Mėsinių galvijų augintojai sugniaužė kumštį (nuotraukų galerija)

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) renginių tradicija – apie problemas kalbėti atvirai bei konstruktyviai, organizacijos viduje ne priešintis, bet ieškoti „bendro vardiklio“ – sėkmingai išlaikyta ir savaitgalį Raseinių r. vykusio LMGAGA ataskaitinio susirinkimo metu, kuriame aptartos sektoriaus aktualijos bei paklotas „karštas kilimėlis“ valstybinių institucijų atstovams.

Prie LMGAGA vairo stojo moterys
Ne vienus metus LMGAGA prezidento pareigas ėjęs Šiaulių r. ūkininkas Antanas Bezaras ataskaitiniu laikotarpiu buvo išrinktas šio rajono meru. Todėl pernai LMGAGA taryba organizacijos prezidente išsirinko jauną, bet patyrusią Pagėgių savivaldybėje šarolė veislės galvijus auginančią ūkininkę Laurą Mišeikienę. Šiemet pasikeitė ir LMGAGA administracijos direktorė – šias pareigas taryba patikėjo buvusiai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistei Vilmai Živatkauskienei, ūkininkaujančiai Kėdainių r. Šios moterys ir sustygavo „kietą“ renginio darbotvarkę – buvo ne tik perskaitytos LMGAGA veiklos ir finansinės ataskaitos, bet „ant kilimėlio“ pasikviesti ir valstybinių institucijų, nuo kurių sprendimų labiausiai priklauso mėsinių galvijų augintojų situacija, atstovai.
Naujosioms LMGAGA vadovėms linkėdamas sėkmės A. Bezaras pastebėjo, jog tai, kad auginti mėsinius angusus pastaruoju metu ėmėsi vienas buvusių žemės ūkio ministrų ir vienas viceministrų, tikėtina, yra ženklas, jog sektorius turi gerų perspektyvų. „Deja, mūsų santykiai su dabartine Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe yra įtempti. Todėl turime drauge kurti strategiją, teikti idėjas ir neįsižeisti dėl kritikos“, – sakė A. Bezaras.
Naujoji LMGAGA prezidentė L. Mišeikienė, dėstydama savo veiklos viziją, pabrėžė, jog svarbiausias jos įsivaizduojamas strategijos tikslas – organizacijos narių vienybė. „Jau šią vasarą norėtųsi visus asociacijos narius drauge su jų šeimomis sukviesti į sąskrydį, nes geriausios idėjos paprastai gimsta neformalioje aplinkoje. Be to, toks susibūrimas būtų puiki galimybė pradėti kurtis atskirų veislių augintojų klubams, kaip tai vyksta pažangiose mėsinės galvijininkystės šalyse“, – kalbėjo L. Mišeikienė. Anot jos, niekas nesuformuos vieningo, viešojoje erdvėje girdimo asociacijos balso, neprivers ūkininkų kooperuotis ir neišmokys tolerancijos, jeigu jie to nenorės patys. „Kartu priimu LMGAGA „krikštatėvio“ ir garbės prezidento prof. Česlovo Juknos kritiką, kad, sutelkę dėmesį į rinkų paieškas ir galvijų pardavimus, pastaruoju metu esame apleidę veislininkystės veiklą. Šią klaidą tikrai ištaisysime“, – savikritiškai kalbėjo L. Mišeikienė, pabrėždama, kad išaugintus veislinius galvijus norėdami parduoti ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose, ūkininkai privalo siekti atitinkamų standartų.

Didins dėmesį veislininkystei
„Patvirtintos naujos Pagalbos veislininkystei, Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklės, rengiama Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo 2016–2020 metų programa tarp augintojų tikrai kelia daug diskusijų. Tačiau kaip valstybės pripažinta veislininkystės institucija LMGAGA iš tiesų pati turėtų inicijuoti teisės aktų projektus, o ne tik „derinti“ juos „nuleistus iš viršaus“. ŽŪM drastiškai sumažintas finansavimas už kilmės knygos tvarkymą, gyvulių eksterjero vertinimus, pakeista gyvulininkystės parodų finansavimo tvarka skatina galvoti, kaip organizacijai ateityje išgyventi be valstybės paramos“, – kalbėjo LMGAGA prezidentė.
L. Mišeikienės mintims pritarė ir naujoji asociacijos administracijos direktorė V. Živatkauskienė, pastebėjusi, kad buvusių LMGAGA direktorių Dariaus Dzekčioriaus ir laikinai ėjusio šias pareigas Alvydo Pečiulaičio dėka buvo sėkmingai „įsuktas“ kokybiškos galvijienos pardavimų Šveicarijos rinkai mechanizmas. Tačiau būtina lygiagrečiai vystyti ir veislininkystės veiklą.
V. Živatkauskienė pasidžiaugė, kad iššūkį deramai atstovauti savo organizacijai praėjusį rudenį vykusios gyvulių veislininkystės parodos Algirdiškyje metu ir ką tik pasibaigusioje „AgroBalt“ parodoje mėsinių veislinių galvijų augintojai įveikė puikiai. Pastarosios parodos metu LMGAGA nario biržiečio ūkininko Audriaus Stačkūno išaugintas limuzinų veislės bulius netgi apdovanotas aukso medaliu.
„Džiugu, kad mūsų sektorius auga – šiuo metu šalyje jau laikoma 33 tūkst. grynaveislių mėsinių galvijų. 2015 m. į kilmės knygą įrašyti 2 258 nauji gyvuliai. 14 jų – į A kilmės skyrių. Per praėjusius metus atlikta apie 2 000 eksterjero vertinimų“, – pozityvias tendencijas vardijo LMGAGA direktorė, kviesdama augintojus informuoti, kas ir kiek gyvulių norėtų parduoti kolegoms, idant lėšos, kurias valstybė skiria veisliniams galvijams įsigyti, neiškeliautų į užsienį.

Mėsinių galvų statistiką sujaukė pieno ūkiai
„VIC tinklalapio duomenimis, šiuo metu šalyje laikoma per 123 tūkst. mėsinių veislių mišrūnų. Vasarą turėtų startuoti VIC sistema, kuri leis suskaičiuoti, kiek „mėsingumo“ šių mišrūnų kraujyje iš tiesų yra, nes pieno ūkiams pradėjus skirti paramą už mėsai auginamus bulius ši statistika gerokai išsikreipė“, – neabejodama kalbėjo V. Živatkauskienė.
Dar viena problema, anot jos, – šiuo metu galiojanti ūkio ekonominio dydžio (standartinių verčių) skaičiavimo metodika, pagal kurią karvė žindenė su veršeliu vertinama beveik tiek pat, kiek kiaulė ar patelė triušė. „Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas esą neturi galimybių jų perskaičiuoti. Tačiau tokia metodika daugeliui mėsinės galvijininkystės ūkių užkerta kelią gauti investicinę ES paramą“, – prognozavo V. Živatkauskienė.
Susirinkimo metu iš trijų kandidatų balsų dauguma buvo išrinktas naujas LMGAGA tarybos narys. Juo tapo 600 limuzinų veislės žindenių laikytojas Arūnas Cicėnas iš Anykščių r. „Lietuvos mėsinių galvijų augintojai šiandien, deja, gauna 60 proc. mažiau negu Vakarų Europos ūkininkai. Ir šioje situacijoje turime du kelius: arba eiti į gatves kaip pienininkai, arba steigti savo skerdyklą ir pardavinėti kokybišką galutinę produkciją. Šiandien mūsų žmonės nesusimoka nario mokesčio ne todėl, kad būtų nepareigingi, bet todėl, kad neturi iš ko“, – savo idėją kolegų „teismui“ pristatė A. Cicėnas.

„Karštas kilimėlis“ ministerijos atstovams
Bene daugiausia LMGAGA narių kritikos teko atlaikyti renginyje dalyvavusiai ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Šimonienei, pristačiusiai ministerijos parengtą su gamyba susietosios paramos schemą mėsinės galvijininkystės sektoriui, pagal kurią mokami pinigai už iki 12 mėn. išaugintus ir ūkyje ne trumpiau kaip 60 d. išlaikytus galvijus.
„Susietajai paramai skiriama gana nemaža suma, t.y. 3,5 proc. tiesioginių išmokų voko. Šiais metais ši suma sieks 13 mln. 862 tūkst. Eur. Tai, kad parama už bulių auginimą mėsai skiriama ir pieno ūkiams, neturėtų stebinti, nes siekdami teisės šią paramą apskritai teikti Europos Komisijai argumentavome, jog lėšos gyvybiškai būtinos abiem šiems sunkioje situacijoje esantiems sektoriams. Tuo metu galiojęs ES reglamentas mums leido „prisirišti“ prie palankių 2013 m., kuomet šalyje laikyta 76 tūkst. mėsinių galvijų. Tad jei dabar Komisijai imsime sakyti, kad gyvulių daugėja, prarasime argumentą, jog sektorių ekonominė situacija tebeišlieka sunki“, – kalbėjo L. Šimonienė.
Tačiau LMGAGA narius piktino kitas dalykas. Parama už iki metų išaugintas galvas buvo pradėta teikti 2011 m. Tuo metu šalyje buvo auginama 55 tūkst. mėsinių veislinių ir mišrūnų. Todėl augintojai neabejoja, kad iki 76 tūkt. galvų 2013 m. ir iki 112,5 tūkst. galvų 2014 m. sektorius išaugo pirmos kartos mišrūnų, auginamų pieno ūkiuose, sąskaita, o ne tikrosios mėsinės galvijininkystės sektoriuje.
„Susidaro įspūdis, kad ministerija apskritai nežino, kas yra mėsinis galvijas. Jeigu mėsinis bulius užkeliamas ant pieninės karvės, tai jų palikuoniui iki tikro mėsinio dar labai toli“, – žodžių į vatą nevyniojo Marijampolės r. ūkininkė Iveta Šveikauskienė.
Jai antrino ir Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas. „Kam ministerija mulkina žmones ir skelbia, kad kitąmet už gyvulį gausime po 189 Eur? Pernai ŽŪM „piešė“, kad šiemet gausime po 170 Eur. Gavome 109 Eur. ŽŪM atstovai tesugeba gąsdinti, kokios sankcijos mūsų laukia. Jeigu parama „susitrauks“ iki 50–60 Eur, sankcijos bus neaktualios“, – ironizavo LMGAGA tarybos narys N. Dubnikovas.
Jo mintis „parėmė“ ir Elektrėnų savivaldybėje veislinių angusų ūkį vystantis Gintautas Migonis. „Jei žmogus nueis į banką, neturėdamas verslo vizijos bent keliolikai metų į priekį, su juo tikrai niekas nesileis į kalbas. Deja, akivaizdu, kad ŽŪM ilgalaikės mėsinės galvijininkystės strategijos neturi. Prognozuoju, kad ūkio po penkerių metų gali ir nebelikti, jeigu jo šeimininkas šiandien nežino, kitąmet paramos gaus 50 Eur už gyvulį, ar 150 Eur. Juk tokiu atveju žmogui neįmanoma nieko planuoti… Ministerija, viliuosi, žino, kad pieninės karvės ir mėsinio buliaus palikuonio mėsa Europos rinkoje kainuoja ne 3,5 Eur, o 2 Eur. Tad ko mes siekiame – gaminti prastos kokybės mėsą, gadinti šalies įvaizdį?“ – retoriškai klausė išskirtinės kokybės produkciją į Šveicarijos rinką tiekiantis G. Migonis.
Anot kitos LMGAGA tarybos narės – Tauragės r. ūkininkės Stanislavos Pratašienės, dėl laiku „nepadėtos varnelės“ reikiamuose valstybinių institucijų tinklalapiuose šiemet augintojai paramos negaus už kelis tūkstančius išaugintų galvijų. Ir ši sankcija galios ne tik šiemet, bet visą paramos skyrimo laikotarpį. Tad šiuos gyvulius, net jei tarp jų yra ir ūkiams labai vertingų telyčaičių, teks arba parduoti, arba paskersti.
ŽŪM atstovė L. Šimonienė, atsakydama į replikas, argumentavo, kad šiuo atveju ES reglamentas iš tiesų yra labai griežtas ir gyvulius ženklinti bei identifikuoti jų buvimo vietą yra būtina per 7 dienas. O jei to neįmanoma padaryti nustatytu laiku ne dėl augintojo, bet dėl paslaugų teikėjo kaltės, augintojas turi teisę imtis teisminių procedūrų.
Karštoms diskusijoms LMGAGA nariai buvo nusiteikę ir į tribūną kviesdami Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) Galvijininkystės skyriaus vedėją Dalią Laureckaitę-Tumelienę. Šiuo atveju aktualiausias klausimas buvo nuo metų pradžios augintojams atsiradusi prievolė vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę juos kelis kartus sveriant. Tačiau VGVPT atstovė argumentavo, kad tuo atveju, jei augintojas nesinaudoja jokia ES ir nacionaline parama, jis savo augintinių produktyvumo gali ir nekontroliuoti. Tačiau jei ūkis dalyvauja rėmimo programose, orientuojasi į veislinės medžiagos pardavimus vidaus ir užsienio rinkose, jam privalu laikytis ir atitinkamų europinių standartų. „Tikuosi, visiems augintojams aktualu gauti galvijo kilmės pažymėjimą, kuris reglamentuotas visos ES teritorijoje“, – pastebėjo VGVPT atstovė.
Į augintojų klausimą, ar svėrimo paslaugą teikiantis kontrolės asistentas galės naudoti ūkyje esančias svarstykles, D. Laureckaitė-Tumelienė teigė, jog taip, jei tik šioms svarstyklėms atlikta metrologinė patikra ir jos yra sertifikuotos. LMGAGA narius domino ir „ūkiškas“ klausimas, kaip kontrolės asistentai suskubs laiku atvykti į kiekvieną ūkį. Tačiau VGVPT atstovė tokias abejones bent kuriam laikui išsklaidė teigdama, jog per 10 jos darbo metų VGVPT nė vienas mėsinių augintojas dėl gyvulių svėrimo paslaugos savanoriškai dar nėra kreipęsis, nors paramos lėšų krepšelis šiam tikslui sukurtas jau seniai.
„Šiandien dar tikrai anksti kalbėti apie tai, kaip kontrolės asistentai suskubs suktis, jeigu jų veikla dar nė neprasidėjo“, – reziumavo D. Laureckaitė-Tumelienė.
Nacionalinės mokėjimo agentūros Kauno paramos administravimo skyriaus vedėja Laima Smolskienė planuojančius siekti investicinės paramos LMGAGA narius ragino nepasikliauti vien pasisamdytų firmų paraiškoms ir verslo planams rengti kompetencija, bet patiems gerai įsigilinti į dokumentų turinį. Mat šiuo ES finansiniu periodu projektus koreguoti jų įgyvendinimo metu leidžiama tik labai nedaug. „Be to, nerekomenduočiau siekiant įsisavinti kuo daugiau lėšų tėvui fiktyviai pardavinėti gyvulius penkiems savo sūnums ar daryti kitokius nusižengimus, nes, anot L. Smolskienės, „yla anksčiau ar vėliau išlįs iš maišo“. NMA atstovės teigimu, pastaruoju metu pastebima ir kita problema – siekdami gauti daugiau pirmumo balų paraiškų atrankos metu, žmonės įsipareigoja laikyti gyvulius, o vėliau teikia prašymus leisti jų atsisakyti. „Tikiu, kad tarp jūsų tokių pareiškėjų nėra ir nebus“, – sėkmės LMGAGA nariams linkėjo L. Smolskienė.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

LMGAGA tarybos nariai Nikolajus Dubnikovas ir Petras Barista stebėjosi, kad ŽŪM iki šiol nesupranta, jog mėsinis mišrūnas – tai dviejų šios krypties veislių „junginys“, o ne pieninės karvės ir mėsinio buliaus palikuonis.

3

VGVPT Galvijininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė–Tumelienė: „Jei augintojas nesinaudoja jokia europine ir nacionaline parama, jis savo augintinių produktyvumo gali ir nekontroliuoti.“

2

„Jeigu mėsinis bulius užkeliamas ant pieninės karvės, tai jų palikuoniui iki tikro mėsinio dar labai toli“, – žodžių į vatą nevyniojo Marijampolės r. ūkininkė Iveta Šveikauskienė.

1

LMGAGA prezidentė Laura Mišeikienė, buvęs šios asociacijos prezidentas Antanas Bezaras ir LMGAGA administracijos direktorė Vilma Živatkauskienė savo organizacijos nariams dėkojo už parodytą pasitikėjimą.

5

LMGAGA garbės pirmininkas prof. Česlovas Jukna kaip visada buvo ištikimas savo įsitikinimams: „Sektoriaus prioritetas turi būti veislininkystė“.

9

LMGAGA tarybos narei Stanislavai Pratašienei ir gyvulininkystės specialistui Arūnui Rutkauskui ramybės nedavė klausimas, dėl kokių internetinių niuansų už kelis tūkstančius galvijų žmonės visą paramos laikotarpį negaus planuotų lėšų.

7

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Šimonienė: „Augintojai turi suprasti, kad esame „pririšti“ prie 2013 m. kvotos. Tad sektoriuje didėjant gyvulių, išmokos negali nemažėti“.

6

Mėsinių galvijų augintojas iš Šalčininkų r. Aidyn Zulfijev naudojosi proga pasikonsultuoti su NMA Kauno paramos administravimo skyriaus vedėja Laima Smolskiene.

8

Biržų r. ūkininkui Audriui Stačkūnui (dešinėje), kurio išaugintas bulius šiųmetėje parodoje „AgroBalt“ pelnė aukso medalį, šį apdovanojimą LMGAGA ataskaitinio susirinkimo metu įteikė žemės ūkio ministrės patarėjas Artūras Milašauskas.