Marijampolės cukraus fabrike – pokyčių metas

Marijampolės cukraus fabrike kovo mėnesį vyko daug pasikeitimų: UAB „Arvi cukrus“ pasikeitė gen. direktorius – vietoj Eduardo Jakevičiaus įmonei vadovauti pradėjo Augustas Obuchavičius; šiemet fabrike pasirašomos ne dvišalės, o trišalės cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo sutartys, mat įsijungė naujas verslo partneris – UAB „Žvalguva“; cukrinių runkelių augintojų gretos Suvalkijoje šiemet bus didesnės nei pernai – tai lėmė ne tik pajudėję atsiskaitymai, bet ir tai, kad šiame regione iššalo daug žieminių javų bei rapsų, krito grūdų kainos.

Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vadovo Mangirdo Krunkaičio, Marijampolės cukraus fabrike šiuo metu sutarčių su žemdirbiais pasirašyta užauginti ir supirkti per 200 tūkst. t cukrinių runkelių. Fabriko turimai kvotai įvykdyti reikia apie 180–190 tūkst. t cukrinių runkelių, tad įmonės vadovai džiaugiasi, kad reikiamą kiekį šiems metams jau užsitikrino, o sutartys vis dar pasirašomos. Pernai sutarčių buvo sudaryta tik 114 tūkst. t, bet ir tiek žemdirbiams saldžiųjų šaknų nepavyko užauginti. Be to, dėl vėluojančių atsiskaitymų fabrikas prarado beveik pusę augintojų.
Tačiau šiemet situacija keičiasi. Atsirado ne tik naujų cukrinių runkelių augintojų, bet ir sugrįžo kai kurie pasitraukusieji, kai kas pasididino kvotas.
„Galime pasidžiaugti, jog ką paskutiniu metu „Arvi cukraus“ įmonės vadovai žadėjo, tą vykdo – augintojams į sąskaitas kovo mėnesį buvo pervedami pinigai. Kiek tiksliai pervesta, nežinau, tačiau žmonės nesiskundžia. Dalį atlygio už parduotą derlių žemdirbiai pasiima trąšomis, sėklomis, augalų priežiūros priemonėmis, dalį gauna pinigais. Aišku, rudenį nemažai žemdirbių buvo nusipirkę trąšų ir gal kiek pigiau, o dabar vėl turi jų imti, bet neprapuls – panaudos ūkiuose. O jau kitais metais visa tai iš anksto galės išsirašyti iš UAB „Žvalguva“, su kuria „Arvi“ sutarė bendradarbiauti. Kainos už cukrinius runkelius šiemet bus tokios pat kaip pernai ir atsiskaitymo sąlygos išliko tokios, kad 50 proc. už parduotą derlių augintojai gaus iki gruodžio 1 d., o kitą pusę – iki kovo 1 d. Tikimės, kad šių terminų bus laikomasi. Šio krašto žmonės nori auginti cukrinius runkelius, tik svarbu, kad vyktų normalus atsiskaitymas. Smagu, kad reikalai pajudėjo į gerąją pusę, fabrikas nebankrutavo, viskas išsisprendė be didelių kivirčų“, – „ŪP“ tikino
M. Krunkaitis. Pats ūkininkas šiemet augins kiek daugiau cukrinių runkelių nei pernai – ne 60 ha, o per 70 ha. Sėją planuoja balandžio mėnesį, kai tik bus galima važiuoti į dirvą, nes, anot jo, geriausia cukrinius pasėti iki balandžio 25-osios – žemė jau būna pašilusi ir sėklos geriau sudygsta. O iki tol reikės iškultivuoti žemę, išberti trąšas.
Cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo valdybos narys, ūkininkas Mindaugas Mileris neslepia pasipiktinimo, kad „Arvi cukrus“ tinkamai neatsiskaitė su augintojais ir dabar reikia pusę sumos už parduotą derlių pasiimti produkcija.
„Negana to, kad atsiskaitymas vėlavo metus laiko, lėšoms atgauti sąlygos buvo iškeltos tokios, kad 50 proc. turime pasiimti produkcija, kuri yra didesnėmis nei rinkos kainomis. Su šiuo atsiskaitymo pasiūlymu gerokai pavėluota, tai reikėjo daryti dar rudenį, o dabar daug kas jau turi nusipirkę ir trąšų, ir augalų apsaugos priemonių, tad šis sprendimas ne itin kam palankus, bet tai vis geriau nei nieko. Tą dalį, kurią turėjau gauti pinigais, gavau kovo 21 d., bet kol kas dar likusi prekinė dalis. Turbūt reikia džiaugtis, kad bent tokiu būdu atsiskaitoma. Apie tai, kiek ir kam jie per pastarąjį laiką sumokėjo, kiek dar likę skolų, tokių žinių iš „Arvi cukraus“ išgauti beveik neįmanoma. Aš su fabriku dėl pinigų teisiausi, ieškinys siekė apie 100 tūkst. Eur. Bet „Arvi“ įkalbėjo pasirašyti taikos sutartį. Nepasidžiaugiau tai padaręs, nes vis tiek jie sugebėjo mane apgauti. Jei turėsiu piniginių nuostolių, turbūt vėl teks kreiptis į teismą. Šiemet, be „Arvi cukraus“, dar atsirado naujas šio verslo narys – UAB „Žvalguva“. Ši bendrovė turi autoritetą tarp žemdirbių, tad tikėkimės, kad situacija pagerės. O dėl to, kad cukrinių runkelių augintojų šiemet bus daugiau nei pernai, tikriausiai lėmė ir tai, kad daug kam iššalo žieminiai javai bei rapsai, krito grūdų kainos. Aš pats dar svarstau – auginti ar ne cukrinius runkelius. Su sūnumi turime apie 600 ha ūkį, auginome nemažai cukrinių runkelių, bet labai nusivylėme „Arvi“ atsiskaitymu. Kol kas mano sutartis be parašų. Šiemet Marijampolės cukraus fabrikas už cukrinių runkelių toną mokės 28 Eur, tai nėra daug, Kėdainių fabrike yra kitaip, nes ne tik moka fiksuotą kainą, bet dar ir priedą už parduotą cukrų, tad su priedu gautume apie 32 Eur/t. Bėda ta, kad iki Kėdainių atstumas nemažas – į vieną pusę apie 130 km ir tik dalis transportavimo išlaidų yra kompensuojama, o jei nelikus kvotų ir jiems pakaks savų augintojų, vargu ar iš tolėliau mus prisiims. Jei nebus kompensacijų už transportavimą, neapsimokės cukrinius taip toli vežti“, – svarstė patyręs ūkininkas. Pasak M. Milerio, jei šiemet neaugins cukrinių runkelių, sės rapsus ir ankštinius. Tačiau dabar prognozuojama, jog šiemet javų kaina už toną gali siekti tik apie 100 Eur, tad cukrinius runkelius auginti turbūt labiau apsimokės.

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.