Lina Minderienė: „Nėra nuostabesnio garso nei į pašto dėžutę įkrintančio voko“

Vienos didžiausių šalies įmonių Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė įsitikinusi, kad verslo sėkmei svarbi ne tik logika, racionalumas, bet ir nuojauta, įžvalgumas, gebėjimas išklausyti. Šios savybės jai padėjo bankrutuojančią bendrovę paversti pelninga ir išsklaidyti abejones, kad tradicinis paštas skaitmeninių technologijų eroje nebereikalingas. Ateities laiškininkai, aprūpinti išmaniaisiais prietaisais, pašto paslaugas galės teikti tiesiai kliento namuose, bet ranka rašytas laiškas ar atvirukas tebėra nepakeičiamas būdas dalytis šiluma su artimu žmogumi.

Visų „Šeimininkės“ skaitytojų vardu sveikindama su lapkričio 16-ąją minima Lietuvos pašto diena iš pradžių paklausiu: kaip švęsite Lietuvos pašto 98-erių metų sukaktį? Kasmet bendražygius ir svečius pakviečiate į kokį nors ypatingą renginį, o šiemet?
Kasmet vis labiau artėjant Lietuvos pašto šimtmečio sukakčiai pastebiu, kad tarp mūsų – pašto darbuotojų – atsiranda stipresnis pasididžiavimas savo profesine veikla. Ne kiekvienas gali pasigirti, kad dirba įmonėje, sukaupusioje tokią ilgametę patirtį. Turtinga istorija ir išlaikytos senos tradicijos yra tvirtas pamatas, ant kurio šiandien kuriame bendrovę, gebančią atsakyti į ambicingus ateities iššūkius.
Kiekvieną rudenį Lietuvos paštas pažymi dvi svarbias datas: spalio 9-ąją, kai minima Pasaulinė pašto diena, ir lapkričio 16-ąją – mūsų bendrovės įkūrimo dieną. Šios dvi simbolines datos įprasmina mūsų – pašto darbuotojų – veiklos svarbą. Tai profesinė šventė, kuri pažymi, kad ir XXI amžiuje – interneto ir skaitmeninių technologijų epochoje – paštas vis dar svarbus ir reikalingas.
Turime tradiciją lapkričio 16-ąją originaliai ir kūrybiškai pasitikti į paštus užsukančius savo klientus, o verslo partnerius pakviečiame į šventinį koncertą. Laikomės tradicijų, tad ir šiemet turėsime kuo nustebinti kolegas, klientus ir ilgamečius verslo part­nerius, bendradarbius.
Šiomis dienomis turėjote dar vieną progą švęsti – savo gimtadienį. Ar tam atradote laiko, ko pati sau linkėjote?
Šiemet mėginau tyliai ir nepastebimai prasprūsti, bet nuo išradingų kolegų, artimiausių draugų ir bičiulių paslėpti dar vienos metų sukakties nepavyko… Šventinio torto žvakutę užpūčiau su šeimos nariais.
Žinau, kad asmeninę sėkmę žmogus turi susikurti pats, todėl palinkėjau sau sveikatos, energijos ir optimizmo, neprarasti tikėjimo, kad esame savo laimės kalviai.

Pelnėte nominaciją „Verslo švyturys“, Jūsų vadovaujama įmonė – ne tik viena didžiausių pašto ir kurjerių paslaugas teikiančių bendrovių šalyje, bet ir vienas didžiausių darbdavių. Kokių principų laikotės vadovaudama tokiam gausiam ir, aišku, labai moteriškam kolektyvui?
Pasitikėjimas savo komanda yra sėkmingo darbo garantas kiekvienos įmonės vadovui. Drąsiai galiu pasakyti, kad didžiausia Lietuvos pašto stiprybė – veržli, stipri ir susitelkusi komanda. Labai džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojai – nuo aukščiausių administracijos vadovų iki laiškininkų – atviri naujovėms. Jie yra didžiausia proveržio jėga, leidžianti keistis, tapti šiuolaikiška ir modernia įmone. Tikiu, kad ir toliau užteks parako drąsiai žengti į priekį, augti ir tobulėti.

Turite ekonominį išsilavinimą, bet esate sakiusi, kad priimdama sprendimus pasikliaujate ir moteriška nuojauta. O kokios asmeninės savybės labiausiai praverčia?
Nuojauta, intuicija ir įžvalgumas yra vienos svarbiausių verslo sėkmės formulės dedamųjų. Labai dažnai reikia greitų sprendimų, tačiau užstringama šalto racionalumo ir logikos rėmuose. Tokiomis akimirkomis remiuosi moteriška nuojauta, kuri kol kas neapgavo. Įsiklausymas į žmones ir gebėjimas juos išgirsti, įsigilinimas į detales, mano galva, yra moterų vadovių pranašumas. Šios asmeninės savybės man irgi nesvetimos.

Kokie svarbiausi pokyčiai įvyko Lietuvos pašte per tą laiką, kai einate generalinės direktorės pareigas? Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti?
Atėjau dirbti į Lietuvos paštą, kuris skendėjo didžiulėje finansinėje duobėje. Negana to, tikinčių, kad tradicinis paštas gali išlikti šiuolaikinių technologijų eroje, tebuvo likę vienetai. Tai buvo vienas didžiausių gyvenimo iššūkių, kurį priėmiau žinodama, kad lengva nebus. Lengva nebuvo.
Prireikė trejų nuoseklaus darbo metų, kad ištrauktume įmonę iš bankroto dugno. 2012-aisiais pirmąkart savo istorijoje Lietuvos paštas valstybei išmokėjo dividendus. Tapome valstybės valdoma įmone, kuri neša grąžą mokesčių mokėtojams. Per pastaruosius metus Lietuvos pašto išplėstas teikiamų paslaugų spektras ir sėkmingai diegiamos inovacijos tapo pavyzdžiu, kad ir valstybės valdomos įmonės yra lanksčios, inovatyvios, geba įsitvirtinti konkurencingoje rinkoje ir gali tapti lygiavertėmis jos dalyvėmis. Manau, laiku supratę, jog turime keistis, priėmėme toliaregiškus sprendimus. Jie, žvelgiant iš nūdienos perspektyvos, pasiteisino.
Kaip pavyko pakeisti darbuotojų mąstymą, padidinti motyvaciją, prie bankroto ribos buvusią bendrovę paversti pelninga?
Išgyvenome didelių pokyčių laiką, kiekvienas turėjome apsispręsti: trauktis, pasirinkti lengvesnį ir patogesnį kelią arba ryžtis eiti į priekį, siekti neįmanomo, kaip tąsyk daugeliui atrodė. Kalbėjomės su žmonėmis, bet nesiekėme jų įtikinti, priešingai – norėjome, kad patikėtų bendru išsikeltu tikslu. Darbuotojams svarbu jausti, kad jų darbas prisideda prie realių pokyčių. Darbuotojai, kuriais pasitikima, išsiugdo didesnį atsakomybės jausmą, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis.
Visada laikiausi nuomonės, kad būtina investuoti į žmones: rūpintis jų kvalifikacija, ieškoti būdų, kaip jie galėtų tobulėti ir siekti naujų žinių, įgūdžių. Imlių, smalsių darbuotojų pastangomis šiandien Lietuvos paštas sparčiai keičiasi. Supratome, kad tobulėjant technologijoms ir didėjant konkurencijai kiekviena prasnausta minutė gali būti pragaištinga.

Atidarytas naujos koncepcijos klientų aptarnavimo centras, populiarėja išmanusis pašto korespondencijos siuntimo būdas – naujoviškų paslaugų vis daugėja. Kaip sekasi pateisinti kintančius klientų poreikius ir lūkesčius? Kokį regite ateities paštą?
Gyvendami sparčiai besikeičiančiame ir modernėjančiame pasaulyje turime galvoti ne tik apie esamus, bet ir apie būsimus klientus, jų lūkesčius, poreikius.
Visai neseniai pristatėme „Ateities laiškininko“ koncepciją, kuri iš esmės keičia pašto paslaugų teikimą. Interneto epochoje laiškininkai taps išmanūs: jie bus aprūpinti šiuolaikiniais prietaisais, leisiančiais pašto paslaugas suteikti kliento namuose.
Pašto paslaugos taps prieinamesnės, jomis pasinaudoti galės net ir turintys fizinę negalią ar senyvi žmonės.
Tikiu, kad ateities Lietuvos paštas bus dar imlesnis pokyčiams ir naujovėms, žengsime koja kojon su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis. Nors pašto darbuotojai bus „apginkluoti“ išmaniaisiais prietaisais, nuoširdumas, draugiškas ir mandagus bendravimas su klientais – net ir skaitmenizacijos amžiuje išliks vertybe.

Ar Jūsų darbo grafikas vis toks pat intensyvus kaip prieš kelerius metus ir dirbate pasibaigus darbo laikui? Ar dėl to nenukenčia šeima, juk esate ir dviejų sūnų mama?
Esu labai dėkinga trims savo vyrams – sutuoktiniui Pauliui, sūnums Rokui ir Martynui, kurie visada mane palaikė ir drąsino profesiniame kelyje. Šeima yra didžiausias mano ramstis, todėl visada stengiuosi rasti jiems laiko.
Išties prisimenu, kad pirmieji darbo Lietuvos pašte metai buvo neapsakomai sunkūs. Dirbdavau iki išnaktų, dažnai tekdavo išvažiuoti į ilgas ir varginamas komandiruotes. Pripažįstu, kad tuos kelerius metus namuose nebuvo nei žmonos, nei mamos. Labiausiai padėjo vyras, kuris mane puikiai suprato ir palaikė. Esu dėkinga, kad jam užteko kantrybės palaukti. Dažnai pagalvoju, jog man labai pasisekė…
Šiandien viskas yra stoję į savo vietas. Bendrovėje situacija pagerėjo, tad galiu kontroliuoti darbo reikalus ir asmeninį laiką, kurį daugiausia praleidžiu su šeima.
Kokias šeimos tradicijas puoselėjate?
Viena svarbiausių tradicijų mūsų namuose yra Kūčių vakarienė, kai prie bendro vaišių stalo susirenka visa šeima: vaikai, mano ir vyro tėvai, artimiausi draugai. Tai būna kone vienintelė per metus susiėjimo draugėn akimirka, todėl visada jai ypatingai ruošiuosi. Pagal mamos receptus pagamintos šventinio stalo vaišės, žaidimai ir trumpiausios nakties burtai, išskirtinis dėmesys vieno kitam yra nekintančios tradicijos, kurias palaikome ir puoselėjame.

Ar atrandate laiko sau, kaip mėgstate leisti laisvalaikį?
Po itin sunkios darbo dienos maloniausia atgaiva yra geras filmas ar ramus vakaras su knyga. Ir aš, ir šeima esame aktyvaus poilsio mėgėjai, todėl dažnai savaitgaliais sėdam ant dviračių, o žiemą lipam ant slidžių. Sportas padeda atsipalaiduoti, įsikrauti jėgų ir teigiamų emocijų, įveikti stresą. Savaitgaliais eksperimentuoju virtuvėje, gaminu ką nors skanaus. Šeimos vyrai sako, kad šis mano pomėgis jiems labiausiai patinka…

Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai, madai? Kokių drabužių Jūsų spintoje daugiausia?
Kaip ir kiekviena moteris rūpinuosi savo išvaizda tiek, kad pati gerai jausčiausi. Domiuosi mados tendencijomis, bet man svarbiausia, kad apranga būtų patogi, nevaržytų. Norėdama palaikyti gerą savijautą, jau daug metų lankau pilateso mankštą.
Mano drabužių spintoje – įvairūs kostiumėliai ir suknelės. Labai dažnai yra oficialių susitikimų, kurie reikalauja atitinkamo aprangos kodo. Laisvalaikiu aukštakulnius iškeičiu į sportbačius ir laisvesnę aprangą, nes esu aktyvaus gyvenimo būdo propaguotoja.

Teko girdėti, kad Jums patinka gaminti. Gal pasidalysite su mūsų skaitytojais kokiu nors receptu?
Išties domiuosi kulinarija ir išbandau vis naujus įvairių šalių virtuvių receptus. Idėjų semiuosi iš knygų, žurnalų ar interneto forumų, užsienio kelionių. Vienas mano mėgstamiausių vasaros receptų – kepti cukinijų žiedai. Tai delikatesas išrankiausiems gurmanams, bet jį lengvai gali pagaminti kiekviena šeimininkė. Dviem porcijoms prireiks 6 cukinijų žiedų, 150 gramų varškės arba rikotos sūrio, 2–3 česnako skiltelių, įvairių prieskoninių augalų, aliejaus kepti, druskos ir pipirų. Česnakus ir prieskonines žoleles smulkiai sukapokite ir sumaišykite su varške, įberkite žiupsnelį druskos ir pipirų. Iš varškės rankomis sulipdykite 6 rutuliukus. Švelniai praskleiskite žiedus ir tarp žiedlapių įsprauskite varškės rutuliuką. Žiedlapių viršūnėles lengvai užsukite, kad neiškristų įdaras. Keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus ir žiedus iš abiejų pusių apkepkite. Neįprastas, bet labai sveikas, paprastas ir pigus valgis. Patikėkite, abejingų šiam italų virtuvės patiekalui neliks!

Netrukus pradėsime ruoštis Kalėdoms. Ar pati siųsite sveikinimo atvirukus paštu?
Esu iš tų žmonių, kuriems ranka rašytas laiškas ar atvirukas yra vertybė, būdas dalintis šiluma su artimu žmogumi. Kiekvienais metais prieš Kalėdas, kad ir koks būtų įtemptas prieššventinis laikotarpis, visada randu laiko prisėsti ir savo draugams bei artimiesiems parašyti atvirukus. Labai džiaugiuosi, kai ir savo asmeninėje pašto dėžutėje randu sveikinimų. Jie būna kitokie – šventiškesni, šiltesni, tikresni.
Ne veltui sakoma, kad nėra nuostabesnio garso už į pašto dėžutę įkrintančio voko, kuriame – mylimo žmogaus ranka rašytas laiškas. Linkiu visiems jį išgirsti.

Giedrė Budvytienė

Liudo Masio nuotrauka