Medus tinka net akims gydyti

„Bitininkystė ir apiterapija – susisiekiantys indai“, – tvirtina Lietuvos apiterapijos asociacijos vadovė prof. Jūratė Jankauskienė (centre) ir Vokietijoje bičių ūkį puoselėjantys Ramūnas ir Jovita Lange.

Pasaulio mokslininkai tyrimais nustatė, jog per gyvenimą žmogus priverkia septynis kibirus ašarų. Tačiau šiandien nuo skubėjimo, užterštos aplinkos mūsų akys džiūsta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė rekomenduoja jas gydyti… medumi. Tai universalus produktas, sukurtas bitės. Medaus ir vandens mišinys sudrėkins akis, gyvenimo kokybė regimai pasikeis. Tam pačiam tikslui tinka ir kiti bičių produktai: žiedadulkės, bičių pienelis, bičių duonelė, pikis.

Sveikatos šaltinis
Neseniai prof. J. Jankauskienė dalyvavo bitininkų seminare, kurį Kaune surengė prof. Justino Straigio mokinė, Vokietijoje modernų prekinį bityną puoselėjanti Jovita Stulgytė-Lange ir jos vyras Ramūnas Lange. Beveik dešimtmetį jie sukaupta patirtimi dalijasi su Lietuvos bičiuliais. Kiekvienais metais auditorija keičiasi, jaunėja. Temas seminarams ir diskusijoms pasiūlo patys bičiuliai, drauge pakviesdami būti lektoriais ne tik Jovitą ir jos vyrą Ramūną, bičių genetikos specialistus, bet ir medikus, mokslininkus.
Neaprėpiamos bičių produktų panaudojimo galimybės. Pasaulyje žinoma Lietuvos apiterapijos asociacija, kuriai vadovauja LSMU Kauno akių ligų klinikos prof. J. Jankauskienė. Ji yra bene vienintelė specialistė šalyje, taikanti bičių produktus akių ligoms gydyti, apie tai skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, publikuoja straipsnius specializuotuose užsienio leidiniuose. Akių ligų gydymą bičių produktais gydytoja oftalmologė taiko daugiau nei tris dešimtmečius. Profesorė teigia, kad medus, žiedadulkių tabletės, propolis, bičių pienelis šiandien gana plačiai naudojami oftalmologijos srityje. Savo patirtimi bei įžvalgomis, patarimais ir rekomendacijomis prof. J. Jankauskienė pasidalijo su didele grupe šalies bičiulių, susirinkusių į Jovitos ir Ramūno surengtą seminarą Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje.

Vaistas nuo senų laikų
Pradžioje prof. J. Jankauskienė apžvelgė medaus panaudojimo akių ligoms gydyti istoriją. Viduramžių gydytojas, mokslininkas Abu Ali Ibn Sina (Avicena) sergantiesiems ragenos paviršiaus patamsėjimu skirdavo medų su dobilų ir svogūnų sultimis. Bičių produktus akių ligoms gydyti naudojo „medicinos tėvai“ Hipokratas, Galenas.
Pasak prof. J. Jankauskienės, šių dienų oftalmologai medų skiria vokų kraštų, junginės, ragenos ligoms, kataraktai, stiklakūnių drumsčiams, akių nudegimams, glaukomoms, endokrininėms oftalmopatijoms, trumparegystei gydyti ir šių ligų profilaktikai. Vartojami įvairių koncentracijų medaus tirpalai, vieni arba su kitomis vaistinėmis medžiagomis, dažniausiai 20 arba 30 proc. medaus lašai.
Jau nuo seno žinoma, kad medus gerina žaizdų gijimą, mažina uždegimus, stiprina imuninę sistemą. Tepalai, pagaminti iš medaus ir bičių pikio, dar efektyviau gydo žaizdas, opas, nudegimus. Oftalmologijoje taip pat naudojami medaus lašai, pagaminti iš šio produkto ir izotoninio tirpalo.
Pasak prof. J. Jankauskienės, dažnai skundžiamės akių perštėjimu, paraudimu. Gydytojai kas ketvirtam pacientui diagnozuoja sausų akių sindromą. Šį negalavimą lemia natūraliai vykstantys organizmo senėjimo procesai, taip pat įvairūs aplinkos veiksniai: dūmai, dulkės, kaitri saulė, sausas oras, darbas prie kompiuterio. Pacientas skundžiasi akių niežėjimu, dūrimu, deginimu, perštėjimu, paraudimu, šviesos baime. Sausų akių sindromas gydomas ašarų pakaitalais.

Ašarų terapija
Mokslininkai apskaičiavo, jog iš visų gyvų būtybių tik žmonės gali reikšti jausmus ašaromis: 50 proc. ašarų išliejama iš širdgėlos, 21 proc. – iš laimės, 39 proc. – iš graudulio, pykčio, rūpesčių ir skausmo. Per gyvenimą žmogus „išverkia“ apie 70 litrų ašarų. Amerikiečių mokslininkai specialiais prietaisais ištyrė ašarų molekulių sudėtį ir po ilgai trukusio eksperimento įrodė, jog ašaros pašalina stresą ir daro žmones gražius, su ašaromis išnyksta skausmas, kančios ir įtampa. Be to, su ašaromis iš organizmo pašalinamos stresą ir neviltį sukeliančios medžiagos. Ašaras sudaro trys cheminės substancijos: viena šalina skausmą ir veikia kaip morfijus, antroji per sekundę sunaikina bakterijas, trečioji (hormoninė) stimuliuoja pieno susidarymą būsimųjų motinų organizme, be to, pozityviai veikia organizmą. Moterys verkia penkis kartus dažniau negu vyrai ir be perstojo gali lieti ašaras visą valandą. Be to, moterų ašaros puse laipsnio šiltesnės už vyrų.
Prof. J. Jankauskienė su kolegėmis tyrė sausų akių sindromą ir nustatė, jog 20 proc. medaus lašai skatina ašarų išsiskyrimą, vilgo akis, aprūpina jas įvairiomis medžiagomis, todėl naudojami sausų akių sindromui, ašarų plėvelės pažeidimams gydyti. Jie slopina uždegimą, pasižymi veiksmingu regeneraciniu, antitoksiniu poveikiu. Šie lašai tinka keratopatijai, ragenos erozijai, drumsčiai gydyti, taip pat gali būti naudingi kaip profilaktinė priemonė. Pasak prof. J. Jankauskienės, medaus lašai gerai toleruojami, nedirgina akių, nekelia alerginės reakcijos. Kauno akių ligų klinikoje buvo tiriami ligoniai, kuriems nustatyta Greivso oftalmopatija – specifinė autoimuninė liga, susijusi su skyd­liaukės patologija, pasireiškianti išverstakumu, akį judinančių raumenų funkcijos sutrikimu, akiduobės minkštųjų audinių pokyčiais.

Medaus ir pikio derinys
Medaus lašai (20 proc.) tris savaites buvo lašinami 23 ligoniams, kurių amžius – nuo 34 iki 69 metų. Prieš ir po gydymo kurso buvo tiriamas regos aštrumas, įvertinta ragenos būklė bei pakitimai. Pacientai pajuto teigiamą gydymo efektą: sumažėjo arba išnyko akies junginės paraudimas, pagerėjo ragenos trofika, išnyko taškinės ragenos epitelio erozijos, pailgėjo ašarų plėvelės trūkimo laikas.
Propolis, arba bičių pikis, saugo nuo virusų, pasižymi antiseptiniu ir baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja imuninę sistemą. Jo preparatai dažniausiai naudojami vokų uždegimui, mikrobiniam, virusiniam keratitui gydyti. Propolio ir medaus lašų kompleksas teigiamai veikia rageną. Šių dviejų medžiagų derinys papildo viena kitos poveikį. Nustatyta, kad medaus ir propolio mišinyje esantys biologiškai aktyvūs proteininės kilmės junginiai išlieka veiksmingi net dvejus metus.
Bičių suneštos žiedadulkės taip pat pasižymi įvairiopa nauda. Jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi antioksidacinį poveikį, aprūpina organizmą vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir mikroelementais. Pasak prof. J. Jankauskienės, žiedadulkių tabletės gali būti vartojamos tinklainės aterosklerozės, neuropatijos, trumparegystės, senatvinės geltonosios dėmės degeneracijos atvejais.

Stiprina imunitetą
Dar vienas bičių produktas – duonelė. Ji stiprina imunitetą, šalina iš organizmo nuodingas medžiagas, saugo vegetacinę nervų sistemą, gerina medžiagų apykaitą ir kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Duonelę taip pat galima vartoti gydant akių ligas. Tačiau dar didesnę naudą teikia bičių pienelis, kuriame gausu antioksidantų. Šis produktas plečia smulkiąsias kraujagysles, stiprina tinklainės kapiliarų sieneles ir gerina akių audinių kraujotaką, todėl jis svarbus normaliam regėjimui užtikrinti. Prof. J. Jankauskienės teigimu, bičių pienelis tinkamas trumparegystei, optinei neuropatijai gydyti, kai esama aterosklerotinių tinklainės pokyčių. Iš jo pagamintos tabletės stiprina akių kapiliarus, saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vartojant šį produktą skatinama tinklainės audinių regeneracija, akys saugomos nuo ultravioletinių spindulių.
„Bičių produktai vartotini žmogaus imuninei sistemai stiprinti, organizmui saugoti nuo kenksmingų aplinkos veiksnių“, – kalbėjo prof. J. Jankauskienė, primindama japonų pavyzdį. Šios šalies gyventojai, po Fukušimos atominės elektrinės avarijos patyrę radiacijos poveikį, sveikatai stiprinti vartoja daug bičių produktų: medaus, bičių pienelio, propolio. Bičių produktai vartotini norint pašalinti iš žmogaus organizmo šlakus, atsiradusius dėl rūkymo, nekokybiško maisto bei užteršto oro.
Mokslininkė pastebėjo, jog į LSMU Kauno klinikų oftalmologus, akių ligoms gydyti teikančius bičių produktus, dažnai kreipiasi ir pacientai iš kitų šalių, pavyzdžiui, Airijos, Jungtinės Karalystės.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka