas galimai padidės iki 7 proc. Šias vietoves ES valstybės narės galės pasirinkti iš reglamente nurodyto sąrašo.
EFA sąrašą sudaro: pūdymas, tarpiniai ir žaliosios dangos pasėliai, azotą kaupiantys augalai, kraštovaizdžio elementai (pavieniai medžiai, medžių ar krūmų grupės, medžių eilės, tvenkiniai, grioviai ir kt.), apsauginės juostos pagal vandens telkinius ir pamiškes, trumpos rotacijos želdiniai ir kt. Taigi iš reglamente pateikto potencialių EFA elementų sąrašo turėsime pasirinkti mums tinkamus, be to, ir patys atitinkamas vietoves ar objektus EK galėsime siūlyti kaip turinčius aplinkosauginę vertę ir užskaitomus kaip EFA. Be to, numatomos tam tikros išimtys: jeigu deklaruojamuose plotuose didelę dalį (bent 75 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų) sudarys vienmetės ar daugiametės pievos bei ganyklos ir kiti žoliniai augalai, tokiems pareiškėjams EFA reikalavimai daugeliu atveju bus įskaitomi iš karto.
Šiuo metu ŽŪM darbo grupėse, kuriose dalyvauja ir žemdirbių atstovai, vyksta intensyvus darbas siekiant galutinai apsispręsti, kokie iš anksčiau minėtų elementų turėtų būti užskaitomi kaip EFA.


– Turbūt pirmiausia reikėtų panagrinėti, kokie reikalavimai bus keliami iš EFA sąrašo pasirinkus pūdymą, tarpinius ir žaliosios dangos pasėlius ar azotą kaupiančius augalus?
– Atskiruose Lietuvos rajonuose žemdirbystės plėtra nevienoda: kur kraštovaizdžio elementų nėra arba jų labai mažai, EFA reikalavimus atitiks pasėliai, kurių šiam tikslui sąrašas labai ilgas. Kalbant apie pūdymus, pasirenkami tik juodieji pūdymai. Siekiant išvengti erozijos, iki lapkričio 1 d. juos būtina apsėti. Neapsėjus bus taikomos sankcijos.
Tačiau pūdymo deklaravimo metais plote negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.
Daugelis domisi tarpiniais augalais, tačiau jų, kaip EFA elementų, patartume nepasirinkti. Viena, jie turi būti kaip įsėliai arba sėjamas augalų mišinys, antra, deklaruojant bus daug painiavos. Išskirtinis atvejis – dobilai, kurie yra ir azotą kaupiantys ankštiniai augalai. Manome, kad populiariausias variantas galėtų būti azotą kaupiantys augalai, kurių sąraše yra net keliolika. Jie puikiai dera sėjomainose, be to, ir išmokos nemažos: už plotą bus mokama pagrindinė (VIPS), „žalinimo“ ir susietosios išmokos.


– Beliko aptarti kraštovaizdžio vietovių ar atskirų objektų pritaikymą EFA reikalavimams.
– Pasirinkus atskirus kraštovaizdžio elementus kaip EFA, bus būtina juos įtraukti į duomenų bazę ir labai tiksliai deklaruoti jų plotus. Žinoti verta visiems žemdirbiams: kuo sudėtingesni EFA priskirti kraštovaizdžio elementai, tuo didesnė klaidų tikimybė patikros metu. Be to, visi EFA elementai (pavieniai medžiai, grioviai, apsauginės juostos ir kt.) turi arba ribotis su ariama žeme, arba būti jos teritorijoje.
Kita vertus, vieni EFA elementai vertinam pagal plotą, kiti – pagal ilgį, treti – vienetais, tačiau kiekvienam jų numatytas atskiras koeficientas ir reikės perskaičiuoti į EFA reikalavimus atitinkantį plotą.

Mažiau...

Nuo molinio tvarto iki modernaus ūkio

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Pakruojo rajono Rozalimo seniūnijos Meldinių kaimo ūkininkas Jonas Jurgeliūnas 2013 m. pelnė konkurso „Metų ūkis“ pirmąją vietą. Aktyviai politinėje veikloje dalyvaujantis ūkininkas deklaruoja 1 420 ha dirbamosios žemės (nuosavos turi 500 ha), augina javus, rapsus, cukrinius runkelius. Mišrios gamybos ūkis ne tik užsiima augalininkyste, bet plėtoja ir gyvulininkystę, laiko 750 galvijų, iš kurių 300 – melžiamos karvės. Tėvo paskatintas ūkininko kelią pasirinko sūnus Paulius. Baigęs Kauno miškų kolegiją, sugrįžo dirbti į gimtinę, turi savo ūkį, vysto alternatyvų verslą kaime – įkūrė šiaudų granulių cechą. Šiaudus perka iš tėvo ūkio – juk šitokius plotus augina kviečių, rapsų!

Grūstis prie „šipkarčių“ į Briuselį

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Algimanto SNARSKIO piešinys

Vos keturi mėnesiai liko iki gegužę visose Europos Sąjungos valstybėse vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Politinės partijos viena po kitos su triukšmais ir taikiai lipdo kandidatų sąrašus. Norinčiųjų penkeriems metams įsikurti Briuselyje ir gauti keliasdešimt tūkstančių litų siekiančias algas – šimtai. Lietuva į Europos Parlamentą deleguos tik vienuolika savo atstovų. Konkursas didesnis negu į Sveikatos mokslų universitetą, todėl šansų turi nedaugelis.
Ar tikrai Europos Parlamente atsidurs tie, su kuriais siejame didžiausias savo viltis?

 

Daugiau straipsnių www.ukininkopatarejas.lt

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.