Melsvauogio sausmedžio uogų gaivumas

Birželio pirmomis dienomis gaiviomis uogomis pradžiugina melsvauogio sausmedžio (Lonicera caerulea L.) ankstyvosios veislės ‘Karina‘ ir ‘Duet‘, o birželiui įpusėjus galima mėgautis vėlyvosios veislės ‘Adut‘ derliumi. ‘Karina‘ ir ‘Duet‘ išaugina tamsiai mėlynas su vaškiniu apnašu, pailgas, lašo formos, 1,5–3 cm ilgio daugiasėkles uogas, o ‘Adut‘ uogų forma kiek apvalesnė. Uogos skoniu primena mėlynes, vaivorus, tik yra stambesnės, jų minkštimas tvirtesnės konsistencijos.

Pasak sodininko Algirdo Amšiejaus, sausmedžių derlius priklauso nuo augalo amžiaus. Nuo šešerių metų krūmo galima priskinti po 2–3 kg vitaminingų uogų, kurios stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą, turi baktericidinių savybių. Nelygu veislė ir auginimo sąlygos, uogose būna 3–13 proc. cukraus, 1–3 proc. rūgščių,1–1,6 proc. pektinų, 20–80 mg proc. vitamino P, taip pat vitaminų B1, B2, B9. Uogose gausu mineralinių medžiagų (geležies, magnio, natrio, kalio), mikroelementų (jodo, mangano, vario), daug antocianų, kurie suteikia intensyvią purpurinio atspalvio tamsiai mėlyną spalvą. Tad tikrai verta auginti po keletą sausmedžio krūmų kiekvienoje sodyboje. Sunokusių uogų minkštimas tampa švelnus, aromatingas. Po 7–10 dienų jos pradeda byrėti nuo krūmo. Tad kiekvieną dieną reikia skinti prisirpusias uogas, kol kitos sunoks. Dar paprasčiau jas rinkti purtant šakas, prieš tai ant žemės patiesus audeklą, polietileno plėvelę ar popierių. Nuskintos uogos gali išsilaikyti iki 3 dienų. Iš jų verdamos skanios uogienės, kompotai, džemai, spaudžiamos sultys, ruošiamas įdaras pyragams. Gaminant įvairius produktus, uogas galima sumaišyti su braškėmis santykiu 1:1 arba 1:3. Uogos ir džiovinamos, taip pat puikiai išsilaiko užšaldytos (šaldomas verta apibarstyti cukrumi).
Sausmedis 'Karina'.Sausmedžiai mėlynomis uogomis geriausiai auga saulėtoje vietoje, priemolio ar priesmėlio derlingose, drėgnokose (tik neilgai užliejamose vandens), rūgščiose, neutraliose ar silpnai šarminėse dirvose. Ilgiau užlietose vietose augalai skursta ir gali žūti, o labai sausose auga lėtai.
Sausmedžius patogiau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta ir pražysta anksčiausiai iš vaisinių augalų. Sodinami vienas nuo kito 1–1,5 m (galima ir 1,5–2 m) atstumu tokiame pačiame gylyje, kaip ir anksčiau augo medelyne, bet ne giliau. Sodinant daugiau augalų ar įveisiant plantaciją, paliekami 2–3 m tarpueiliai. Gero derliaus galima sulaukti pasodinus ne mažiau kaip 2–3 skirtingų veislių krūmelius: jie tinkamai apsidulkins ir kasmet derės. Vienas sausmedžio krūmelis gali gausiai žydėti, bet uogų užaugins mažai, nes šis augalas yra kryžmadulkis, t.y. vaisiai gerai užsimezga žiedams apsidulkinus ne savomis žiedadulkėmis.
Sausmedžio šaknys paviršinės, todėl reikia dažniau laistyti. Jei krūmai pasodinti į derlingą dirvą, juos 2–3 metus tręšti nebūtina. Patartina apmulčiuoti durpėmis, kompostu arba perpuvusiu mėšlu, kad dirvoje ilgiau išsilaikytų drėgmė. Kiekvieną rudenį patartina pokrūmius sukasti, o pradėjusius derėti krūmus patręšti perpuvusiu mėšlu (2–3 kg/vienam).
Sausmedžiai atsparūs ligoms ir kenkėjams, todėl cheminės apsaugos priemonės nenaudojamos.
Augalai ištvermingi žiemą, jų nereikia uždengti, tik nuo krūmų nupurtyti sniegą, kad neišlaužytų šakų.
Paukščių eibės. Kartais žalos padaro paukšteliai, nulesdami pumpurus, o nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai. Baigiant nokti uogoms krūmus derėtų dengti tinklu nuo paukščių, mat atskridus būriui varnėnų uogų neliks per kelias minutes. Sausmedžių ūglius žiemą graužia kiškiai.

Rūta ANTANAITIENĖ
Autorės nuotraukos

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.