Liūtys parodė verslo nišą

Šiųmetis derliaus sezonas, turėjęs būti re­kordinis, šalies žemdirbiams atsisuko didžiuliais nuostoliais ir praradimais. Užtat solidžiais pelnais džiaugiasi žemės ūkio technikos nuomotojai. Remiantis viešais jų pranešimais, už naujo javų kombaino nuomą rugiapjūtės sezonui ūkininkas mokėjo iki 50 tūkst. Eur. Populiari taip pat buvo traktorių, krautuvų nuoma. Verslininkai tvirtina jau sudarę žemės ūkio technikos nuomos sutartis keliems sezonams į priekį. Tačiau žemdirbių bendruomenėje girdisi nuomonių, jog astronominės nuomos kainos paskatins iš rinkos pasitraukti smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus, kurie stokoja lėšų nuomoti žemės ūkio techniką.
Situaciją komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas BUTKEVIČIUS:

„Šalies žemdirbius užklupęs liūčių sezonas pademonstravo apverktiną pačių ūkininkų situaciją, kurią geriausiai yra charakterizavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis: „Mes esame labai reikšmingi ir vienas kitam nereikalingi.“ Dar vakar mes visi norėjome greitai praturtėti, kiekvienas savo kieme turėti nuosavų traktorių, kombainų, grūdų džiovyklų, svarstyklių ir kitos tik epizodiškai naudojamos technikos. Liūčių sezono pamokos parodė, jog mes neišmokome kooperacijos pamokų, netapome sąmoningesni. Tokios žemės ūkio technikos nuomos kainos įveikiamos tik stambių ūkių savininkams. Augalininkystės ūkių šeimininkai po šio sezono puls statyti grūdų elevatorius, pirkti javų kombainus. Kada šios investicijos atsipirks? O jeigu keisis agrarinio verslo kryptis? Kaimyninėje Lenkijoje veikiančios firmos Suvalkijos žemdirbiams teikia žemės ūkio technikos nuomos paslaugas. Mūsų ūkininkams pats laikas įvertinti žemės ūkio produkcijos kaštus, ieškoti galimybių juos mažinti. Pirmas toks „instrumentas“ – kooperacija. Tuomet žemdirbys galės pajusti esąs savo pagaminamos produkcijos savininkas. Aš savo ūkyje kukurūzų silosui gaminti samdau vieną Dzūkijoje veikiančią bendrovę. Esu patenkintas ir paslaugos kokybe, ir kaina. Tačiau pašarų gamybos sritį patys vietos ūkininkai galėtų atpiginti susikooperavę. Pavyzdžiui, smulkintuvas kainuoja apie 400 tūkst. Eur, tačiau 20 ha kukurūzų turintis ūkininkas jį naudoja tik dvi dienas. Kooperacija „buksuoja“ dėl to, kad į viešumą su ūkininkų nuomone išeina „dvarininkai“. Kooperacijos ašis – smulkūs ūkininkai. Šie metai parodė, jog kaimui reikia ne tik agrarinių paslaugų, bet ir specialistų, jaunimo. Pieno, augalininkystės ūkiai, melioracijos sistemos – viena nesibaigianti problema. Valstybės ir „europinės“ lėšos aplenkė smulkiuosius ūkius ne dėl mistinės politinės valios, o tiesiog žmonių inertiškumo ar apatijos. Prienų rajone buvo žemės ūkio mokykla, dabar ji tapusi Alytaus profesinio rengimo centro filialu. Ten likusios erdvios patalpos, gausu žemės ūkio technikos. Kodėl žemdirbių, susibūrusių į kooperatyvą, valia neperimti tos bazės, tuomet parengus projektą teikti paslaugas ūkininkams. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų pasirūpinti melioracijos sistemų priežiūra. Kooperatyvo įsigytą techniką samdytų ūkininkai, kurių laukus šiemet tvindė liūtys. Pašarų smulkintuvai, javų kombainai – jų nuoma sumažintų šeimos ūkininkų produkcijos savikainą. Kaime atsirastų naujų darbo vietų, galų gale Alytaus profesinio rengimo centre atsirastų ūkiams reikalingų specialybių. Susikooperavę žemdirbiai galėtų iškelti savo lyderių. Liūtys šiemet mus tik išgąsdino, stropieji spėjo didžiąją derliaus dalį nusiimti, bet ateinantieji sezonai patikrins, ar išmokome pajamų ir išlaidų skaičiavimo pamokas.“

Parengė „ŪP“ korespondentas
Justinas ADOMAITIS