Lengvatinės kelionės su politinės korupcijos kvapu

Kauno kolegijos tyrimo rezultatus analizuojantis Jurbarko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Ganusauskas prakalbo apie būtinybę kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Jurbarko savivaldybės admi­nistracija jau kelintas mėnuo svarsto galimybę sumažinti vietinio susisiekimo maršrutų tarp Jurbarko ir Kauno – dabar į vieną ir į kitą pusę šiuo keliu per dieną pravažiuoja dvylika mažųjų autobusų. Lengvatas turinčių gyventojų kelionės savivaldybei per metus kainuoja daugiau kaip 60 tūkst. Eur. Kauno kolegijos studentų atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis važiuojančiųjų yra ne Jurbarko, o Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių gyventojai, tačiau Kauno savivaldybės kompensuoti už jiems suteiktas lengvatas nenusiteikusios.

Glaudėsi po valdžios sparnu Beveik du dešimtmečius šiuo vietinio susisiekimo maršrutu veža privati bendrovė. 1998 metais verslą Jurbarke pradėjusios kauniečio individualiosios įmonės savininkas Rolandas Alksnis turėjo giminystės ryšių su savivaldybei vadovavusiu meru Aloyzu Zairiu, todėl netrukus maršrutiniai taksi tapo reguliariai važiuojančia susisiekimo priemone, perėmė visus Jurbarko autobusų parko Kauno maršrutus, o 2012 metais buvo pertvarkyti į vietinio susisiekimo, tai yra savivaldybės dotuojamus, maršrutus. Įtarimų, kad UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ gali piktnaudžiauti kompensacijomis už lengvatų turinčių keleivių vežimą, savivaldybėje buvo seniai, tačiau iki 2014 metų, kol nebuvo atliktas auditas, niekas šios įmonės vairuotojų darbo nekontroliavo. 2014 metais savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad Jurbarko savivaldybės vadovai leido R. Alksnio įmonei vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais net neturint tam reikalingos licencijos, įmonės taikomi važiavimo tarifai nebuvo patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu. Nebuvo sudaryta ir sutartis su savivaldybe, nors kasmet šiai įmonei iš biudžeto Jurbarko rajono valdžia atseikėdavo po 200–300 tūkst. litų. Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Vida Rekešienė audito metu suskaičiavo, kad 2011–2013 metais „susidvejinusi“ R. Alksnio individualioji įmonė ir iš jos išaugusi UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ iš biudžeto gavo 470 tūkst. Eur. Įstatymas reikalauja, kad vežėjai, vežantys vietiniais susisiekimo maršrutais, turi būti parinkti konkurso tvarka, todėl savivaldybės kontrolierė 2014 metais įpareigojo administraciją skelbti konkursą ir su laimėjusia įmone pasirašyti sutartį.

Neįveikiama verslo tvirtovė 2014 metais pateiktos audito išvados buvusių savivaldybės vadovų nepradžiugino. Dabartinis Seimo narys Ričardas Juška tuomet spaudė Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojus važiuoti tikrinti vairuotojų išduodamų bilietų – tvirtino iš patirties žinantis, kad vairuotojai vogė ir vogs. Tačiau mero įvardytam vogimui savivaldybė net nesiruošė užkirsti kelio: nei konkurso teikti viešąsias paslaugas skelbė, nei sutarties su įmone sudarinėjo – tiesiog paliko viską, kaip buvę, todėl UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ dar ir šiandien sėkmingai kursuoja panemune ir kiekvieną mėnesį tiesia ranką į rajono biudžetą. Tokių išskirtinių sąlygų veikiausiai neturi nė viena kita šalyje veikianti keleivinio susisiekimo įmonė. Tik pasikeitus rajono vadovams, 2016 metų pavasarį Jurbarko savivaldybės taryba pagaliau patvirtino dotuojamų vietinio susisiekimo maršrutų sąrašą. Kad jame nėra maršruto Jurbarkas–Kaunas–Jurbarkas, niekas net neatkreipė dėmesio. Skandalas kilo tuomet, kai UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ vadovė Meda Alksnienė gavo savivaldybės pranešimą, jog nuo liepos 1 d. naikinamas leidimas vežti keleivius maršrutu Jurbarkas–Kaunas–Jurbarkas. M. Alksnienė tuomet įtikino politikus, kad jų sprendimas sužlugdys 17 darbuotojų turinčią įmonę, aiškino, kad Jurbarko savivaldybės administracijos išduotas leidimas vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais galioja iki 2017 metų liepos 1 d., todėl įmonė dar galėtų dirbti, o per tą laiką ji pakeistų maršrutų statusą ir vėl galėtų grįžti prie maršrutinio taksi. Praėjusių metų birželio mėnesį neeiliniame tarybos posėdyje politikai nusprendė įtraukti papildomą maršrutą į vietinių susisiekimo maršrutų sąrašą, tačiau dėl to niekas nepasikeitė – sudaryti neteisėtą sutartį su privačia įmone, kuri nebuvo parinkta viešojo konkurso būdu, savivaldybės administracija negalėjo.

Mikroautobusai panemune gyventojus į Kauną ir Jurbarką veža kas valandą – žmonėms patogu, bet Jurbarko savivaldybei kainuoja brangiai.

Privilegijų neturėtų būti Praėjo dar metai, leidimo galiojimas baigiasi, o įmonės problemos vis tiek neišsisprendė. Mažiau nei mėnesiui likus iki maršruto galiojimo pabaigos, M. Alksnienė vėl pradėjo žygius pas politikus – šįkart paprašė sudaryti sutartį neskelbiant viešojo konkurso. Įmonės vadovė nuogąstavo, kad, paskelbus konkursą, jį laimės kito rajono įmonė, todėl jurbarkiečiai neteks darbo. Kaip ir pernai, advokatauti įmonei ėmėsi nuolat ją globoję liberalcentristai, pateikę svarstyti sprendimo projektą, kuriame nurodė, jog tokią teisėtą sutartį galima sudaryti, kai reikia imtis skubių priemonių, kai nutrūksta paslaugų teikimas arba kyla rimtas pavojus, kad tokia situacija susidarys. Sprendimo projektą parengęs ir tarybai pateikęs Vidmantas Juzėnas aiškino, jog negalima palikti panemunės gyventojų be susisiekimo, nes jie netektų galimybės nuvažiuoti į Kauną, kur dirba, mokosi ar turi kitų poreikių. Tačiau savivaldybės administracijos juristai išsiaiškino, kad Kelių transporto kodeksas leidžia daryti tokią išimtį tik tuomet, kai „reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės“. Kad liberalcentristų siūlomas sprendimas prieštarauja įstatymui, Jurbarko savivaldybei patvirtino ir Konkurencijos taryba. Jos nuomone, savivaldybė savo pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos principus įvykdytų organizuodama konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą vežėjams, kurie vežtų visais ar kai kuriais maršrutais, ir užtikrindama galimybę visiems ūkio subjektams konkuruoti dėl šių paslaugų teikimo. „Savivaldybės yra nevaržomos parinkti kitus konkurencijos neribojančius būdus bendruomenės interesams būtinos paslaugos teikimui užtikrinti, pavyzdžiui, vykdyti konkurencingą procedūrą paslaugos operatoriui parinkti“, – sakoma Konkurencijos tarnybos Jurbarko merui Skirmantui Mockevičiui pateiktame atsakyme. Gegužės mėnesį savivaldybės taryba priėmė sprendimą leisti UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ vežti vietinio susisiekimo maršrutu „Jurbarkas–Kaunas–Jurbarkas“ tol, kol viešojo konkurso būdu bus parinktas vežėjas vežti šiuo maršrutu.

Prakalbo net apie STT Baigiantis birželiui, Jurbarko savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas pagaliau ryžosi pakomentuoti „Ūkininko patarėjui“ Kauno kolegijos studentų atlikto tyrimo duomenis. Rengdami kursinį darbą, dvi savaites kiekviename į Jurbarką ir Kauną važiavusiame mikroautobuse vairuotojo darbą stebėjo ir su keleiviais bendravo du studentai. Ataskaitose jie padarė 2 587 įrašus. Įdomiausia, kad studentų užfiksuoti duomenys rodo, jog 23 proc. keleivių mikroautobusų vairuotojai neišduodavo bilietų arba išduodavo lengvatinį bilietą tiems keleiviams, kurie neturėjo jokių lengvatų. „Kauno kolegijos skaičiavimai rodo, kad per mėnesį įmonė neteisėtai gaudavo nuo 4 iki 6,5 tūkst. Eur. Tai ir yra priežastis, dėl kurios kilo visas šitas konfliktas. Rajono vadovai apie tai kol kas nenori kalbėti, bet kažką daryti reikės – tokiam piktnaudžiavimui savivaldybė privalo užkirsti kelią. Manau, kad ši medžiaga turėtų būti įdomi Specialiųjų tyrimų tarnybai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Ganusauskas. Jurbarko savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas pripažįsta, kad maršrutas Jurbarkas–Kaunas–Jurbarkas gyventojams yra būtinas, tą rodo ir Kauno kolegijos atliktas tyrimas. Tačiau įvertinus tarpmiestinius maršrutus, kuriais veža kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų autobusų parkai, galima važiavimų skaičių per dieną nuo dvylikos sumažinti iki penkių. „Niekas nenukentėtų, o savivaldybei sumažėtų finansinė našta, nes lengvatines keliones tarpmiestiniais autobusais kompensuoja valstybė“, – sakė V. Ganusauskas. Nei Kauno miesto, nei Kauno rajono savivaldybė nesutinka kompensuoti Jurbarko savivaldybės įsteigtu maršrutu važiuojančių jų gyventojų lengvatų. Šiemet savivaldybės įsteig­tu nauju maršrutu Jurbarkas–Se­redžius vietinis autobusų par­kas pervežė 13 tūkst. moks­lei­vių. Pasak V. Ganusausko, dėl to gerokai sumažėjo Jurbarko auto­busų parko nuostoliai. „Natūralu, kad kai tokie kelionių mastai, privatininkai turi dėl ko plėšytis“, – mano vienas iš savivaldybės administracijos vadovų. Jo nuomone, savivaldybė turtėtų rūpintis savo keleivinio susisiekimo įmone, nes stengtis neteisėtais būdais užtikrinti gerovę privačiai įmonei, kaip buvo iki šiol, yra daugiau nei neetiška.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos