„Lidl“ pirkėjams atvėrė duris, o tiekėjams – vartus į Europą?

Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo krepšinio legenda Arvydas Sabonis, „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius Radostin Roussev-Peine, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ūkio ministras Evaldas Gustas bei Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz.

Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo krepšinio legenda Arvydas Sabonis, „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius Radostin Roussev-Peine, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ūkio ministras Evaldas Gustas bei Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz.

Iki šiol dažniausiai kaimyninės Lenkijos prekybos centruose „Lidl“ apsipirkinėję lietuviai šią savaitę savo šturmu įrodė, kad į visoje Europoje populiarias Vokietijos „Schwarz“ grupei priklausančias naujas parduotuves mūsų šalyje išties dedami dideli lūkesčiai. „Ūkininko patarėjas“ į pigesnio prekybos tinklo atėjimą į Lietuvos rinką linkęs žiūrėti ne tik iš vartotojo, bet ir iš šalies žemdirbių bei maisto produktų perdirbėjų pozicijų. Ne paslaptis, kad jie santykiais su didžiaisiais Lietuvos prekybos tinklais nebuvo patenkinti. Tad klausimas, kiek naujo „žaidėjo“ prekybos rinkoje atsiradimas šiuos santykius koreguos ir ką iš „Lidl“ išloš mūsų agroverslo sektorius?

Atsiveria plačios galimybės
Viena pirmųjų Lietuvos įmonių, sudariusių sutartį su naujuoju mažmeninės prekybos tinklu „Lidl“, yra UAB ,,Kietaviškių gausa“, 15 ha ploto šilt­namiuose auginanti agurkus, pomidorus ir salotas vazonėliuose. Šios įmonės vadovas Donatas Montvila teigia, kad sutarties tarp dviejų ūkio subjektų sąlygos yra komercinė paslaptis, todėl jos viešai atskleisti negalima.
„Kiekvienas prekybos tinklas turi skirtingą strategiją. Vieni savo vartotojams siūlo tiek vietinę, tiek atvežtinę produkciją, kiti – tik importinę. Prekybininkai patys kuria rinkodaros strategijas. Tarkime, mūsų produkcijos nerasite prekybos tinkle „Norfa“, kuriame daugiausia prekiaujama iš užsienio atvežtomis daržovėmis. Todėl su „Lidl“ tikimės ilgalaikio bendradarbiavimo, kuris bus naudingas abiem pusėms“, – kalba D. Montvila. Anot jo, kiekvienas naujas „žaidėjas“, atėjęs į rinką, sukelia tam tikrų pokyčių. „Įsitvirtinimas rinkoje nėra lengvas procesas, tačiau jis skatina konkurenciją ir suteikia įmonėms naujo impulso“, – teigia pašnekovas.
Apie konkrečias sutarties sąlygas nešnekus ir „Lidle“ prekybą žalumyninėmis daržovėmis pradėjęs Šalčininkų r. ūkininkas Evaldas Masevičius. „Sutartis sudaryta. Ji konfidenciali. O apie rea­lius rezultatus bus galima kalbėti ne anksčiau nei po metų“, – dėsto jis.
Vis dėlto tikėtina, kad sutartys su „Lidl“ tiekėjams yra patrauk­lios, nes „Ūkininko patarėjo“ kalbinta Skaistgirio žemės ūkio bendrovės padalinio „Žagarės pieninė“, kurios produkcija šiuo metu prekiaujama būtent keliuose prekybos tinkluose, komercijos direktorė Aina Strockienė neslepia, jog įmonės tikslas – patekti ir į „Lidl“. „Deja, esame dar labai jauna įmonė ir nesuspėjome įgyti „Lidl“ reikalaujamų ISO standartų sertifikatų. Tačiau rudenį tikimės dalyvauti atrankoje. Patekti į tokį stambų Europos prekybos tinklą, koks yra „Lidl“, sakyčiau, yra garbės reikalas“, – teigia A. Strockienė.
„Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė, pasakodama, kokie reikalavimai buvo keliami Lietuvos maisto perdirbimo įmonėms ir ūkiams, pageidavusiems tiekti savo produkciją į šio tinklo parduotuves, ir dėl kokių priežasčių lietuviškų produktų gamintojams yra naudinga sudaryti sutartis būtent su „Lidl“, teigia, kad bendradarbiaujama su tais tiekėjais, kurie gali pasiūlyti reikalavimus atitinkančios kokybės gaminių. „Siekiame būti patikimas partneris ir plėtoti ilgalaikį konstruktyvų bendradarbiavimą. Ieškodami tiekėjų orientuojamės į pagrindinį tikslą: pasiūlyti mūsų klientams geriausios kokybės kasdienio vartojimo prekių už patrauklią kainą. Dėl šios priežasties visose šalyse, kuriose vykdome veiklą, turime savarankiškai veikiančius pirkimo departamentus. Tai reiškia, kad kiekvienoje šalyje bendradarbiaujame su vietos tiekėjais, kurie gali pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Esame tarptautinis prekybos tinklas su daugiau nei 10 tūkst. parduotuvių 27-iose šalyse ir daugiau kaip 140 prekių paskirstymo centrų. Savo part­neriams siūlome ne tik ilgalaikį bendradarbiavimą, bet ir galimybę tiekti prekes mūsų tinklui užsienyje. Pavyzdžiui, ispaniškų maisto produktų galima nusipirkti mūsų parduotuvėse visoje Europoje. Toks pats yra mūsų tikslas ir Lietuvoje: siekiame vietos tiekėjams pasiūlyti galimybę tiekti prekes mūsų parduotuvėms Lietuvoje, o ateityje – galbūt ir mūsų tinklui užsienyje“, – pasakoja A. D. Gaižauskienė.
Į „Ūkininko patarėjo“ klausimą, ar tarp pirmųjų „Lidl“ tiekėjų Lietuvoje yra ir smulkiųjų gamintojų, pašnekovė, taip pat kaip ir patys tiekėjai, situacijos nekomentuoja.

Pirmąją dieną ankšta buvo ir parduotuvės viduje, ir lauke.

Pirmąją dieną ankšta buvo ir parduotuvės viduje, ir lauke.

Mažas kainas lemia dideli kiekiai
Dar prieš Lietuvoje atsidarant „Lidl“ viešojoje erdvėje sklandė nuomonė, kad jei tinklas deklaruoja, jog jame bus pigiau nei kitur, tikėtina, kad ir tiekėjams bus mokama mažiau, tačiau A. D. Gaižauskienė argumentuoja, kad patrauklias kainas „Lidl“ parduotuvėse lemia dideli prekių kiekiai, efektyvūs procesai ir kruopščiai apgalvotas produktų pristatymas. „Mūsų užsakymu gaminamos privačių ženklų prekės, kurių galima įsigyti išskirtinai prekybos centre „Lidl“, irgi suteikia puikią galimybę neaukojant produkto kokybės užtikrinti vartotojams patrauklią kainą“, – sako pašnekovė.
O į klausimą, kodėl tik 20 proc. maisto prekių sudarys lietuviški produktai, A. D. Gaižauskienė atsako, kad „Lidl“ siūlo apie 1600 įvairių prekių asortimentą, dauguma jų – privatūs „Lidl“ prekės ženklai. Apie penktadalį asortimento sudaro Lietuvos, apie pusę asortimento – Vokietijos, likusią dalį – kitų šalių (Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos bei kt.) gamintojų produkcija. Prekės perkamos centralizuotai ir paskirstomos į visas šalis. Kiekvienos valstybės „Lidl“ bendrovėje yra savarankiškai veikiantis pirkimo padalinys, todėl sudarydami asortimentą kiekvienoje šalyje atsižvelgiame į vietos gyventojų poreikius ir skonį. Lietuvoje, be tarptautinio asortimento prekių, bus ir šakočių, kibinų bei šašlykų, lietuvių mėgstamų skonių padažų.

Pirkėjus stebino daržovių bei kitų prekių kainos, kurios daug mažesnės nei kituose centruose ir turguose.

Pirkėjus stebino daržovių bei kitų prekių kainos, kurios daug mažesnės nei kituose centruose ir turguose.

Lietuviai lojalūs lietuviškiems produktams
Paprašyta pakomentuoti, kaip „Lidl“ atėjimas gali pakoreguoti iki šiol šalyje veikusių prekybos tinklų veiklą, „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė akcentuoja, kad „Maxima“ prekybos tinklas siūlo patį lietuviškiausią asortimentą, parduotuvių šviežio maisto skyriuose lietuviškų prekių vidurkis siekia 80 proc. Pačios lietuviškiausios kategorijos – kulinarijos gaminiai, kurie visi be išimties yra gaminami Lietuvoje, taip pat konditerijos (99 proc. lietuviškų) ir duonos gaminiai (94 proc.). Tarp lietuviškiausių kategorijų – ir šviežia paukštiena (84 proc. lietuviškų prekių), mėsos gaminiai (79 proc.) ir pieno produktai (78 proc.). Būtent šiuos produktus rinkdamiesi daugiausia lietuvių prioritetą teikia kilmės šaliai – t. y. renkasi Lietuvoje pagamintus produktus.
„Pastaraisiais metais „Maxima“ prekybos tinkle pirkėjų lojalumas lietuviškoms maisto prekėms nemenksta. Priešingai, jų pirkinių krepšeliuose lietuviškų produktų kasmet vis daugiau. 2015 m. pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 buvo pagamintos Lietuvoje, o 2014 metais jų buvo 6 iš 10“, – pastebi R. Saulytė.
Į klausimą, ar naujo tinklo atėjimas turės įtakos kainoms „Maximoje“ ir ar nesibaiminama, kad pirkėjai perbėgs į „Lidl“, pašnekovė neslepia, kad konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje Lietuvoje ir šiandien yra labai didelė. „Rinkoje sėk­mingai konkuruojame jau 25 metus. Pažįstame savo pirkėjus, tad galime pasiūlyti jiems tai, ko reikia – patį lietuviškiausią asortimentą, aukštą kokybę, patrauk­lią kainą, malonų aptarnavimą ir gerą patirtį apsiperkant“, – teigia „Maxima“ atstovė.
Anot jos, būtų klaidinga manyti, kad su „Lidl“ bus konkuruojama tik kaina: taip pat ir produkcijos kokybe, poreikius atitinkančiu asortimentu, apsipirkimo patogumu, – vardija pašnekovė.
Anot R. Saulytės, „Maxima“ stiprybė šiandien yra tai, kad šiuo metu bendradarbiaujama su maždaug 1000 Lietuvos tiekėjų, o smulkiesiems ūkininkams siūloma produkciją tiekti į mūsų didžiųjų šalies miestų prekybos centruose veikiančius turgelius – „Linkėjimai iš kaimo“.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Mildos JONKIENĖS, Irmos DUBOVIČIENĖS ir Juozo SKRIPKAUSKO nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.