„Literatūrinė žiema“ kaito nuo poetinio karščio

Gruodis Panevėžio kultūriniame gyvenime turi ryškų akcentą – kas antri metai rengiamą siautulingą ir žodingą festivalį „Literatūrinė žiema“. Šiemet vyko tryliktasis, tarptautinis, sukvietęs į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką arti šimto menininkų – vertėjų, leidėjų, dailininkų, fotografų, bet daugiausiai – poetų, net Nacionalinės premijos laureatų. Kad kūrėjai galėtų paskanauti Panevėžio žemėje augintų gėrybių, pasirūpino rėmėjais tapę agroverslo atstovai, krašto ūkininkai. O festivalio sumanytoja ir ilgametė jo rengėja, tikroji nekasdienio šurmulio siela – poetė Elvyra Pažemeckaitė po kelių dienų bus sveikinama ir kaip išrinktoji Metų panevėžietė.

Premijos – už talentą, o ne „literatūriniams vargšams“ Panevėžio poezijos ir eseistikos festivalį „Literatūrinė žiema“ šiųmetė Elenos Mezginaitės premijos laureatė – poetė Erika Drungytė įvardijo kaip išskirtinį šalies literatūrinių švenčių kontekste. „Šis festivalis pasižymi kuk­liųjų kūrėjų pamatymu, tokia kukli buvo ir E. Mezginaitė, talentinga, bet nepastebima. Kiekvienas čia nuoširdžiausiai pasitinkamas, apglostomas, išbučiuojamas, apdovanojamas, dėl to visi ir nori atvažiuoti“, – kalbėjo E. Drungytė, nominuota „Už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“. Premiją finansavo Lietuvos kultūros tarybos fondas. Poetei antrino Benediktas Januševičius, išsakęs laudaciją Julijono Lindės-Dobilo premijos „Už poezijos karštį“ laureatui Dainiui Gintalui, išleidusiam eilėraščių knygą „Adatos“. Literatūrines premijas, Benedikto manymu, Lietuvoje dažnai gauna „kažkokie literatūriniai vargšai“, – nežinia, ar dėl komisijų paiko humanizmo, ar užuojautos. Literatūroje, rėžė oratorius, – „daug maivymosi, smaukymosi, šašų krapštymo“, nors geras poetas, prozininkas ir taip jau apdovanotas, jo talento neatims jokie paikuoliai jokiomis premijomis. Panevėžio „Literatūrinė žiema“, B. Januševičiaus teigimu, laužo tas keistas nuostatas, nes čia apdovanojami „pulsuojantys, alsuojantys, kartais trenkti, kartais įplyšę, bet svarbiausia – karšti autoriai“. Trečioji – Panevėžio mero įsteigta premija „Už tikros išpažintinės poezijos galią“ eilėraščių knygoje „Singerstraum“ teko Giedrei Kazlauskaitei. Laureatė apgaubta ir festivalio rėmėjų – Pasvalio r. Raubonių k. festivalio „Vilnonės dienos“ auksarankių nuveltu vilnos šaliu.

Ir išklausyta, ir padiskutuota Festivalis prasidėjo dailininko, režisieriaus, pasirodo, dar ir poeto Stasio Eidrigevičiaus grafikos darbų parodos „Šaknys ir šakos“ atidarymu. Po to dvi dienas lietuviškai, tarmiškai, net ispaniškai, lenkiškai ir rusiškai skaityta naujausia kūryba, vyko diskusijos, netrūko išmoningų improvizacijų, laudacijų laureatams ir atsakomųjų kalbų. Poeziją ir esė skaityti pakviesti Eugenijus Ališanka, Alis Balbierius, Jūratė Baranova, Gintaras Bleizgys, Herkus Kunčius, Aidas Marčėnas, Kęstutis Navakas, Sara Poisson, Rolandas Rastauskas, Rimvydas Stankevičius, Alvydas Šlepikas, Vainius Bakas, Mantas Balakauskas, Ramunė Brundzaitė, Marius Burokas, Nerijus Cibulskas, Jurgita Jasponytė, Laima Kreivytė, Giedrė Kazlauskaitė, Ernestas Noreika, Ramutė Skučaitė, Tomas Petrulis, Vytautas Stankus, Rimvydas Stankevičius, Antanas Šimkus, Tomas Taškauskas, Aivaras Veiknys, Ramūnas Čičelis, panevėžiečiai Edita Misevičiūtė, Solveiga Ska, Liuda Jonušienė, Lidija Stankūnienė, Sigitas Laurinavičius, Elvyra Pažemeckaitė ir kiti. Diskusiją apie „kūrybą iš kančios, stokos, pertekliaus ar įkvėpimo“ moderavo dvi Jūratės – Baranova ir Čerškutė, o joje dalyvavo Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Stasys Eidrigevičius, Giedrė Kazlauskaitė, Andrius Konickis, Maurilio de Miguel Lapuente (Ispanija/Italija), Aidas Marčėnas, Jarosław Mikołajewski (Lenkija), Mindaugas Nastaravičius, Sara Poisson, Viktoras Rudžianskas. Būtent galimybę išklausyti kolegų mintis ir betarpiškai diskutuoti festivalio dalyviai labiausiai vertina.

Poezijoje – ir jaunatviškas entuziazmas, ir kančia Savita ir patraukli programos dalis – tarmiški skaitymai. S. Eidrigevičius prabilo savo vaikystės Lepšių k. šnekta iš knygos „Giedanti gaidžio galva“: „Sėdim su sesem/nulaidė galvs.../Mam išėja i nebegrįžt...“ Tobulai išlaikęs uteniškių tarmę pasirodė šio miesto meras, lituanistas Alvydas Katinas, skyręs eilėraštį tarmiškai rašančiai sesei: „...man vanduo/tau unduo/man kovai/tau kavai.../aš gyvenu ant pamatų/tava gryčia unt pamuraukas.../ mane saugo angelai.../tavi rozais pridaboja aniuolai/sukaliečytais sparnais...“ Autorinius Dalios Svilienės keraminius darbus – „nesukaliečytus aniuolus“ gavo kūrybingiausios Aukštaitijos regiono moksleivės: Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunoji poetė Kotryna Kraptavičiūtė – „Už netikėtą brandą poezijoje“; Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos moksleivė Mūza Olimpija Svetickaitė – „Už jaunatviško entuziazmo žydėjimą eilėraščiuose“ ir Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos poetė Austėja Zaveckaitė – „Už žodžio tikrumą“. Suaugusieji poetai dar varžėsi rimto „Pirmojo kūrybinio blyksnio“ ir nerimto – „Ar pakankamai įspūdingai aš kenčiu?“ anoniminių eilėraščių konkurse. Baigiamuoju šventės akordu tapo pagrindinių premijų ir visos daugybės šmaikščių nominacijų paskelbimas. „Už du netikėtus vaidmenis Panevėžio Juozo Miltinio teatre ir tikėtą vaidmenį „Literatūrinėje žiemoje“ apdovanota „Panevėžio aktorė iš Kauno“ – Olita Dautartaitė. Aktorei prizą įteikė alpinistas Vladas Vitkauskas. S. Eidrigevičius pelnė specialųjį apdovanojimą „Už kryptį iš pasaulio į Panevėžį, iš Panevėžio į pasaulį“. Žurnalistei, redaktorei Gražinai Petrošienei dėkota „Už motinišką prisiglaudimą prie Panevėžio „Literatūrinės žiemos“. Savo ruožtu Gražina apdovanojo E. Pažemeckaitę kaip „moterį, privertusią pasukti Nemuną (upė ir kultūros žurnalas) pro Panevėžį“. „Už trylikos metų ištikimybę „Literatūrinei žiemai“ ir viso gyvenimo ištikimybę poezijai bei vienas kitam“ apdovanoti Kauno poetai Tautvyda Marcinkevičiūtė ir Gintaras Patackas. „Literatūrinės žiemos Riterio rožė“ skirta Ramutei Skučaitei – „Už karališkus tekstus vaikams ir ne vaikams knygoje „Tai priimkit, kas priklauso“ ir už sidabrišką sielos muzikalumą vertimų knygoje „Нас четверо / Mes – ketvertas. Ana Achmatova, Borisas Pasternakas, Osipas Mandelštamas, Marina Cvetajeva.“ Negalėjusi dalyvauti renginyje poetė perdavė linkėjimus ir pažadą savo kūrybos vakarą bibliotekoje surengti tuoj po Naujųjų. „Literatūrine Jono Meko vardo skrybėle“ pasipuošė A. Katinas. Ne kaip politikas, kaip poetas, apdovanotas „Už išdidžią vienatvę eilėraščių knygoje „Vaikšto vienas“. „Literatūrinė lapė“ ant pečių užmesta Daivai Molytei-Lukauskienei „Už natūraliausią poezijos žvilgesį eilėraščių knygoje „Baltojo kiro giesmynai“. Prizą įsteigusi žvėrienos delikatesais garsėjanti „Gurmano“ bendrovė lapenų greičiausiai nestokoja, nes savininkė Jūratė Momeniškienė antrą kailį nuo savęs įteikė festivalio savanorei Solveigai Ska. „Literatūriniu obuoliu“ apdovanota Elena Karnauskaitė „Už vis aukštėjančias eilėraščių pilis iš balto smėlio“. „Žalvarinė ranka-segtuvas“ įteikta eseistei prof. Jūratei Baranovai „Už karminius darbus filosofijai, literatūrai, rožėms ir „Literatūrinėms žiemoms“. Poetą Aivarą Veiknį šildys „Filosofiškai literatūrinis šalis“ už talentą „mintimis atsiriboti nuo kūno, kad laikas, skiriamas buičiai, nesikirstų su laiku, skirtu būčiai“. Puiki nuotaika ir humoras neapleido festivalio svečių ir klausytojų abi renginio dienas. Rimta kūrinių analizė persipynė su linksma autoironija. Tarkime, pasvarstymais, kokia būna poetika: valso žingsnių, sunkių scenos užuolaidų, chalato rankovės kavos puodelyje ir, žinoma, valerijono kvapo, – nes tai A. Katino poetikos apibūdinimai. O kaip tapti poetu? Vienos poetės žodžiais, „iškristi iš medžio. Augančio ir nukirsto. Geriausia – ant galvos.“ Festivalis dar kartą įrodė, kad Lietuvoje liūdna nebus, kol gyvuoja gimtoji kalba, kol yra talentingų poetų ir tų, kurie juos sukviečia būrin. Tiesiog reikia imti lietuviškus eilėraščius ir skaityti.

Gertrūda RINKŪNIENĖ „ŪP“ korespondentė

Stasio Skrebio ir PAVB nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.