„Ūkininko patarėjas“ Nr. 4, 2014 m. sausio 11 d.

0,43 € 0,22 €

-->

Elektroninis leidinys

Valstybinės žemės pardavimas: riebiausias kąsnis valdininkams


Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Žinia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė kyšininkavimu įtariamą AB „Jonavos grūdai“ direktoriaus pavaduotoją Remigijų Urboną, ypač didelio atgarsio sulaukė Jurbarke. Buvęs Žemės ūkio rūmų direktorius Vilniškių kaime turi kelių šimtų hektarų ūkį. Jo kaimynystėje dirbantys ūkininkai tikina, kad R. Urbonas Specialiųjų tyrimų tarnybos agentams aiškinasi ne pirmą kartą, o prokurorai ir teismai ne pirmi metai narplioja jo itin sėkmingo 141 ha valstybinės žemės pirkimo peripetijas.

Plačiau...

Ūkininkė pasijuto apgauta
Jurgis ir Danutė Kalinskai Žindaičiuose (Jurbarkų seniūnija) pradėjo ūkininkauti dar tada, kai daugelis net neįsivaizdavo, kaip reikėtų tvarkytis nuosavoje žemėje. 2007 metais jų pėdomis pasekė ir duktė Rita. Žemės ūkio mokslų magistro diplomą turinti ūkininkė greitai suprato, kad Europos Sąjungoje perspektyvūs bus tik dideli prekiniai ūkiai, todėl ėmė planuoti plėsti savąjį. 2008 m. pabaigoje Jurbarkų seniūnijos žemėtvarkininkui R. Kalinskaitė pateikė prašymą pirkti 280,3 ha laisvos valstybinės žemės. Kaip ir buvo reikalaujama, ūkininkė nurodė sklypus, kuriuos norėjo įsigyti Valuckų, Bandzinų, Vilniškių, Dargaitėlių, Globių bei kituose kaimuose, pateikė visus būtinus dokumentus ir pridėjo pageidaujamų sklypų planelius.
Du sklypai - 60 ha ir 4 ha – ribojosi su jos turima nuosava žeme, todėl jaunoji ūkininkė buvo tikra, kad juos įsigyti turės pirmumo teisę.
Žindaičių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto pradžia buvo paskelbta 2010 m. kovo pirmosiomis dienomis. Gegužės pradžioje ji sulaukė kvietimo 11 d. 14 val. atvykti į Jurbarko rajono  žemėtvarkos skyrių. Kartu su R. Kalinskaite aptarti projektuojamų sklypų važiavo ir jos mama Danutė.
„Jokio susirinkimo nebuvo, tik pro šalį koridoriuje eidama Žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalia Štuikienė pasakė, kad žemės visiems neužteks. Į kabinetą pretendentus pagal nurodytą laiką kvietė po vieną. Rita keturioliktoje eilėje buvo septyniolikta. Kai Rita nurodė, kad nori 60 ha sklypo greta savo žemės, matininkė Meilė Lodienė pasakė, kad jį pasirinko aukščiau eilėje buvęs pretendentas ir mums stebint pieštuku tą sklypą žemėlapyje užbrėžė. Užimti buvo ir dauguma kitų Ritos nusižiūrėtų sklypų, todėl duktė ėmė tuos, kurie dar buvo likę neužbrėžti – daugiausia mažus, nevertingus sklypelius, krūmais apžėlusias pamiškes“, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo D. Kalinskienė.
Iš 280,3 ha, kuriuos sudarė per dvidešimt prašyme nurodytų sklypų, R. Kalinskaitei valstybė pardavė vos 80 ha anaiptol ne pačios geriausios žemės. Nors jaunoji ūkininkė jautė didžiulį nusivylimą, ūkio plėtros planų neatsisakė, tik dar atkakliau nei anksčiau pirko sklypelius iš ūkininkauti atsisakančių kaimo žmonių.
Tačiau po metų, kai žemėtvarkos projektą vykdanti VĮ Valstybės žemės fondo matininkė M. Lodienė pradėjo matuoti Ritai sklypus, paaiškėjo, kad R. Urbonas kaip jaunasis ūkininkas, eidamas eilėje po R. Kalinskaitės, įsigijo daug vertingų žemės sklypų. Tarp jų – ir minėtą 60 ha žemės sklypą greta R. Kalinskaitės turimos nuosavybės.
Pradėję aiškintis Kalinskai sužinojo, kad R. Urbonas iš valstybės nupirko net dešimt Ritos 2008 m. parašytame prašyme nurodytų sklypų. Jaunoji ūkininkė kreipėsi į Jurbarko žemėtvarkos skyrių, pateikė raštišką prašymą dėl kilusio ginčo nesudaryti su R. Urbonu valstybinės žemės pirkimo sutarčių, tačiau Žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Štuikienė į šį prašymą neatsižvelgė.


Prokurorai korupcijos neįžiūri


R. Kalinskaitei liko vienintelė galimybė – kreiptis į teisėsaugą. 2011 m. liepos 2 d. ūkininkė apie R. Urbono žemės pirkimą pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai, rugpjūčio pabaigoje žemės pirkimo aplinkybėms patikslinti agentai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tirdami bylą Kauno apygardos prokurorai nustatė, kad Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė R. Tolpežnikienė, sudarydama eiles, pažeidė Žemės reformos įstatymą – neįtraukė R. Kalinskaitės į 13 eilę, nors ji pageidavo pirkti sklypus greta turimos žemės nuosavybės.
Įvertinus tai buvo nustatyta, kad R. Tolpežnikienė neatliko savo pareigų ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Tačiau nustačius įtariamuosius, R. Kalinskaitę pripažinus nukentėjusiąja ir pradėjus apklausinėti spec. liudininkus prasidėjo tai, ko teisybę ieškantys ūkininkai tikrai negalėjo tikėtis.
„Į mūsų namus atvyko trys Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai ir pradėjo daryti Ritai spaudimą, reikalauti, kad ji atsiimtų pareiškimą, galų gale pareiškė, kad apie šį pokalbį ji neturi teisės pasakyti nei tėvams, nei advokatei. Supratome, kad prasidėjo nesąžiningi žaidimai. Jų rezultatas – praėjusių metų balandį mus pasiekęs Kauno apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė
J. Kalinskas.
Toks nutarimas nesuprantamas dar ir dėl to, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos specialistai Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Štuikienės, vyriausiosios specialistės R. Tolpežnikienės ir matininkės M. Lodienės veiksmuose matė Baudžiamajame kodekse piktnaudžiavimu tarnyba vadinamo nusikaltimo požymių, matininkei M. Lodienei netgi buvo įteikę pranešimą apie įtarimus.
Ikiteisminį tyrimą atlikę specialistai turėjo pagrindą įtarti, kad M. Lodienė, veikdama R. Urbono naudai, tyčia žodžiu melagingai informavo R. Kalinskaitę, kad pageidaujamas valstybinės žemės sklypas jau pasirinktas kitų pretendentų ir tyčia nuslėpė, kad tai yra R. Urbonas. Tokiu būdu matininkė M. Lodienė sutrukdė R. Kalinskaitei pirkti valstybinės žemės sklypą pasinaudojant jai Žemės reformos įstatymo suteikta pirmumo teise.
Įtariamoji matininkė M. Lodienė prokurorams aiškino, kad Žemės ūkio rūmų direktoriaus nepažinojo, su niekuo dėl žemės pardavimo nesitarė, o R. Kalinskaitė 60 ha sklypo neprašė ir dėl jo jokių pretenzijų nei Jurbarko žemėtvarkos skyriui, nei matininkei neturėjo. Tą patį ji gali pasakyti ir apie kitus R. Kalinskaitės nepasirinktus sklypus, kuriuos ji buvo nurodžiusi savo prašyme.


R. Urbonas tyrėjus ir prokurorus įtikinėjo, kad jokie darbiniai reikalai jo kaip Žemės ūkio rūmų direktoriaus su Jurbarko žemėtvarkos skyriumi nesiejo, o darbuotojas pažįsta tik tiek, kiek yra matęs projekto procedūrų metu.
„Esame įsitikinę, kad tai visiška netiesa arba R. Urboną paveda atmintis. Nagrinėjant mūsų civilinį ieškinį teisme R. Urbonas pripažino, kad dar iki žemėtvarkos projekto pradžios bendravo ir su Jurbarko žemėtvarkos skyriaus darbuotojais, ir su matininke M. Lodiene, klausinėjo jų, kokie reikalai su projektu. Tame pačiame teisme Jurbarko žemėtvarkininkai kategoriškai paneigė, kad bendravo su R. Urbonu. Teismas turėtų nustatyti, kodėl ir R. Urbonas, ir žemėtvarkininkai sako netiesą, tačiau tas kažkodėl niekam nerūpi“, - stebėjosi J. Kalinskas.
R. Kalinskaitė buvo iškviesta į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą. Kad ji kviečiama liudyti, nebuvo pranešta net Ritos advokatei. O įtariamąja tapusi M. Lodienė buvo informuota, kad vyks akistata ir galėjo jai pasiruošti. Pajutusi, kad Specialiųjų tyrimų tardytoja elgiasi nesąžiningai, advokatė patarė R. Kalinskaitei akistatoje nedalyvauti.
Nors tyrimo metu buvo nustatyta nemažai pažeidimų, o matininkei net pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba, Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikaltimo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Genė Ramanauskienė nusprendė, kad nusikaltimas nebuvo padarytas. Žinant, kad G. Ramanauskienė yra dirbusi Jurbarke ir vyro tėviškėje greičiausiai vis dar turi pažįstamų, natūraliai gali iškilti klausimas, ar tokiam Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės nutarimui niekas nedarė įtakos.
R. Kalinskaitė prokurorės G. Ramanauskienės nutarimą apskundė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, vėliau – teismui. Šakių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Judita Sungailaitė abiejų prokurorų nutarimus panaikino ir grąžino ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūrai.
Klausantis Ritos, Danutės ir Jurgio Kalinskų, vartant krūvas prokuratūros raštų, skaitant Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus, kuriuose pripažįstami Jurbarko žemėtvarkos skyriuje padaryti pažeidimai, susidaro įspūdis, kad kažkam labai reikia numarinti šią bylą. Trukdo tik rankų nenuleidžiantys ūkininkai Kalinskai.
Gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui R. Kalinskaitė įteikė dar vieną skundą, kuriame išdėstė visus motyvus, verčiančius ją nesutikti su prokuratūros noru užsimerkti prieš, Ritos nuomone, akivaizdžią korupciją.


Direktoriui - išskirtinės sąlygos


Kol prokurorai ir teisėjai siuntinėja ikiteisminio tyrimo medžiagą vieni kitiems, ūkininkai Kalinskai teisme įrodinėja, kad dešimties R. Urbono nupirktų sklypų pirkimo - pardavimo sutartys yra niekinės ir turi būti panaikintos. Lietuvos valstybei jie pateikė 938 tūkst. Lt ieškinį.
„Teisme mes siekėme įrodyti, kad Rita neatsisakė sklypų, kaip teigia valstybei atstovaujantys žemėtvarkininkai, ir jos atsisakymo nėra todėl, kad ji buvo tyčia apgauta matininkės, pateikusios tikrovės neatitinkančią informaciją, jog tie sklypai jau yra pasirinkti aukščiau už ją eilėje buvusių pretendentų. Jei iš tiesų tuos sklypus, kurių Rita norėjo, būtų kažkas pasirinkę pirmiau jos, tai matininkė turėjo pažymėti akte, kad R. Kalinskaitei sklypų neliko. Byloje tokios medžiagos nėra, priešingai, visus sklypus, į kuriuos pretendavo Rita, pasirinko R. Urbonas, buvęs eilėje po jos. Akivaizdžiau ir būti negali, kad Ritos sklypai buvo rezervuoti, todėl atiteko R. Urbonui“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė J. Kalinskas.
Kad R. Urbonui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos įsigyti žemės, J. Kalinskas net neabejoja. Iš kaimyno įsigijęs sandėlį buvęs Žemės ūkio rūmų direktorius perėmė teisę prie sandėlio išsinuomoti 20 arų žemės sklypą, nes tokį prašymą žemėtvarkininkams buvo pateikęs ankstesnis pastatų savininkas. Jurbarko žemėtvarkos skyrius leido R. Urbonui ne nuomoti, o pirkti žemę, ir ne 20 arų, o dvigubai daugiau, dėl to sumažėjo J. Kalinsko sklypas. Nors iš R. Urbono priimtas pareiškimas žemei pirkti prie pastatų negalėjo būti įtrauktas į 2010 metų žemėtvarkos projektą, Jurbarko žemėtvarkininkai prie sandėlių jam pardavė dar ir 0,14 ha ariamos žemės.
Žindaičių kaimo ūkininkai Kalinskai mano, kad būdamas Žemės ūkio rūmų direktoriumi (dirbo iki 2011 m. gegužės 3 d.) R. Urbonas galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes turėjo plačius tarnybinius įgaliojimus, į jo pareigas įėjo nuolatinis bendradarbiavimas su žemės ūkyje veikiančiomis institucijomis, atstovavimas žemdirbiams jose, todėl turėjo galimybių daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką šiose institucijose dirbantiems valstybės tarnautojams bei valstybės įgaliojimus turintiems
darbuotojams. Dėl to jis, padavęs prašymą pirkti žemę metais vėliau nei R. Kalinskaitė, iš 150 pageidaujamų pirkti hektarų įsigijo 141 ha, o Rita – iš 280,3 ha – tik 80 ha.
„Jei ne įtaka, šių sklypų R. Urbonas tikrai nebūtų įsigijęs – nebent Rita iš tiesų būtų jų atsisakiusi jo naudai. Jokio raštiško atsisakymo duktė nerašė, todėl vietoj to, kad gintų žemdirbių interesus, R. Urbonas galimai pasinaudojo tarnybine padėtimi savanaudiškais tikslais, todėl sąžiningu jo laikyti mes tikrai negalime“, - „ŪP“ redakcijai tvirtino J. Kalinskas.


Žemėtvarkininkai teisme meluoja?


Teisybės ieškantys Žindaičių kaimo ūkininkai įsitikinę, kad žemėtvarkininkai teisme atvirai meluoja.
Valdininkai aiškina, kad vyko bendras pretendentų susirinkimas, nors visi pretendentai tvirtina, kad sklypus rinkosi už uždarų kabineto durų po vieną, aiškina, kad į kitus susirinkimus pretendentus kvietė registruotais laiškais, nors niekas jų negavo, o tai patvirtinančių dokumentų žemėtvarkininkai nepateikė net teismui. Keisčiausia, kad tų neįvykusių susirinkimų protokolai tvarkingai surašyti – J. Kalinsko manymu, tai akivaizdus dokumentų klastojimas.
„Man nesuprantama, kaip Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Štuikienė teisme gali aiškinti, kad, norint pirkti valstybinės žemės, reikia nurodyti tik jos kiekį. Vyriausybės nutarimas reikalauja nurodyti prašyme norimą pirkti žemės sklypą, o Nacionalinė žemės tarnyba pardavinėja ne plotus, o konkrečius sklypus. Nors teismui yra pateiktos išvados apie skyriaus darbuotojų padarytus pažeidimus Žindaičių žemėtvarkos projekto metu, apklausiama D. Štuikienė aiškino, kad jokių pažeidimų nepadarė ir nieko apie juos nežino – vadinasi, ji neigia net tai, ką praėjusių metų balandį tarnybinio patikrinimo metu nustatė Nacionalinės žemės tarnybos vadovas“, - „Ūkininko patarėjui“ piktinosi J. Kalinskas.
Žindaičių ūkininkai teisme išgirdo, kad jų kadastrinėje vietovėje laisvos valstybinės žemės netrūksta, tik kažkodėl Rita nepanoro jos pirkti.
„Tokiais pareiškimais negaliu atsistebėti – juk ir pats iš 43 ha, kuriuos norėjau įsigyti, tegavau nusipirkti tik 1 ha valstybinės žemės“, - traukė pečiais ūkininkas.
J. Kalinskas suprantąs, kad teisme žemėtvarkininkai melu bando išsisukti iš nemalonios padėties, bet yra įsitikinęs, kad Žemėtvarkos skyriaus juristas turi ginti ne kolegas, o valstybę ir jos įstatymus. Antraip turėtų eiti advokatauti, o ne imti mokesčių mokėtojų mokamą jam atlyginimą.
Šakių apylinkės teismas baigė nagrinėti Kalinskų civilinį ieškinį, tačiau sprendimo dar  nepaskelbė. Koks jis bebūtų, greičiausiai nebus galutinis. Teisingumas Lietuvoje – deficitinis dalykas ir anaiptol ne visiems pasiseka jį rasti. Ypač tuomet, kai valstybės turto gviešiasi viršininkai ir valdininkai, manantys, jog įstatymai rašomi ne jiems.

Mažiau...

Teritorijų planavimo įstatymas ,,prieš ir po“

Vanda VASILIAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Iki šiol mūsų šalies ūkininkams, pasišovusiems plėtoti gyvulininkystę ir norintiems pradėti statybą ar apleisto ūkinio pastato rekonstrukciją, tekdavo nueiti „kryžiaus kelius“, rūpintis ir ilgai laukti, kol reikalingi dokumentai bus parengti. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, teikiančios vilčių, kad palengvės statybų leidimų išdavimo tvarka, sutrumpės procedūrų kelias, kad savivaldybės dabar neturės teisės iš investuotojų reikalauti rengti detaliuosius planus. Pagal naująją tvarką, žemės sklypai bus formuojami Žemės įstatymo nustatyta tvarka, rengiant žemės valdos projektus… Kaip bus iš tikrųjų?

sausioSausio barikadose – gudrūs kaip žalčiai ir nekalti kaip balandžiai

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

1990 m. atkurtą Lietuvos valstybę buvo pasirengę ginti daug idealistų, tačiau jie neturėjo nei granatų, nei minų, nei prieštankinių raketų. 1990 m. rugpjūtį įsteigtas Krašto apsaugos departamento ginklų baras „Vytis“, vėliau tapęs valstybine eksperimentine ginkluotės gamykla. Inžinierius-konstruktorius, buvęs politinis kalinys Vytautas Stašaitis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad 1991 m. Sausio 13-osios agresijos išvakarėse „Vytis“ buvo pagaminęs 500 padegamojo skysčio butelių, vadinamųjų „Molotovo kokteilių“. Tačiau šiandien svarbiausias Sausio 13-osios simbolis – ne liepsnojantis bent vienas rusų tankas, o 13-ka beginklių Lietuvos patriotų karstų.

 

Daugiau straipsnių www.ukininkopatarejas.lt

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.