Mėsos eksportui į musulmonų šalis trūksta sertifikatų ir sutarčių

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojusios Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos įteisino Lietuvoje gyvūnų ritualinį skerdimą. Tikėtasi, kad eksportuotojai turės daugiau galimybių įsilieti į naujas islamą išpažįstančių šalių rinkas ir tokiu būdu kompensuoti praradimus dėl lietuviškų produktų embargo Rusijoje. Tačiau kol kas taip neatsitiko, nes tam pirmiausia reikia gauti suderintus tarpvalstybinius sertifikatus, o tai užtrunka ne vieną mėnesį. Be to, eksportuotojai nuogąstauja, kad musulmonų šalys gali būti tik viena iš eksporto nišų, o ne visiška alternatyva anksčiau turėtoms rinkoms.

Įmonės atlieka namų darbus
Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sakė, kad šiuo metu asociacijai priklausančios įmonės atlieka namų darbus – svarsto, ką reikės pakeisti, kad būtų galima dirbti naujomis sąlygomis, rengia projektus, rūpinasi reikalinga įranga, patalpų rekonstrukcija.
„Vykstame į parodas, demonstruojame savo galimybes, susitinkame su potencialiais partneriais, aptariame galimus tiekimus.
Tai – tik parengiamieji darbai. Kol neturime tarpvalstybinių veterinarinių tarnybų sertifikatų, labai daug ko nuveikti negalime. Šis procesas paprastai užtrunka, viskas vyksta ne taip greitai, kaip norėtume. Tačiau tam tikri poslinkiai jau yra. Kovo mėnesį į Lietuvą atvyks Maroko delegacija, vėliau – japonai, Irano, Alžyro atstovai. Jei jų audito rezultatai bus teigiami, tuomet jau bus galima imtis konkretesnių darbų“, – teigė asociacijos vadovas.

Apgauti nepavyks
E. Mackevičiaus žiniomis, eksportuoti į musulmoniškas šalis yra nusiteikusios visos didžiosios asociacijai priklausančios įmonės. Kai tarpvalstybiniai sertifikatai bus suderinti, išvežti savo produkciją į tas šalis galės ir kitos bendrovės. Žinoma, prieš tai dar reikės gauti ir vadinamąjį religinį sertifikatą, kuris suteiktų teisę tiekti Halal ar košerinės produkcijos reikalavimus atitinkančius gaminius. Tačiau tai jau bus pačių įmonių ir jų klientų rūpestis.
Halal sertifikatas – tai įrodymas, kad tam tikras produktas neprieštarauja islamo įstatymams, kad gyvūnas yra paskerstas prieš tai jo neapsvaiginus ir leidžiamas vartoti musulmonams. Pagal šį ritualą gyvulius skersti leidžia Vokietija ir Prancūzija, daug kitų Europos Sąjungos šalių. Toks skerdimo būdas sudėtingesnis, brangesnis, jame dalyvauja religinės bendruomenės atstovas, tos bendruomenės paskirti specialistai. Jei galvijas skerdimo metu patiria skausmą, mėsa būna sugadinta. Apgauti čia nieko nepavyks – netinkamai paskersto gyvūno mėsą nesunkiai galima identifikuoti.

Dairomasi ir į musulmonų bendruomenes
Pasak E. Mackevičiaus, eksportuoti Halal ar košerinės produkcijos reikalavimus atitinkančius gaminius ruošiamasi ne tik į islamo šalis ir Izraelį, bet ir į Europos Sąjungos valstybes, kuriose yra didelės tokio religinio tikėjimo bendruomenės. Tai irgi gana nemaža potenciali rinka.
„Tarkime, Švedija yra oficialiai uždraudusi ritualinį skerdimą, tačiau dideliais kiekiais importuoja tokią skerdieną musulmonų ir žydų bendruomenėms iš kitų šalių. Mums toks draudimas tik kelia šypseną ir yra panašus į veidmainiavimą. Jei jau neleidžiamas ritualinis skerdimas, nereikėtų leisti ir prekiauti tokia produkcija. Bet yra kitaip ir tokias rinkas mums reikia išnaudoti“, – įsitikinęs E. Mackevičius.
Kada prognozuojama pradėti eksportą į musulmoniškas šalis, asociacijos vadovas dar negalėjo pasakyti: „Galbūt vasarą, galbūt vėliau, viskas priklausys ne tik nuo tarpvalstybinių veterinarijos tarnybų sertifikatų, bet ir nuo to, kaip pačioms įmonėms pavyks susitarti su savo klientais dėl kainų, tiekimo kiekių ir terminų. Svarstome galimybę eksportuoti ne tik skerdieną, bet ir perdirbtą produkciją, kurios pridėtinė vertė yra kur kas aukštesnė, ilgesnė laikymo trukmė, ją patogiau transportuoti.“

Ateis kaip nauji žaidėjai
Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas dabartinį laikotarpį irgi įvardijo kaip pasirengimą naujoms eksporto kryptims. „Nemažai mūsų verslininkų, potencialių eksportuotojų, dalyvavo parodoje Dubajuje, parodė savo galimybes, produkciją. Akivaizdu, kad ne paskutinėje vietoje bus kainos. Kai einama į naują rinką, ir viena, ir kita pusė tikisi patrauklesnių negu iki tol kainų. Netrukus jos paaiškės, tada ir prasidės rimtesnės derybos. Tikimės iki vasaros pradžios daug ką išsiaiškinti, tada ir žinosime – apsimokės mums šis eksportas, ar geriau orientuotis į Europos Sąjungos šalių musulmonų bendruomenes“, – sakė asociacijos vadovas.
G. Bagušinsko manymu, reikėtų suvokti, kad tose šalyse jau yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos, sudarytos sutartys su kitais tiekėjais. Lietuvos verslininkai į tą rinką ateina kaip nauji žaidėjai, kuriems labai greitai įrodyti savo pranašumus nebus taip lengva.

Niša, bet ne alternatyva
„Musulmoniškos šalys mums iš tiesų yra tam tikra niša. Ar įsitvirtinsime joje, parodys ateitis. Tačiau, manau, nereikėtų tikėtis, kad Halal produkcijos eksportas bus labai radikali alternatyva kitokiai produkcijai, kurios rinkos dėl Rusijos embargo šiuo metu užsidariusios. Tokio staigaus posūkio nebus. Dauguma didžiųjų įmonių tikriausiai ir toliau laikysis savo pagrindinių veiklos krypčių, o eksportas į musulmonų šalis bus viena iš paskatų plėsti asortimentą, gaminti aukštos kokybės produkciją, tinkančią daugeliui pasaulio valstybių vartotojų“, – prognozavo G. Bagušinskas.
Tokios produkcijos savikaina ir kaina, pasak jo, bus aukštesnė, tačiau ji galės drąsiau konkuruoti kokybe, propaguoti įmonę, gerinti jos įvaizdį eksporto rinkose. Egzistuoja tokia nuomonė: jei jau įmonė sugeba pagaminti Halal reikalavimus atitinkančią produkciją, vadinasi, apskritai jos kokybe galima pasitikėti.

Eksportuoja  jau keleri metai
„Latvijoje, kur ritualinis skerdimas leidžiamas jau senokai, esame įsirengę visus Halal reikalavimus atitinkančią skerdyklą, į ją gabename savo užaugintus galvijus ir po to skerdieną eksportuojame musulmonų diasporoms Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje. Skerdykla yra maždaug už 90 km, atstumas palyginti nedidelis, darbas vyksta sklandžiai, be rimtesnių trukdžių. Jau penkerius metus eksportuojame musulmonų bendruomenėms apie 40 proc. savo produkcijos. Skerdykloje dirba specialiai paskirti musulmonų specialistai, kurie viską prižiūri ir kontroliuoja“, – pasakojo kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika.
Jo teigimu, musulmonų bendruomenės Vakarų Europoje gana didelės ir turi tendenciją plėstis, todėl didės ir jautienos poreikis. Galimybių įsilieti į šias rinkas, pasak V. Jonikos, nemažai, tik reikia dirbti sąžiningai, nemakliavojant, kaip kai kurie tiekėjai kartais bando daryti.
Lietuva – nedidelė valstybė ir, jei mėsos perdirbėjai nesusivienys, jie tikrai nesugebės patiekti pagal Halal reikalavimus paruoštos jautienos skerdienos tiek, kiek jos reikia musulmoniškoms valstybėms.

Orientuojasi į Izraelį
Alytaus rajone, Verebiejų kaime, įsikūrusios mėsos perdirbimo įmonės „Riamona“ direktoriaus pavaduotoja Valė Gibienė prisipažino, kad įmonė turi gana ambicingų planų eksportuoti savo produkciją į Izraelį.
„Tikrai aktyviai ruošiamės, tačiau konkrečiais darbais pasigirti dar negalime. Planuojame šiai šaliai tiekti košerinę, skerstą pagal žydų tradicijas, vištieną ir kalakutieną. Dalį tokių gaminių ketiname eksportuoti į Vakarų Europą – Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje įsikūrusioms žydų diasporoms. Kokie tai bus kiekiai, kol kas dar sunku pasakyti, daug kas priklausys nuo derybų ir mūsų pajėgumų“, – pasakojo V. Gibienė.
Jos teigimu, šiuo metu rengiami dokumentai gauti sertifikatą eksportuoti košerinę produkciją, įmonėje bus įrengta tokius reikalavimus atitinkanti skerdykla. Sertifikatą, kad produkcija atitinka košerinio arba Halal maisto principus, išduoda ne veterinarai, bet rabinai arba mulos. Košeriniam skerdimui rabinas atvyksta iš kitos valstybės, mula gyvena Lietuvoje.
Bendrovė per metus papjauna apie 200 t vištų. Tikimasi eksportuoti apie 80 t košerinės vištienos ir 40 t kalakutienos. Dabar įmonėje dirba per pusšimtis žmonių. Pradėjus ritualinį skerdimą darbo rankų reikės daugiau.

Gali tekti paragauti ir lietuviams
Ar neatsitiks taip, kad dalis pagal musulmonų ar žydų religines nuostatas paskersto gyvūno mėsos atsidurs ir ant Lietuvos gyventojų stalo? Juk gali visko pasitaikyti – sutrikti tiekimų grafikas, transportas, staiga nutrūkti sutartys ir pagal Halal reikalavimus pagaminta produkcija liktų Lietuvoje. Ką labai vertina vieni, gali būti visiškai nepriimtina kitiems. Kad tokie dalykai nesukeltų nereikalingų konfliktų, Žemės ūkio ministerija nustatė tvarką, pagal kurią tokia mėsa bus pažymėta „skersta neapsvaiginus“.
Tačiau nori nenori tokios produkcijos gali tekti paragauti ir lietuviams. Mėsos gaminiams taikomi kur kas menkesni reikalavimai: tik tada, kai jo sudėtyje bus daugiau kaip 50 proc. ritualinio skerdimo būdu pagamintos mėsos, apie tai bus informuojamas ir vartotojas.

Stasys JOKŪBAITIS

Algimanto SNARSKIO piešinys

kaimo_laikrastis  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.