Mėgintuvėliuose auginamos lietuviškų veislių bulvės (nuotraukų galerija)

Ne be pagrindo galima teigti, kad prie sostinės esančioje Trakų Vokėje esantis Agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialas ir jame dirbantys specialistai šiandien gali pasiūlyti nemažai bulvių veislių. Veislės yra ištirtos ir tinkamos mūsų šalies dirvožemiui. Be šiandien mėgstamų `Vaiva` bei `Goda` bulvių veislių, savo gerbėjų jau turi neseniai Trakų Vokėje sukurtos labai ankstyvos `VB Venta`, vidutinio ankstyvumo `VB Liepa` bei vėlyvosios `VB Aista` M1 bulvių veislės. Pastaroji veislė yra aukščiausios sėklinių bulvių kategorijos.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialui vadovaujantis dr. Almantas Ražukas džiaugiasi, kad nemenksta lietuviškų bulvių populiarumas ir pastebimas bulvių augintojų siekis nedideliuose plotuose gauti gausų derlių. O perspektyvių bulvių veislių kelias pas augintojus prasideda... mėgintuvėliuose. Trakų Vokės laboratorijų specialiose spintose, lyg inkubatoriuose stikliniuose induose auginami gležni ūgliai, iš kurių griežtos atrankos būdu atrenkami tinkamiausi augalai, iš jų, paaugintų šiltnamiuose, gaunama sėkla be virusų. „Visą žiemą mėgintuvėliuose meristeminiu būdu buvo atrenkami būdingiausius veislių požymius turintys bulvių gumbai, iš jų imami daigo meristeminiai audiniai. Mėgintuvėliuose laboratorinėmis sąlygomis užaugusius augalus sodiname į specialius bulvių auginimo šilt­namius, – pasakoja A. Ražukas. – Iki rudens iš gležnų daigelių, buvusių mėgintuvėliuose, užauga vešlūs bulvių kerai, kurie užaugina bulvių gumbus. Po metų laukuose auginame didesnius veislinių bulvių kiekius, kurie bus parduodami bulvių augintojams.“ Pagrindinė bulvių selekcinio darbo kryptis Vokėje – kurti maistinės paskirties ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo, atsparias nematodams ir pagrindinėms ligoms bulvių veisles. Siekiama, kad visos veislės būtų atsparios bulvių vėžiui, nematodams. Dabar sukurtos ir dauginamos lietuviškos selekcijos bulvių veislės yra atsparios ligoms, nenaudojant cheminių augalų apsaugos priemonių ir mineralinių trąšų, gerai dera nederlingose žemėse ir ekologinėje aplinkoje.

Patarimai sodinantiesiems bulves

• Kokybiška bulvių sėkla – būtina, norint gauti gausų pastovų bulvių derlių. Sėklinės bulvės turi būti sveikos, virusinė infekcija negali peržengti leidžiamų reikalavimų ribų.
• Jei bulvės buvo laikomos nerūšiuotos, šį darbą reikia nedelsiant atlikti. Bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1–1,5 cm, tada sodinant jie nenulaužomi, bulvės greičiau sudygsta. Gumbai su nesveikais, plonais ir ilgais daigais, nenormalios formos turi būti atrenkami ir sunaudojami maistui arba pašarui. Iš smulkių gumbų dažniausiai užauga ligoti, virusais užsikrėtę bulvių kerai, kurie priaugina daug smulkių gumbų. Smulkius gumbus tikslinga sodinti tik tada, jeigu jie gauti iš devirusuotų augalų, perkama sertifikuota sėkla.
• Bulvių augintojams derėtų priminti vieną pavasarį pasitaikantį reiškinį. Jeigu iš saugyklos, kurioje oro temperatūra 5–10 oC šilumos, bulves išvešime į lauką, kuriame oro temperatūra 20–25 oC, jos per kelias minutes sušlaps. Kuo vėsių bulvių ir oro temperatūrų skirtumas didesnis, tuo rasos ant bulvių gumbų būna daugiau. Drėgmė gali pernešti ant gumbų esančių ligų sukėlėjus. Prieš sodinimą iš saugyklų paimtas bulves būtina gerai išvėdinti.

Vladas KASPERAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Gležni daigeliai atrankos būdu virs kokybiškomis bulvių veislėmis. Po mėgintuvėlio bulvių daigai „apgyvendinami“ daiginimo induose. Selekcininkų iš Trakų Vokės tikslas – parduoti paruoštos bulvės, tinkamos ir maistui, ir sodinti. Pastaruoju metu populiariausios yra ankstyvosios `Goda` veislės bulvės.