Ligoniai – bandomieji triušiai

VVKT specialistė Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

„Visi Lietuvos žmonės kenčia nuo baisaus vaistų šalutinio poveikio. Kodėl niekas už tai neatsako?! Kodėl gydytojai, skirdami pacientui vaistus, nepasako, kas gali ištikti juos vartojant?! Medikai žino apie vaistų šalutinio poveikio pasekmes – faktų juk gausybė, – tačiau pacientams to nepasako! Didžiuliai pinigai už vaistus nulupami, todėl lobsta, prabangoje gyvena klanas – vaistų gamintojai, pardavėjai, medikai. Kodėl nė vienas iš jų neatsako už baisias vaistų šalutinio poveikio pasekmes, kodėl niekas žmonių negina?!“ – prašydama atsakyti į šiuos klausimus, į redakciją kreipėsi Kretingos gyventoja L. B.

Vieną organą gydo, kelis susargdina
Moteris papasakojo, kas nutiko jai, giminaičiams bei kaimynams vartojant gydytojų paskirtus vaistus, prašydama neminėti vardo, pavardės – bijanti medikų rūsčio bei dar atsainesnio gydymo.
L. B. redakcijai žinoma kaip ištikima „Ūkininko patarėjo“ skaitytoja, darbšti smulkaus ūkelio savininkė, dosniai su visais besidalijanti patirtimi, kaip auginti ir gydyti gyvulius, prižiūrėti daržus, kita išmintimi.
Pavasarį, vasarą moteris dar triūsė ūkelyje ir atrodė sveika, drūta, nuotaiki. Dabar, paskambinusi į redakciją, sakė likvidavusi gyvulėlius, mat neteko sveikatos. Jos neteko dėl vaistų šalutinio poveikio.
Kokius vaistus ir nuo ko vartojo O. B., kad neteko sveikatos?
„Į šeimos gydytoją kreipiausi, nes labai skaudėjo pečius. Kai man suleido vaistų, pasidarė labai bloga. Tada sudavė dar kažin kokių vaistų. Nuo tokio pečių skausmo gydymo ėmė kristi svoris, ištiko beveik insultas: atėmė kairę rankelę – nevaldžiau jos, dabar valdau, bet nelabai tvirta. Pasidariau neįgalus žmogus! – pasakojo kretingiškė, prisimindama kitą gydymo atvejį: – Kai pradėjau vartoti šeimos gydytojos prirašytus vaistus kraujagyslėms plėsti, jokio teigiamo efekto nejutau, atvirkščiai: ėmė svaigti galva, nebelaikiau išmatų, šlapimo, todėl buvau išvežta į ligoninę Klaipėdoje.“

Vyresniems žmonėms vaistų nėra?
Pasak L. B., ir sesuo neseniai išgyveno siaubą dėl vaistų šalutinio poveikio.
„Kai seseriai ėmė strigti širdies ritmas, ją su greitąja nuvežė į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Čia jai paskyrė namie vartoti kraują skystinančius vaistus. Mėnesiui jie kainavo baisingą sumą – 63 eurus. Nuo šių vaistų atsirado šalutinis poveikis – alergija: kūnas žaizdomis nuėjo. Kai sesuo kreipėsi į šeimos gydytoją dėl tokio šalutinio poveikio, jai skyrė kitus vaistus. Paskaitėme instrukciją – buvo nurodytas toks pats šalutinis poveikis kaip anų vaistų, tik žodžiai sukeisti vietomis.“
L. B. pastebėjo, jog daugelio vaistų instrukcijose parašyta, jog šalutinis poveikis gali ištikti 65 metų ir vyresnius žmones. „Paskaitykite: nuo 65 metų gali ištikti tas ir tas! Vadinasi, tokio amžiaus žmonėms vaistų nėra?! Kita problema – kad senų žmonių neįsileidžia į ligoninę. Kai seseriai sutriko širdies ritmas ir ją nuvežė į Kretingos ligoninę, čia ji laukė nuo 11 val. iki 15 val., tada išgirdome, jog vietų nėra – važiuokite namo. Kai dukterėčia, metusi komandiruotę, sukėlė vajų, greitoji nuvežė seserį į ligoninę Klaipėdoje. Čia jai, kaip sakiau, paskyrė stiprią alergiją sukėlusius vaistus.“

Be laiko – į kapus
Pasak kretingiškės, viena moteris žirklėmis įsidūrė į piršto galą: „Ryte atsibudo – pagalvė kruvina. Pasirodo, kraujas iš piršto vis veržėsi. Nuo šeimos gydytojos paskirtų vaistų ji buvo kaip nuo proto nušokusi – kraujas bėgo iš ausų.“
L. B. prisiminė 52 metų kaimynę: „Dėl šalutinio vaistų poveikio ji seniai ilsisi kapuose. Kai moteriai suleido dvi ampules, nuslinko visi plaukai, nuėjo 20 nagų. Netrukus ji mirė.“
Kretingiškė sakė kartą pa­skambinusi firmai, platinančiai baisaus šalutinio poveikio vaistus: „Ėmė klausinėti, kada tai prasidėjo, ir gana. Esame kaip bandomieji triušiai!“ Pasak L. B., jeigu, kaip laikraštis rašė, žmonės į vaistines sunešė 5 tonas senų vaistų, ar reikia geresnio įrodymo, kad apiplėšinėjami žmonės, ypač senjorai, už 30 tablečių mokėdami 63 eurus, paskui mesdami jas šonan dėl baisaus šalutinio poveikio?
Apibendrindama L. B. klausė: „Kodėl gydymo įstaigoje iš paciento paimamas parašas, kad jis sutinka su tyrimo bei gydymo metodais, tačiau niekas neatsako, kai toks gydymas sukelia kančias, priartina mirtį? Kodėl gydytojai tvirtina, jog vaistas tik tau skirtas ir pataria neskaityti instrukcijos?“

Nėra nekenkiančio vaisto
Sveikatos apsaugos ministerija nepanoro atsakyti į L. B. klausimus.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė, paprašyta pakomentuoti kretingiškės pateiktus faktus bei atsakyti į jos klausimus, sakė: „Kometuoti negaliu, nes moteris nenurodė, kokie vaistai buvo vartoti. Lietuvos rinkai tiekiami registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas įvertinti ir patvirtinti. Tačiau kiek­vienas vaistas turi ir gydomąjį, ir nepageidaujamą šalutinį poveikius. Nepageidaujamas poveikis pasireiškia ne visiems žmonėms, vartojantiems vaistą. Vaistų, kurie neturėtų šalutinio poveikio, nėra. Informacija apie galimą vaisto šalutinį poveikį visuomet nurodoma vaisto pakuotės lapelyje.
Gydytojas, skirdamas ligoniui vaistą, turi įvertinti paciento būklę, galimą vaisto sąveiką su kitais vartojamais vaistais, taip pat skiriamo vaisto kontraindikacijas. Vaistas skiriamas tuomet, jei jo nauda didesnė už jo galimą riziką paciento sveikatai.“
Pasak V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės, apie pasireiškusį šalutinį poveikį būtina pranešti gydytojui, nes jis gali koreguoti vaisto dozę arba kurį laiką pacientą stebėti, skirti gydymą kitu vaistu.

Informuoti galima nemokamu telefonu
„Informacija apie galimą vaistų nepageidaujamą poveikį pradedama rinkti jų kūrimo metu, tačiau ji nėra išsami dėl to, kad klinikiniai tyrimai trunka neilgai, o juose dalyvauja nedaug pacientų. Todėl, atliekant tyrimus, galima nustatyti tik dažniausiai pasireiškiančias nepageidaujamas organizmo reakcijas į vaistus, – aiškino VVKT specialistė. – Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, šalutinis vaistų poveikis stebimas nuolat, t. y. vaistui esant rinkoje, renkami duomenys apie jo sukeliamą šalutinį poveikį. Jie padeda sukaupti naują informaciją apie vaistų saugumą. Gavus naujų duomenų apie nepageidaujamą poveikį gali paaiškėti, kad tam tikroms pacientų grupėms, pavyzdžiui, sergantiesiems kepenų, inkstų ligomis, šių vaistų negalima vartoti. Nauja informacija visada nurodoma pakuotės lapelio vaisto charakteristikų santraukoje. Nustačius, jog vaisto keliama rizika didesnė nei nauda, jis pašalinamas iš rinkos.“
Taigi labai svarbu, kad ir gydytojai, vaistininkai, ir pacientai, jų artimieji apie nepageidaujamą vaistų poveikį praneštų VVKT. Tai padės surinkti daugiau informacijos apie vaistų saugumą.
Kur kreiptis patyrus, jog gydytojo skirti vaistai kenkia? Pasak V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės, pacientai turi būti atidūs vartodami vaistus – pajutę ką nors negero, pranešti vaistą paskyrusiam gydytojui arba vaistininkui bei paskambinti į VVKT nemokamu telefono numeriu 8 800 73 568. Informuoti galima ir elektroniniu paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt atsiunčiant užpildytą formą. Ją galima rasti internetinėje svetainėje www.vvkt.lt paspaudus nuorodą „Praneškite apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą!“

Pranešimus registruoja ir persiunčia
„Mums reikia pasakyti vaisto pavadinimą, kiek laiko jis buvo vartojamas, koks šalutinis poveikis pasireiškė, kiek jis truko. Mums svarbu žinoti, kokius kitus vaistus pacientas vartojo, ar buvo gydomas ligoninėje, kad nustatytume vaisto vartojimo ir šalutinio poveikio sąsają. Jei kyla neaiškumų, susisiekiame su pacientą gydžiusiu gydytoju“, – teigė V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė. Paklausta, ar kreipiantis į VVKT dėl nepageidaujamo šalutinio vaistų poveikio būtina pasakyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, teigė: „Bendraudami su žmonėmis matome, jog kai kurie baiminasi, ar jų pateikta informacija bus konfidenciali. Patikiname, kad apie nepageidaujamą reakciją pranešusio žmogaus duomenys –konfidencialūs ir neperduodami tretiesiems asmenims. Juolab kad pranešant pakanka nurodyti savo inicialus.“
Ką daro VVKT specialistai, gavę nusiskundimų vaistais? Pasak pašnekovės, VVKT kiekvieną gautą pranešimą registruoja, įvertina, persiunčia į Europos vaistų agentūros duomenų bazę. Joje kaupiama informacija apie registruotų vaistų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Tai padeda greitai keistis vaistų saugumo informacija, identifikuoti vaistų keliamą riziką, priimti sprendimus vaistų saugumo klausimais, kitaip tariant – garantuoti gydymą saugiais vaistais.

Lietuviai skundžiasi rečiau, nes greičiau miršta?
Kiek Lietuvoje gaunama pranešimų apie nepageidaujamą vaistų poveikį? Kokiais vaistais dažniausiai skundžiamasi? „Šiais metais gavome 457 pranešimus apie vaistų sukeltus nepageidaujamus poveikius. Iš jų 168 pranešimus pateikė gydytojai, 52 – pacientai, 24 – vaistininkai, 213 – patys vaistų gamintojai. Kiekvienais metais VVKT pranešimų apie nepageidaujamus poveikius gauna vis daugiau, ypač iš pacientų. Pernai iš pacientų gauti tik 23 pranešimai, šiemet – dvigubai daugiau. Tai liudija apie didėjantį pacientų aktyvumą. Iš visų šiųmečių pranešimų 346 buvo apie sunkias reakcijas. Joms priskiriamas ir kontraceptikų neveiksmingumas, ir anafilaksinis šokas, ištinkantis organizmui sureagavus į vaistus nuo skausmo. Dažnai pacientai skundžiasi nepageidaujamu vakcinų poveikiu – kad pasiskiepijus pakyla temperatūra arba injekcijos vieta parausta, tinsta, – aiškino V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė. – Laukiame pranešimų ir apie atvejus, kai pacientas per klaidą pavartojo ne tą vaistą, suvartojo klaidingą dozę ar vartojo vaistą ne pagal paskirtį. Pagal gaunamų pranešimų apie sunkias vaistų reakcijas skaičių Lietuva gerokai atsilieka nuo Švedijos, Prancūzijos, Italijos, Olandijos, tačiau lenkia Latviją ir Estiją.“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir redakcijos nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.