Liepsnojanti Valentino širdis

Augalai irgi turi širdis – kraujuojančias ar liepsnojančias ne iš meilės, bet savo forma primenančias Valentino dienos simbolį.

Balta dama vonioje. Puikieji auskarėliai (Dicentra eximia) kitaip dar vadinami laukine kraujuojančia širdimi (1). Šiuos nepretenzingus augalus gali auginti net ir pradedantieji sodininkai. Tai daugiamečiai augalai, natūraliai augantys Japonijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje. Auskarėlių iš Japonijos į Didžiąją Britaniją 1840 metais atvežė škotų botanikas Robertas Fortune‘as.
Japonijoje pasakojama legenda, kaip atsirado kraujuojanti širdis. Jaunas vaikinas siekė merginos meilės. Jis padovanojo jai porelę triušių (tai du išoriniai žiedlapiai, primenantys triušį ilgomis ausimis), kurpaites (du tolimesni žiedlapiai) ir auskarus (žiedo forma kaip auskarai). Mergina ir toliau ignoravo įsimylėjėlį, jis iš nevilties persidūrė kardu (vidurinė kardo formos žiedo dalis) širdį.
Jei žiedą apverstume aukštyn kojomis ir šiek tiek praskleistume, pamatytume baltą damą, kuri maudosi rausvoje vonioje. Kartais šie augalai vadinami ir „ledi vonioje“.
Puikieji auskarėliai mėgsta saulėtą, pusiau pavėsingą vietą, lengvą dirvožemį, krūmo aukštis siekia vidutiniškai apie 60 cm. Mėgstami dėl širdelės formos žiedų. Visame pasaulyje žinoma apie 20 auskarėlių rūšių, Lietuvoje paplitę puikieji ir amerikiniai.
Puikieji auskarėliai žydi rausvais žiedais, kurie sudaro kekes. Žydi gegužės–birželio mėnesį ir antrą kartą rudenį. Žiedų kekės tinka ir puokštėms, ilgai laikosi pamerktos vandenyje. Dekoratyviai atrodo plunksniški, šviesiai žali lapai. Amerikinių auskarėlių žiedai irgi rausvi, žydi panašiu metu. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesi. Amerikinių auskarėlių keras žemesnis negu puikiųjų.
Auskarėliai yra dekoratyvūs daugelį metų, kerai kompaktiški, žiemą nereikia jų pridengti. Šaknys trapios, todėl geriau augalams iš karto parinkti nuolatinę augimo vietą.
Meilė rūke. Juodgrūdės (Nigella) dėl žiedų formos vadinamos meile rūke (2). Tai vėdryninių šeimos vienmečiai augalai, paplitę Viduržemio jūros regione. Juodgrūdės vertinamos ne tik dėl grožio. Dažniausiai jos auginamos kaip vaistiniai augalai, kaupiantys eterinius aliejus, sėklos naudojamos prieskoniams.
Juodgrūdės žydi pavieniais mėlynais, violetiniais, baltais, žalsvais žiedais. Lapai plunksniški, viršutiniai susitelkę po žiedu. Jų žiedai būna pilnaviduriai ir tuščiaviduriai. Žydi antroje vasaros pusėje, vėliau brandina sėklas dėžutėse. Juodos smulkios sėklos tinka mėsos patiekalams ir saldiems mieliniams pyragams gardinti. Žiedus galima skinti ir džiovinti, naudoti sausoms puokštėms.
Grožio krūmas iš Afrikos. Dar vienas tragiškai romantiškas augalo pavadinimas – kraujuojančios širdies vijoklis. Tai švent­medis (3), kuris dar vadinamas grožio krūmu.
Dažniausiai auginami Tomsono šventmedžiai (Clerodendrum thomsoniae) yra kilę iš Vakarų Afrikos, paplitę atogrąžiniuose miškuose nuo Senegalo iki Kamerūno. Augalas pavadintas misionieriaus Nigerijoje Williamo Cooperio Thompsono žmonos garbei. Iš tiesų žiedai verti, kad būtų dedikuoti gražiai moteriai – iš baltų taurėlapių kyšo skaisčiai raudoni vainikėliai. Tomsono šventmedžiai žydi pavasarį. Žiedams nubyrėjus, taurelės parausta.
Auga šviesioje vietoje, bet ne pietinėje, o rytinėje ar vakarinėje pusėse. Per daug karšta saulė vasarą gali nudeginti lapus. Šventmedžiai mėgsta drėgmę. Žiemą laikomi šiltoje patalpoje, saikingai laistomi. Šaltuoju periodu numeta dalį lapų, bet vėliau atželia. Žiemos pabaigoje reikia nugenėti, pradėti gausiau laistyti – augalai pradeda krauti naujus žiedus.

Rita Šemelytė

seimininke