Melžėjų varžytuvėse triumfavo vyrai

Melžimo aikštelėje geriausiai sekėsi Vosbutų kaimo ūkininkei Jolantai Milčiuvienei.

Tradicine rudens pradžios žemdirbių švente Jurbarke tampa melžėjų varžytuvės. Šiemet jose varžėsi daugiau vyrų nei moterų – tai rodo, jog melžimas nėra vien tik moteriškas darbas. O smagiausia, kad nugalėtoju tapo antrą kartą varžytuvėse išdrįsęs pasirodyti Žilvinas Oberauskas – jaunas, optimistiškas ir jokių sunkumų nebijantis ūkininkas iš Eržvilko seniūnijos. 

Melžti tokias karves – vienas malonumas
Jau trečią kartą melžėjų varžytuves į savo ūkį priėmė Rimutė ir Vygantas Baršauskai, vieni aktyviausių ūkininkų Jurbarko r., savo valdose Paulių kaime laikantys 60 melžiamų karvių bandą. Net per krizę, kai ūkininkai galvoja apie blogiausią scenarijų, jų ūkyje banda didėja. Rimutė ir Vygantas įsitikinę, kad stabtelėjimas tolygus smukimui, o grįžti atgal būtų sunku.
„Dirbame iš inercijos, tačiau sunkumai nėra priežastis atsisakyti viso gyvenimo. Man smagu, kai susirenka bendraminčiai, kai galiu į kitus pasižiūrėti ir pats parodyti, ką turiu, kuo džiaugiuosi. Tai skatina pasitempti, apsitvarkyti, nes į varžytuves atvyksta ne tik dalyviai su palydomis, bet ir daug specialistų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė trečią kartą varžytuvių šeimininku tapęs Vygantas. Šiemet konkursas vyko ganykloje, o ūkininkų juodmargė Vienuolė specialiai šventei „padovanojo“ telyčaitę.
Kas lankėsi Baršauskų ūkyje, žino, kad jų karves melžti – vienas malonumas. Visos ramios, jaukios ir labai smalsios – ištiesusios kaklus apžiūrinėjo susirinkusius žmones, o pakviestos į melžimo aikštelę kantriai eilėje laukė atiduoti pieną.
Varžytuvių organizatoriaus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo technologijų centro vadovas docentas dr. Saulius Tušas tikino, kad tokiame ūkyje, kur gyvuliai akivaizdžiai mylimi, rengti konkursą yra vienas malonumas. Juo labiau kad kasmet čia susirenka vis daugiau ir dalyvių, ir žiūrovų.

Konkursas – mokomoji priemonė
„Todėl labai tikimės, kad tai, ką čia dalyvaujantys melžėjai sužino, vėliau pritaiko ir savo ūkiuose. Nuo to, kaip gyvulys paruošiamas melžimui ir kaip melžimo metu elgiasi melžėjas, labai priklauso ir pieno kiekis, ir jo kokybė. Neužtenka tik nutuokti, kaip uždėti melžimo aparatą ir kaip nuimti, dar reikia ir bent kiek išmanyti gyvulio fiziologiją. Prasta melžėja ūkiui neša gryną nuostolį“, – sakė dr. S. Tušas.
Solidumo varžytuvėms suteikė Jurbarko r. mero Skirmanto Mockevičiaus atvykimas į V. Baršausko ūkį. Nors varžytuvės vyksta jau 15 metų, o ir Jurbarke jos turi gilias tradicijas, ūkininkai stebėjosi, kad iki šiol nė vienas rajono vadovas ganyklose batų nesipurvino – nei ūkininkų gyvenimu, nei geriausių melžėjų konkursu nesidomėjo, nors žemės ūkis yra bene vienintelis rajono ekonomikos variklis.
Išbandyti savo žinias ir įgūdžius šįkart melžėjų varžytuvėse panoro dvi moterys ir trys vyrai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro gyvulininkystės konsultantė Laimutė Andriuškevičiūtė džiaugėsi, kad šiemet nė vieno dalyvio nereikėjo maldauti atvykti į konkursą – visi buvo kone savanoriai.

Sukvietė ne stebuklas, o puikūs atsiliepimai
„Pernai labai gražiai apie konkursą atsiliepė jo dalyviai, pasklido gera žinia ir, manau, pradėjo formuotis gražios tradicijos. Pieno ūkių savininkai nori turėti savo šventę, kaip augalininkai turi artojų varžybas. Tik ateityje stengsimės, kad melžėjų varžytuvės keliautų iš vienos seniūnijos į kitą, iš vieno ūkio į kitą, kad tai, kas vyksta, pamatytų kuo daugiau ūkininkų ir jų samdomų darbuotojų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė L. Andriuškevičiūtė.
Keturi iš penkių varžytuvių dalyvių karves melžia savo šeimos ūkiuose ir tą darbą daro nuo ankstyvos jaunystės. Tik Irutė Petrylienė dirba viename didžiausių Jurbarko r. pieno ūkių – melžia Ramutės ir Vidučio Razmų karves. Dauguma dalyvių jai pavydėjo patirties, nes moteris gyvulius prižiūri jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Jaunystėje „Armenos“ kolūkyje melžė 25 karves, dabar – net 150, nes darbo specifika neatpažįstamai pasikeitė.
I. Petrylienės pasirodymą sanitarinio apdorojimo aikštelėje stebėjusi ūkininkė R. Razmienė tikino, kad jaudinasi labiau už melžėją. Ši ūkininkė savo darbuotoją į konkursą išleido ne pirmą kartą. Prieš keletą metų varžytuvėse dalyvavo jos duktė Linutė, dabar studijuojanti Aleksandro Stulginskio universitete. Tada jai puikiai sekėsi – moksleivė užėmė trečią vietą.

Laimę lėmė net sekundės
Jaudulys koją pakišo jauniausiam šio konkurso dalyviui – 23 metų Kybartų kaimo ūkininkų sūnui Arvydui Juškiui, karves tėvų ūkyje melžiančiam nuo paauglystės. Trečios vietos nugalėtojas Artūras Timofejevas jį aplenkė vos 0,1 balo. Apdovanodamas nugalėtojus, dr. S. Tušas juokėsi, kad veiksmas vystėsi kaip tikrose sportinėse varžybose – lėmė sekundės.
Vos daugiau nei 1 balas skyrė trečios ir antros vietos prizininkus A. Timofejevą ir Jolantą Milčiuvienę – Vosbutų kaimo ūkininkei geriau sekėsi melžimo aikštelėje, bet A. Timofejevas turėjo daugiau teorinių žinių, lyderiavo pieno kiekio ir švarumo rungtyje, daugiau balų gavo nustatant somatines ląsteles. Artūras tikino, kad už prizinę vietą turi būti dėkingas Lančiūnavo žemės ūkio technikumo, kur mokėsi zooinžinerijos, specialistams.
Šiųmečių melžėjų varžytuvių nugalėtojas Žilvinas Oberauskas, į šventę atvykęs be šeimos palaikymo komandos, nuo pat pirmos minutės jautėsi užtikrintai. Tokiame konkurse jis ne naujokas – ir pernai Žilvinui gerai sekėsi, jis užėmė trečią vietą, tad šiemet pasistengė dar labiau. Geriausiai Žilvinui sekėsi atsakyti į teorijos klausimus, ir nors nė vienoje kitoje rungtyje nepirmavo, surinko daugiau balų už visus kitus varžytuvių dalyvius.
Gerą nuotaiką, varžybų įtampą ir intrigą iki paskutinės sekundės užtikrino organizatoriai – Josifo Taco melžimo technologijų centro darbuotojai ir LŽŪKT Jurbarko r. biuro specialistai.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.