Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Metai nuostolingi ir žemdirbiams, ir supirkėjams

2016/12/08


Vis daugiau ūkininkų grūdus į uostą veža patys.

Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (OECD) eks­per­tai šį pavasarį teigė, kad, pingant grūdams, mažės žemdirbių pajamos, o tokia tendencija išliks iki 2020 metų. Ne­bent derlių pakoreguos gamta. Tačiau po buvusių „gamtos korekcijų“ šiandien joks Lietuvos ekspertas nebekalba apie derliaus gausą. Dar liūdnesne gaida vertinama grūdų kokybė. Augintojams geriausiu atveju teks džiaugtis pajamomis, padengusiomis savikainą, ir tik su sąlyga, jeigu supirkėjai esamoms sutartims darys atitinkamas išlygas.

Nei kiekybės, nei kokybės Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), vasarą prognozuodamas 6,52 mln. t grūdų (pernai gauta 6,5 mln. t derlių), rėmėsi faktu, kad bendrame pasėlių plote, siekiančiame apie 2,5 mln. ha, javams tenka 1,57 mln. ha: vasarinių kviečių plotai padidėjo per 7 tūkst. ha, žieminių kviečių – 48 tūkst., žirnių – 75 tūkst., pupų – 7 tūkst. ha. Miežių ir rugių plotai mažėjo, tad tikėtasi nuimti 10–20 proc. menkesnį jų derlių. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko, optimistinės prognozės nepasitvirtino ir šiandien visus džiugintų mažesnis, bet kokybiškas grūdų derlius. Tikslius šių metų rezultatus Statistikos departamentas skelbs po 2–3 mėnesių. Nelygu rajonas ir ūkis, tačiau, apytiksliais duomenimis, derlius bus maždaug 30 proc. mažesnis už pernykštį. O ir grūdų kokybė itin prasta. LGAA vadovui antrina Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius. „Augalininkystės ūkių nuostoliai didžiuliai: daugelyje vietų javai ir žirniai liko nenupjauti, juos paprasčiausiai aparė. Prieš lietingus orus skubėta nuimti sėklinius javus, didžiąją javų dalį spėjo nuimti turintieji modernius kombainus. Bet vėlesnės javapjūtės grūdai tinka tik pašarams, – tvirtina R. Docius. – Stambesnieji (apie 1000 ha) ūkiai patirs milijoninių nuostolių: vidutiniškai derlius 1,5 t/ha mažesnis nei pernai, menkos supirkimo kainos nepadengs išlaidų investicijoms pasėlių priežiūrai. Finansiškai ūkiai gal atsigaus per dvejus metus – su sąlyga, kad orai bus tinkami žemdirbystei.“ LŪS Vilkaviškio skyriaus pirmininkės Onutės Kartavičienės nuotaikos dar prastesnės. Pasak pirmininkės, šį sezoną suvalkiečiai tris kartus sėjo, vieną kartą kūlė, ir tai nesėkmingai. Grūdai dygo varpose, žirnius teko užarti, ekstra klasės kviečių beveik nebuvo, tad supirkimo kainos visą rudenį „sukosi“ apie 100 Eur/t. „Ypač sunkūs metai buvo ūkininkaujantiesiems nepalankiose žemėse ir smulkesniems ūkiams, kuriems ES parama neskiriama, o savų lėšų modernesniam kombainui įsigyti nėra. Tokius turintieji pirmiausia kūlė savus javus“, – teigė pirmininkė.

Tiesiai iš kiemo – pigiau Vienas iš būdų mažinti ūkio nuostolius – savarankiškas grūdų transportavimas į uostą. Pasak A. Macijausko, kasmet vis daugiau ūkininkų iš turimų sandėlių grūdus į uostą veža patys autotransportu ar geležinkeliu: mažiau pakrovimo ir iškrovimo darbų, mažiau išlaidų elevatorių paslaugoms. Tik sandėliai ir džiovyklos ūkiuose būtini. „Ši iniciatyva atsirado seniai, bet tik neseniai uoste įrengti tam pritaikyti sandėliai. Yra nemažai kooperatyvų, kurie šią paslaugą teikia savo nariams ir pageidaujantiesiems, – pasakoja „ŪP“ pašnekovas. – Tad supirkėjas reikalingas tik realizacijos sutartims sudaryti.“ Tokį derliaus transportavimo būdą vertina ir kalbintieji LŪS skyrių pirmininkai. Pasak jų, nors superkančių grūdus įmonių daugėja, bet elevatorių paslaugos nepinga, tad ūkininkai ieško pigesnių derliaus realizavimo variantų. Kita vertus, šios paslaugos kainą nulemia atstumai iki uosto. ŽŪK „Joniškio aruodas“ komercijos direktorius Mindaugas Sargautis pašnekovų nuomonei pritaria: Šiaurės Lietuva yra grūdų augintojų zona ir daug ūkių turi modernius sandėlius, samdo transportą ir grūdus tiesiai iš ūkių veža į uostą. „Tačiau yra grūdus vežančiųjų ir į mūsų elevatorius. Su akcininkais sudaromos sutartys, kuriose numatomos paslaugų rūšys ir kainos, atsižvelgiant į grūdų kokybę. Net mūsų zonoje ekstra klasės maistiniai kviečiai tesudaro 20–30 proc. bendro grūdų derliaus. Ankštinių augalų kokybė dar prastesnė“, – bendrą šalies grūdų augintojų situaciją patvirtino M. Sargautis. Kooperatyvas „Lietuviški javai“ turi tik 16 narių ir grūdų derlių į uostą veža tiesiai iš ūkininkų kiemų. „Taip ūkiams gerokai pigiau, o savo nariams siūlome pigesnių trąšų bei kitų priemonių, reikalingų ūkininkauti“, – teigia kooperatyvo pirmininką laikinai pavadavusi buhalterė Galina Sventickienė.

Dalis eksporto sandorių atšaukiami Grūdų kokybė iki šio rudens eksporto šalis tenkino, todėl jų kainos buvo kiek aukštesnės nei vi­daus rin­koje. Supirkėjai, vertindami šiųmetį derlių, matė pažeistus ligų ir lietingų orų grūdus, kuriems trūko saiko svorio, prasti kritimo ir glitimo duomenys, o neretai jų drėgmė buvo perkopusi 20 proc. Tad ekstra ir pirmos klasės maistinių kviečių bus 20–30 proc. bendro jų derliaus, bet, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo teigimu, net ir šie grūdai eksporto reikalavimų neatitinka: įmonei dalį tokių sutarčių teko atpirkti ir panaši situacija yra beveik visose grūdų supirkimo įmonėse, tai nulems jų pelną. Kad eksporto pozicijos šiuo metu gerokai silpnesnės už pernykštes, patvirtina Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenys. Šį spalį grūdų eksportuota 50 proc., ankštinių augalų derliaus – 24 proc., rapsų – 94 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Pasak direktoriaus, maistinės pupos pavirto pašarinėmis, supirkti žirniai eksportui buvo tinkami, bet jie trapūs ir perkraunant atitinkamą kiekį jų suskyla iki 20 proc. Prastos kokybės ir miežiai, mažiau problemų tik su rapsais. „Patirsime nemenkų nuostolių, bet turimas išankstines grūdų supirkimo sutartis su ūkininkais vertiname individualiai. Jie įsipareigojimų nevykdo dėl konkrečios priežasties, bet derlių atsiskaitome laiku. Sutarčių netesybas ir atsiskaitymus su įmone už įsigytas trąšas, kitus produktus ar įrangą atidedame vėlesniam laikui, – tikino K. Šimas. – Santykiai tarp augintojų ir produkcijos supirkėjų seniai tolerantiški, nes taikomos įvairios bendradarbiavimo formos.“

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Redakcijos nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...