LŽŪBA pergalės vakarėlis – be nekviestų svečių

komentarasŠalies žemdirbiškoje visuomenėje susiklosčiusi negatyvi tradicija svarbius įvykius ir reiškinius stebėti iš šalies, tikintis, kad kilusias problemas išspręs kažkas kitas. Pastebima, kad savivaldos veikloje aktyviai dalyvauja tik santykinai nedidelė dalis žemdirbių, kurie moka mokesčius savo organizacijoms bei skiria laiką dokumentams rengti, kelionėms į sostinę, deryboms su Žemės ūkio ministerija ir kitomis valstybės institucijomis. Tačiau aktyvo darbo vaisiais paprastai naudojasi visas sektorius, nepriklausomai nuo įdėto asmeninio indėlio. Šiuo požiūriu ne išimtis buvo ir 2012 m. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) kvietimas drauge ginti savo interesus ir prie asociacijos prisidėti visiems šalies ūkininkams, finansiškai nukentėjusiems dėl Lietuvai pritaikytos tiesioginių išmokų moduliacijos. Tačiau tokių ūkininkų teatsirado 43!
Praėjusį rudenį ES Teisingumo Teismas po Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi pripažino, kad 2012 m. Lietuvos žemdirbiams pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija buvo neteisėta ir neišmokėtos subsidijos privalo būti grąžintos.
Po šio sprendimo Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujino bylų nagrinėjimą. Ginčo šalys nusprendė bylas baigti taikiai, todėl šiuo metu teismas tvirtina taikos sutartis tarp 135 pareiškėjų ir Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Po to eis galutinis etapas – negautų išmokų dalies grąžinimas. LŽŪBA generalinį direktorių Joną SVIDERSKĮ „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti, kaip Lietuvoje klostėsi įvykiai išgirdus ES Teisingumo Teismo sprendimą bei atsakyti: kompensacijas gaus tik 135 išdrįsusieji bylinėtis – 92 žemės ūkio bendrovės ir 43 ūkininkai, kurie savanoriškai tapo LŽŪBA nariais, susimokėjo jiems tenkančią dalį įvairių instancijų teismų išlaidų, ar visi 9 tūkst. stambesnių šalies ūkių, 2012–2013 metais finansiškai nukentėjusių dėl pritaikytos moduliacijos.
Kas paskatino naują iniciatyvą – sudaryti taikos sutartis? Byla Liuksemburge Europos Sąjungos Teisingumo Teisme laimėta, o čia – taikos sutartis. Kokias procedūras atliks Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos?

„Iniciatyvą pasirašyti taikos sutartį tarp pareiškėjų, dalyvaujančių teismo procese, ir Lietuvos Respublikos, inicijavome mes dėl vienos labai paprastos priežasties – paspartinti teisminio proceso baigtį ir kaip galima greičiau susigrąžinti neteisėtai nuskaičiuotus pinigus. Taikos sutartimi susitarėme ir nustatėme vėliausią terminą, iki kurio Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjams išmokės pinigus. Taigi šalies politikams nebeliko laisvės įvairioms interpretacijoms. Juolab kad netrukus vyks Seimo rinkimai, o po jų paprastai įvyksta pokyčių ir gali pasigirsti naujų nuomonių dėl pinigų grąžinimo. Juolab kad moduliacija 2012 m. buvo pritaikyta valdžioje esant dabartinei opozicijai, kuri netrukus vėl gali tapti pozicija. Teismui patvirtinus šias pasirašytas sutartis (šis procesas jau prasidėjo), Nacionalinei mokėjimo agentūrai beliko vienas kelias – išmokėti, o teisingiau – grąžinti žemdirbiams daugiau kaip 2,5 mln. Eur.
Ar pinigus atgaus ir tie, kurie nesibylinėjo? Tokių „stručio sindromą“ turinčių veikėjų Lietuvoje išties daug. Jie vadovaujasi principu – tyliai palaukti, patylėti, neduok, Dieve, ko nors neįžeisti, tegul tai daro kiti. Aš patupėsiu už krūmo, o jei jie laimės, rezultatais pasinaudoti nubėgsiu pirmas. Jei nelaimės, dar ir kelis eurus sutaupysiu ir garsiai pareikšiu – „o ką aš sakiau“. Tai vertinu vienareikšmiškai – labai blogai. Tai rodo mūsų menkumą, pilietiškumo stoką, o kartu ir egoizmą. Per 25-erius atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus mes taip ir nesupratome ir dar nesuvokiame, kad už save, savo teises reikia kovoti, jas reikia apginti. Valdininkija, jos vidurinioji grandis atitrūkusi nuo realaus gyvenimo. Ji lengva ranka sutinka su Briuselio reikalavimais, nes jiems „neskauda“. Nors ir kaip tai absurdiškai beskambėtų, bet daugiausia kovoti reikia su savais, todėl posakis „apginkite mane nuo savų, o nuo priešų aš pats apsiginsiu“ tampa vis aktualesnis. Tuos, kurie patikėjo mumis, ėjo kartu, nors ir nežadėjome šimtaprocentinės pergalės, – apgynėme. Laimėjome kartu. Tiems, kurie nedalyvavo, „vartus atrakinome“, bet ar jie atsivers, pasakyti negaliu. Visi terminai praleisti. Prie 2013 m. PNTI moduliacijos dar reikės grįžti, nes Europos Bendrasis Teismas buvo sustabdęs 2013 m. moduliacijos bylos nagrinėjimą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą mūsų byloje. Sprendimas yra, ir jis teigiamas, taigi už 2013 m. pritaikytą moduliaciją pinigai, reikia tikėtis, bus sugrąžinti visiems nukentėjusiesiems.“

Komentarą parengė
„ŪP“ korespondentė
Rasa PRASCEVIČIENĖ