Maras sukiršino valdininkus ir mokslininkus

Žaibišku greičiu Lietuvoje plintant afrikinio kiaulių maro (AKM) užkratui, didžiausios specialistų pajėgos šiandien metamos mėginių tyrimams, ligos židinių likvidavimui ir dezinfekcijai, kitiems neatidėliotiniems veiksmams. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad su šiuo maru reikėjo pradėti kovoti daug anksčiau, prieš kokį dešimtmetį, kai viruso Lietuvoje dar nebuvo – atlikti mokslinius tyrimus, kurie būtų leidę dabar efektyviau priešintis arba jo iš viso išvengti.
Veterinarijos specialistai kaltina mokslininkus, nerodančius iniciatyvos tiriant šį virusą, o mokslininkai duria pirštu į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kuri pastaraisiais dešimtmečiais iš viso nefinansavo jokių, ne tik šios ligos virusologinių tyrimų.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pinigų gali ieškoti ir patys
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad Lietuvos mokslininkai yra likę afrikinio kiaulių maro problemos nuošaly.
„Jie nerodo jokios iniciatyvos, suinteresuotumo ištirti šį virusą, – stebėjosi tarnybos vadovas. – Kai „Idavang“ kiaulių komplekse kilo ligos protrūkis, iš karto atvyko Danijos, Vokietijos mokslininkai, gaudė kraujasiurbius, atliko tyrimus. O lietuviai neparodė jokios iniciatyvos.“
Pasak J. Miliaus, jau dešimt metų žinojome apie AKM kaip apie klastingą, žaibiškai plintančią ligą. Žinojome, kad ji per metus geografiškai pasislenka apie tris šimtus kilometrų. Įvertinus riziką, buvo galima jau seniai inicijuoti tyrimus.
VMVT direktorius piktinosi mokslininkų viešai išsakytomis mintimis, kad Žemės ūkio ministerija neskiria tyrimams pinigų. „Tegu patys ieško, kaip tų pinigų gauti, – teigė J. Milius. – Galima juk dalyvauti įvairiausiuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, o kiek jie tokių projektų parašė? Nė vieno.“
Ir palygino: VMVT dalyvavo dvidešimtyje įvairiausių projektų, iš kurių net penkiolika laimėjo.

Neskiria lėšų jokiems tyrimams
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto docentas Arūnas Stankevičius stebisi, kad iki šiol nėra panaudojamas mokslininkų potencialas.
„Net nepamenu, kad Žemės ūkio ministerija kada nors būtų finansavusi kokius nors ilgalaikius ir didelės apimties virusologinius ar bakteriologinius tyrimus, buvo tik keletas 10-20 tūkstančių litų vertės užsakomųjų tyrimų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Stankevičius. Jis mano, kad kiekviena liga pirmiausia turėtų būti įvertinta, kiek ji gali būti ekonomiškai nuostolinga, ir sprendžiama, finansuoti jos tyrimus ar ne.

Nors AKM galimi ekonominiai nuostoliai seniai buvo įvardijami milžiniškomis sumomis, tačiau niekas taip ir neprisiminė mokslininkų, galinčių prisidėti prie ligos užkardijimo tiriant šį virusą.
„Tai ne vien šios dienos problema, pradėti ją spręsti reikėjo daug anksčiau, – sakė A. Stankevičius. – Šis virusas labai sudėtingas, jame yra dvidešimt du genotipai, kurie gali turėti dar nežinia kiek atmainų. Tad net ir nustačius viruso genotipą darbas nesibaigia, jo biologinių, imunologinių, virusologinių savybių tyrimai gali tęstis metų metais.“
A. Stankevičius atmeta kaltinimus, kad mokslininkai yra pasyvūs ir nesidomi šiuo virusu. „Kad ir ką pasiūlytume, iš praktikos žinome, kad niekada niekas į mūsų pasiūlymus neatsižvelgia, – apgailestavo docentas. – Kita vertus, visiems tyrimams reikia pinigų. Čia ne šiaip sau koks tyrimas – tam reikia padidintos biosaugos laboratorijų, izoliacijos, įrangos, priemonių. Ypač jeigu būtų atliekami tyrimai su kiaulėmis. Tai nemažai kainuoja.“
Pavyzdį dėl Danijos ir Vokietijos mokslininkų, atskubėjusių į Lietuvą, A. Stankevičius vadina suprantamu ir sveikintinu. „Neabejoju, jų valstybės tokius tyrimus finansuoja, – teigė mokslininkas. – Kiek žinau, Danijoje yra labai stipri kiaulių augintojų asociacija, kuri turi fondus ir pati finansuoja labai daug tyrimų.“
Pasak pašnekovo, dažniausiai mūsų šalyje tyrimus finansuoja tik Lietuvos mokslo taryba. „Ir dabar atliekame kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso šernų populiacijoje tyrimą, kurį, kaip ir kitus, laimėjus konkursą, finansuoja mokslo taryba“, – pasakojo docentas.

Maras – visos valstybės problema
Mokslininkas įsitikinęs, kad AKM viruso tyrimas turėtų būti mūsų valstybės atsakingų institucijų galvos skausmas. Ši problema – jau ne vien mokslininkų reikalas, ji turi būti sprendžiama valstybės lygiu. Tai jie turėtų suburti grupę, į kurią pakviestų ir mokslininkus, ir tada dalyvauti ES finansuojamų projektų konkursuose. Dalis finansavimo vis tiek privalo būti iš nacionalinių lėšų. Ir iniciatyvą pirmiausia čia turėtų rodyti ir ES konkursuose dalyvauti ŽŪM. Jeigu kas nors į darbo grupes, sprendžiančias AKM problemą, būtų pakvietęs mokslininkus, šie mielai dalyvautų. Tačiau, matyt, tikimasi be šios srities specia­listų suvaldyti situaciją.
A. Stankevičius mano, kad mūsų šalies kiaulių augintojai dar sulauks ne vieno šios baisios ligos smūgio. Ypač dabar, kai laukuose jau nuimamas derlius ir bus pagaminti naujo derliaus pašarai. Tai gali paskatinti ligos protrūkį.
Šiuo metu Europoje veikia dvi stambiausios mokslinės laboratorijos, kuriose tiriamas afrikinio kiaulių maro virusas – Madride ir Barselonoje. Prieš beveik aštuonis mėnesius, kai Lietuvoje buvo nustatyti pirmieji kiaulių maro atvejai, A. Stankevičius gavo asmeninį Barselonos universiteto CRESA tyrimų centro direktoriaus kvietimą ten atlikti tyrimus. Tačiau, pasak mokslininko, nors VMVT vadovas ir žadėjo tarpininkauti ŽŪM dėl šių tyrimų finansavimo, tačiau pažadą greičiausiai pamiršo. O gal ministerijai ši problema tuo laikotarpiu pasirodė visai neaktuali.

Gali prireikti dar dešimtmečio
Vis dėlto kodėl kitų šalių laboratorijos, jau ne vieną dešimtmetį tiriančios AKM virusą, iki šiol negali pasigirti didesniais laimėjimais?
A. Stankevičius su tokiu teiginiu nesutiktų. „Taip, vakcina nesukurta, nors tyrimai Europos laboratorijose atliekami jau trisdešimt metų, – sakė A. Stankevičius. – Mokslininkai padarė didelę pažangą tiriant šį virusą, tačiau tyrimai labai sudėtingi, nes ieškoma, kaip kiaulės organizme sukelti imuninį atsaką. Į organizmą patekęs virusas slopina imunitetą.“
Tad kiek gi laiko dar prireiks mokslininkams, kad vakcina būtų sukurta? „Manau, kad vakcinai sukurti gali prireikti dar penkerių-dešimties metų, – sakė A. Stankevičius. – Reikia, kad vakcina būtų saugi ir efektyvi, ir tik tokia gali būti užregistruota ir panaudota ES.“

Dalis lėšų – moksliniams tyrimams
Žemės ūkio ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad mokslininkai tikrai nėra užmiršti.
„Kaip tik dabar keturių valstybių specialistų rengiamoje ir derinamoje programoje, kuri artimiausiu metu bus pateikta Europos Komisijai, prašoma finansavimo ir moksliniams afrikinio kiaulių maro viruso tyrimams, – teigė ministrės patarėja. – Tad mokslininkams, kurie atliks tuos tyrimus, taip pat bus skirta dalis gautų lėšų.“
Kita vertus, pastebėjo J. Butkevičienė, patys mokslininkai taip pat turėtų rodyti iniciatyvą ir siūlyti tokius tyrimus. „Mūsų ministerija labai aktyviai bendradarbiauja su visomis aukštosiomis mokyklomis, ypač žemės ūkio srities, – sakė pašnekovė. – Mielai lauktume ir virusologijos mokslininkų pasiūlymų.“

Reikia finansuoti mokslininkus
Doc. A. Stankevičius užsiminė, kad Danijos kiaulių augintojų asociacija pati finansuoja tokių kaip AKM virusų tyrimus. Ar negalėtų analogiška lietuvių organizacija Lietuvos mokslininkų paprašyti atlikti tokius tyrimus?
„Danijos kiaulininkystės sektorius yra kur kas stipresnis nei Lietuvos, tad ir asociacijos jų yra kur kas pajėgesnės finansiškai, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. – Mūsų asociacijos biudžetas nedidelis, nes mūsų ūkininkai patys vos išsilaiko, tad ką jau kalbėti apie mokslinių tyrimų užsakymą.“
Kiaulių augintojų asociacijos vadovas mano, kad virusologijos tyrimai Lietuvai būtų reikalingi, tačiau siūlytų pagalvoti, ar verta finansuoti naujų modernių laboratorijų steigimą. „Manau, kad tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva labiau apsimokėtų gabiausius mokslininkus siųsti į užsienį semtis patirties, – sakė A. Baravykas. – Ten jau yra tokios laboratorijos, o stažuotės kainuotų pigiau nei sukurti tyrimų bazes čia.“
Pašnekovo manymu, Lietuvai reikėtų turėti savų gerų specialistų. „Visokių ligų, ne tik afrikinio kiaulių maro, buvo ir bus, – sakė A. Baravykas. – Tad reikia jau dabar semtis patirties iš tų valstybių, kuriose seniai įkurtos geros laboratorijos, atlikta daug tyrimų ir sukaupta svarbios informacijos.“

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.