Liko už borto, nors širdis kupina meilės žemei

Joniškio žemės ūkio mokykloje lig šiol buvo rengiami trijų žemdirbiškų profesijų specialistai: technikos priežiūros, žemės ūkio gamybos ir dekoratyvinio apželdinimo verslų darbuotojai. Mokykloje tvyro nežinia, ar šių profesijų mokymo programos liks.

Baigėsi pirmasis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Prasidėjo antrasis, po trečiojo bus žinomi galutiniai rezultatai – kiek kurioje aukštojoje mokykloje yra pirmakursių ir ką jie studijuos.
Tačiau jau dabar aišku, kad šįmet į aukštąsias mokyklas bus priimta gerokai mažiau pirmakursių nei pernai, be to, neliks kai kurių studijų programų, tarp jų – susijusių su žemės ūkiu.
„Nejaugi Lietuvai nereikia žemės ūkio specialistų?“ – daug kam kyla klausimas žinant, jog aukštos kvalifikacijos specialistų kalvėje Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ir kai kurių kolegijų pirmakursiais šįmet netapo nemažai motyvuotų jaunuolių, norėjusių įsigyti su žemės ūkiu susijusią specialybę. Jie – o tai daugiausia kaimo jaunuoliai – dėl aukštojo mokslo sistemos pertvarkos liko už borto. Akivaizdu, kad už borto liks ir nemažai kaimų, miestelių jaunuolių, norėjusių žemdirbišką specialybę įgyti regioninėje profesinėje mokykloje. Mat ir profesinio mokymo sistemą palietė Tarptautinio valiutos fondo diktuojama pertvarka.

Nebėra šešių žemdirbiškų programų
ASU prorektorė doc. dr. Laima Taparauskienė vardija šios aukštosios mokyklos su žemės ūkiu susijusias studijų programas, kurios uždaromos – kuriose 2017–2018 mokslo metais nebus pirmakursių: sumanioji gyvulininkystė, žuvininkystė ir akvakultūros technologijos, hidrotechnikos statybos inžinerija (melioracija), žemės ūkio inžinerija, medienos mokslas ir vadyba, energetikos inžinerija.
Norinčiųjų studijuoti šias programas buvo, tačiau ne visi atitiko kokybinius reikalavimus – kai kurių pretendentų į minėtas studijas stojamasis, arba konkursinis, balas buvo mažesnis nei 3. Ankstesniais metais įstoti į universitetines aukštąsias mokyklas buvo galima ir su mažesniu konkursiniu balu. Šįmet Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kartelę pakėlė – uždraudė į universitetus, akademijas priimti studijuoti asmenis, kurių konkursinis balas mažesnis nei 3.
Kadangi į minėtas ASU studijų programas nebuvo surinkta pakankamai – po ne mažiau nei 10 – jaunuolių, jos buvo uždarytos.
„Dėl to labai liūdna, – sako L. Taparauskienė. – Liūdna, kad kaimiškųjų vietovių jaunuoliai, kurie silpniau mokėsi, nebegali įstoti į aukštąją mokyklą.“
Pasak prorektorės, šįmet labai daug kaimiškųjų vietovių jaunuolių į aukštąsias mokyklas negalėjo ir negalės įstoti dėl socialinės atskirties regionuose. Mat ne visų regionų moksleivių tėvai turi pinigų korepetitoriams samdyti, ne visų tenykščių pedagogų aukšta kvalifikacija. Dėl to sodiečių vaikų mokymosi rezultatai prastesni. Šie vaikai nėra kvailesni už miestiečių – tiesiog neturi galimybių išmokti chemijos, fizikos, kitų dalykų, kurių pažymiai lemia įstojimą į aukštąją mokyklą.

Sodiečiai pasiveja miestiečius
L. Taparauskienė pastebi, kad neretai kaimų, miestelių vaikai, kurie į ASU įstoja su mažu konkursiniu balu, bet yra labai motyvuoti, po pirmo antro kurso studijų rezultatais ima lenkti kai kuriuos nelabai motyvuotus bendrakursius, kurie įstojo su aukštesniu balu. Žinodami, kad patys turi kabintis į gyvenimą – už nugaros nėra tėvų, – rimtai kimba į studijas.
Pasak pašnekovės, šįmet mažiau nei pernai jaunuolių įstojo į ASU agronomijos, miškininkystės, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, žemėtvarkos specialybes. Antai pernai į agronomijos pirmą kursą priimta 118, šįmet – beveik 90 jaunuolių. Į žemės ūkio mechanikos inžineriją pernai – 41, šįmet – 13. Didžiausias atkrytis – miškininkystės studijų programoje. Pernai joje studijavo 61 pirmakursis, šįmet pakviesti studijuoti 32 jaunuoliai. Kiti nepakviesti galbūt ne vien dėl per mažo konkursinio balo – galbūt buvo pareiškę norą patekti į valstybės finansuojamą vietą, tačiau nepateko. Kita vertus, šįmet mažiau jaunuolių bandė laimę patekti į miškininkystės studijų programą. L. Taparauskienė neabejoja, kad taip atsitiko dėl miškų ūkio sektoriuje kilusios sumaišties, kurią sukėlė jo pertvarka.

Negalėjo pretenduoti į tikslinį finansavimą
Kad ASU bus mažiau žemės ūkio srities pirmakursių, lėmė ir tai, kad šįmet stojant į šią aukštąją mokyklą nebuvo galimybės pasirašyti sutarčių dėl tikslinio finansavimo, skiriamo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Taip atsitiko dėl to, kad, neseniai patvirtinus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, nebuvo priimti įstatymo įgyvendinamieji aktai, nors lėšos tiksliniam finansavimui yra skirtos. Pasak L. Taparauskienės, vėliau ŽŪM gali pasiūlyti žemdirbiškų studijų programų pirmakursiams, kurie už jas moka, pasirašyti sutartį, kurioje numatyta, kad jie baigę studijas kelerius metus dirbs tam tikroje įmonėje ar įstaigoje, už tai jiems bus kompensuojamos mokamos studijos. Prorektorė džiaugiasi, kad šįmet į agronomiją ir miškininkystę stojo motyvuoti jaunuoliai – su aukštais balais, nes gerai mokėsi ir pateko į valstybės finansuojamas vietas, kaip norėjo. Ir šiuo atveju pašnekovė apgailestauja dėl likusių už borto sodiečių vaikų, kurių konkursinis balas buvo 4, 5, bet jie nebandė į agronomiją ar miškininkystę stoti, žinodami, kad teks pačiam už studijas mokėti, tačiau lėšų nėra. ASU patekti į valstybės finansuojamas vietas galima su didesniu nei 5 ar 6 konkursiniu balu. Šįmet aukštųjų mokyklų žemdirbiškų profesijų pirmakursiams skirtos 177 valstybinio finansavimo vietos. Jų ASU dar likę, tad jaunuoliai, kurie priimti į kitos aukštosios mokyklos mokamą studijų vietą, per antrąjį ar trečiąjį priėmimo etapą gali bandyti laimę patekti į ASU miškininkystės, agronomijos, kitų žemdirbiškų nemokamų studijų vietą.

Sostinė yra sostinė – patraukliausia studentams
Šįmet pakelta kartelė ir stojant į kolegijas – neuniversitetines aukštąsias mokyklas. Didžiuma jų reikalavo ne mažesnio balo nei 1,6. Lig šiol su žemės ūkiu susijusias studijų programas vykdė vos viena kita kolegija. Ateityje jų gali sumažėti iki likusių Vilniuje, mat gretimi rajonai žemdirbiški, tad studijuoti artimoje sostinėje palanku. Antai Vilniaus kolegijoje rengiami veterinarijos ir agroverslo technologijų specialistai. „Šįmet į tris veterinarijos studijų grupes priėmėme 85 studentus – kiek ir planavome. Ši programa labai populiari. Kelerius metus neturėjome problemų dėl stojimo į ją ir ateityje, manau, neturėsime“, – sako Vilniaus kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vedėja Dovilė Liubinienė. Vilniaus kolegijoje šįmet sukomplektuota ir agroverslo technologijų studijų programos pirmakursių grupė, joje – 25 jaunuoliai.
Tačiau regioninių kolegijų, kuriose buvo žemės ūkio technologijų studijų programą situacija liūdnesnė – panaši į Klaipėdos, Utenos kolegijų.

Mažiau bus agroverslo technologų
„Neliko agroverslo technologijų ir kraštovaizdžio studijų programos, nes susirinko mažiau nei 15 jaunuolių“, – su pirmojo stojimo etapo į aukštąsias mokyklas rezultatais Klaipėdos kolegijoje supažindina jos atstovė.
Utenos kolegijoje, pasibaigus šiam stojimo į aukštąsias mokyklas etapui, tvyro nežinia, ar liks joje žemės ūkio technologijų studijų programa. „Norą joje studijuoti buvo pareiškę 38 jaunuoliai, tačiau kompiuterinė programa gražia forma daugumą nubraukė, palikdama 9. Minimalus studentų skaičius, kad programa mūsų kolegijoje gyvuotų, – 10“, – aiškina Utenos kolegijos direktorius Gintaras Bužinskas, tikėdamas, kad iki trečiojo etapo stojimo į aukštąsias mokyklas pabaigos atsiras trūkstamas jaunuolis. „Bet tikėjimo ir noro, kad aukštosiose mokyklose liktų su žemės ūkiu susijusios studijų programos, neužtenka, jei šiuo klausimu nebus palankios valstybinės politikos. Kad šalyje liktų žemės ūkio specialistų – visos visuomenės rūpestis“, – įsitikinęs G. Bužinskas. Jo nuomonė panaši į L. Taparauskienės. Esą Lietuva, žemės ūkio tradicijų šalis, kur palankios sąlygos ūkininkauti, negali likti be šios srities specialisto. Žemdirbiškas specialybes įsigyti norintys kaimo vaikai turi tai, ko neturi kai kurie miestiečiai, kurių pažymiai geresni.

Konkursinį balą derėtų diferencijuoti
„Žemdirbiška profesija ypatinga – reikia turėti širdį, kupiną meilės savo kraštui, žemei. Valstybė žemės ūkį dotuoja, tačiau žemės ūkio studijų – ne. Neatsižvelgia į regioniškumą. Su žemės ūkiu susijusiame mokyme nėra jokios specialios valstybinės politikos. Darykime išlygas kaimiškųjų vietovių jaunuoliams, kad daugiau jų galėtų įgyti žemdirbišką išsilavinimą ir dirbtų regionuose“, – teigia Utenos kolegijos direktorius G. Bužinskas, apgailestaudamas, kad dėl naujosios būsimų studentų atrankos sistemos tokią širdį turintys jaunuoliai lieka už borto. Pasak jo, šįmet 1 292 jaunuoliai, pateikdami prašymą stoti į vieną ar kitą kolegiją, buvo paminėję agroverslo technologijų studijų programą, tačiau dauguma liko už borto.
Pasak ASU prorektorės L. Ta­parauskienės, valstybės pasirinktas modelis, kai stojant į visas aukštojo mokslo studijų programas reikia ne mažesnio konkursinio balo nei 3 arba 1,6 (kolegijose), yra neteisingas. Pavyzdžiui, aukštesnis balas galėtų būti stojant į prestižinę medicinos studijų programą, žemesnis – į žemdirbišką, kurioje nereikia ypatingų chemijos ar fizikos, matematikos žinių.

Žmonių likimus sprendžia automatika
Žemdirbiškų mokymo programų likę ir retoje profesinėje mokykloje. Kuriose likę, taip pat sklando didžiulė nežinia, ar naujaisiais mokslo metais bus žemdirbiškų profesijų pirmakursių. Pirmojo stojimo etapo į jas rezultatai paaiškės rugpjūčio 17 d.
„Profesinio mokymo sistema – aklavietėje“, – atsidūsta Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis, neslėpdamas abejonių dėl naujosios – centralizuotos – priėmimo į profesines mokyklas tvarkos.
ŠMM birželį nusprendė, kad prašymus į jas reikia pateikti kaip ir į aukštąsias mokyklas – per internetinę LAMA BPO sistemą. Per ją vykdomas priėmimas į profesines mokyklas. Ankstesniais metais prašymą priimti į profesinę mokyklą reikėjo pateikti tos mokyklos priėmimo komisijai.
Pasak L. Jonaičio, ši sistema įvesta staigiai. Be to, nejaugi 14–15 metų moksleiviai taip motyvuoti, kaip baigusieji 12 klasių, kad galėtų lengvai nuspręsti, kokias profesines mokyklas kokia eile išvardyti prašyme, vildamiesi patekti į kurią nors. Jei moksleivis prašyme išvardijo penkias mokyklas, automatika nuspręs, kuri jam skirta. Tad kol kas profesinių mokyklų vadovai kompiuteriuose mato, kiek jaunuolių panoro mokytis kiekvienoje, tačiau nežinia, ką sureguliuos automatika. Antai jei automatika „sukrės“ 22 jaunuolius į Šiaulių profesinio rengimo centro automobilių mechanikos specialybę, o į panašią technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę Joniškio žemės ūkio mokykloje „sukrės“ tik 15, pastarojoje šios mokymo programos neliks. „Viską sprendžia automatika“, – apgailestauja L. Jonaitis. Jis ir ankstesni pašnekovai priduria, jog šįmet mažiau pirmakursių bus ir dėl neslūgstančios emigracijos.

Ūkininkai nepajėgia išlaikyti darbuotojų
„Šįmet norinčiųjų studijuoti aukštosiose universitetinėse mokyklose buvo 8 proc. mažiau nei pernai, o kolegijose – 3 proc. mažiau“, – sako Utenos kolegijos direktorius G. Bužinskas.
Pasak L. Jonaičio, kaip gali nemažėti norinčiųjų studijuoti ar mokytis profesinėse mokyklose, jei kasmet emigruoja apie 80 tūkst. tautiečių – beveik visas Šiaulių miestas, jame apie 90 tūkst. gyventojų. „Kaimuose ir miesteliuose beveik nelikę vaikų. Rajonuose kasmet uždaroma po 1–2 mokyklas. O Vilniaus, Kauno, Klaipėdos darželiuose spūstis – vaikai netelpa. Niekas nenori gyventi kaime, nes nėra nei darželių, nei mokyklų, nei autobusai važiuoja. Čia gausu namų, užkaltais langais, – jų niekas neperka. ES patvirtino tik du Lietuvos regionus – Vilnių ir likusią Lietuvą… Vilniuje ir darbų yra, ir algos kitokios, o ką Joniškyje turime? Prieš 10 metų Joniškyje ir rajone buvo 32 tūkst. gyventojų, dabar – 15 tūkst. Svetur tautiečius gyventi varo klestintis nedarbas. Kaip jis neklestės, jei gamybos nėra. Lietuva grūdų užaugina ir tie parduodami – anksčiau gyvuliams sušerdavome, dabar ir tų beveik neliko. Jei žmonės turėtų darbo ir gautų už jį padorų atlygį, jie dirbtų, neemigruotų“, – svarsto Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius, pastebėdamas, jog ūkininkas, turįs 200 ha, negali išlaikyti darbuotojo. Ir stambesni Lietuvos ūkininkai niekada negalės darbuotojams mokėti tokių atlyginimų, kaip ES šalių ūkininkai, gaunantys didesnes išmokas.
L. Jonaitis apgailestauja, kad jo vadovaujamos žemės ūkio mokyklos modernioje mokymo bazėje, įrengtos už ES lėšas, specialistai rengiami emigracijai: „Už jų pinigus puikią mokymo bazę įsirengėme, jiems specialistus ir rengiame.“

Veterinarinės studijos – populiarios
Džiugios nuotaikos vyrauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (VA) Veterinarijos fakultete. Jo dekanė prof. dr. Vita Riškevičienė patvirtina, jog jau dabar į veterinarijos medicinos studijų programą pakviesta 150 jaunuolių – „tiek, kiek ir norėjome“. Jie aktyviau nei pernai pasirašo sutartis. Per pirmąjį etapą pasirašė 122 pakviestieji. Į valstybės finansuojamas vietas buvo pakviesti 76, o sutartis jau pasirašė 63 stojantieji. Kiti pakviestieji delsia pasirašyti sutartis galbūt todėl, kad jų pirmas prioritetas buvo kitas, todėl jie tikriausiai laukia antrojo etapo.
Pasak dekanės, šįmet stojimo į veterinarinę mediciną tendencijos net geresnės nei pernai ir todėl, kad buvo nemažas konkursas. Veterinarinę mediciną pirmuoju numeriu buvo pasirinkę 183 jaunuoliai. Iš viso norinčiųjų ją studijuoti buvo 699. Veterinarinės medicinos studijos populiarios dėl didesnių galimybių įsidarbinti.
Kai kuriems pašnekovams gaila, kad dėl išbalansuotos švietimo sistemos ir lėšų stokos daugelis kaimiškųjų vietovių jaunuolių nepateko į aukštąsias mokyklas. Neseniai į vieną aukštąją mokyklą atvykęs Biržų rajono vaikinas sakė: „Aš vienintelis iš klasės abiturientų atitinku konkursinio balo, ne mažesnio nei 3, kriterijus.“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė 

Joniškio žemės ūkio mokyklos nuotrauka